Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Lietuva kunkuliuoja. Ją užgriuvo tūkstančiai migrantų. Santykiuose su Minsku betrūksta ginklų brazdinimo. Pasienyje baltarusių ir lietuvių kariai stovi per 20 m atstumą vieni nuo kitų. Lyg tyčia rugpjūčio 10-ąją, kai reikėjo malšinti pabėgėlių maištą, prie Seimo užvirė riaušių katilas. O lygiai po mėnesio, rugsėjo 10 d., Vilniaus centre vėl rengiamas tūkstantinis mitingas. Praėjusį šeštadienį per Kauno centrą nuošė LGBT eisena, kuri taip pat nedemonstravo ramybės.

Šioje neramumų sekoje nerimą kelia vienas klausimas: ar dešimtoji rugsėjo diena nepasirinkta sąmoningai? Juk tą šeštadienį prasidės ir Rusijos bei Baltarusijos karinių pratybų ZAPAD-21 baigiamieji mokymai prie Lietuvos sienų. Iš karto norisi atsakyti: tai tik sutapimas. Maskva ir Minskas tikrai nederino savo karinių veiksmų su Šeimų sąjūdžio grafiku. Tačiau sąmokslo teorijos dažniausiai ir kurpiamos sutapimų pagrindu.

Rusijos karinės pratybos ZAPAD prasidėjo dar gerokai prieš išyrant Sovietų Sąjungai – 1977 metais. Rytų Europoje brendo antisovietinės nuotaikos, Varšuvos sutarties organizacija tapo nepatikima, o artėjantis Lenkijos profsąjungų susivienijimo „Solidarumas“ aštuntojo dešimtmečio iššūkis komunistinei valdžiai vertė ją kreiptis Maskvos pagalbos.

ZAPAD manevrai vyko ne kasmet, o tik septynis kartus. Vien tik atėjus į valdžią Vladimirui Putinui, šis surengė keturias plataus masto pratybas. Savo grasinančiu pobūdžiu išsiskyrė 2017 metų karinis aktyvumas Kaliningrado srityje. Vakarų spauda skelbė, kad pratybose dalyvavo 100 tūkstančių karių vietoj oficialiai skelbtų 15 tūkstančių. Jų scenarijus buvo puolamasis – Baltijos šalių puolimas, kurį esą išprovokavo įsivaizduojamos valstybės Veišnorija, Vesbarija ir Lubenija…

Tuometinė Lietuvos valdžia nudavė, kad į šį grasinimą neverta kreipti dėmesio. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pačiame pratybų įkarštyje išvyko į Niujorką, kur prasidėjo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ir buvo diskutuojama dėl Šiaurės Korėjos politikos.

Artėjant šių metų ZAPAD pratyboms, kurios vyks rugsėjo 10 – 16 d., krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva su sąjungininkais yra pasirengusi atremti bet kokias provokacijas. Reaguodamas į žiniasklaidos pranešimus, ministras pabrėžė, kad informacija pagrįsta nežinomais šaltiniais ir gali būti provokacinė. „Nesigąsdinkime“, – vėl ramino jis. Tai ministro reakcija į Lenkijos leidinio „Dziennik Gazeta Prawna“ straipsnį, kuriame, remiantis neįvardytais šaltiniais, teigiama, kad NATO ruošiasi scenarijui, jei pratybų metu baltarusių kariuomenė gali „kelis kilometrus įžengti į Lietuvos teritoriją“.

ZAPAD-21, kaip Rusijai įprasta, yra uždaro pobūdžio pratybos. NATO atstovė Oana Lungescu BNS sakė, kad „visos šalys turi teisę rengti pratybas, tačiau tai turi būti daroma skaidriai. Šiuo metu NATO nėra pakviesta siųsti stebėtojų į „Zapad 2021“. Rusija niekada neatvėrė savo pratybų stebėtojams, nors, remiantis ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) Vienos dokumentu, tą daryti privalo, kai pajėgos viršija 13 tūkst. karių“.

Lenkijos generolo Romano Polko interviu lenkų laikraščiui primenama, kad karinė provokacija gali būti susieta su hibridine ataka prieš Baltijos šalis, kai A. Lukašenka ir V. Putinas pasinaudos šimtais pabėgėlių, susitelkusių prie Lietuvos ir Lenkijos sienų. Kariškio nuomone, tokiam žingsniui Maskvą ir Minską galėjo padrąsinti uždegta žalia šviesa dujotiekiui „Nord Stream-2“ ir „švelnūs“ Angelos Merkel vizitai į Rusijos sostinę ir Kijevą bei JAV sutelktas dėmesys Kinijai ir nesėkmė Afganistane.

Taigi, Baltarusijos pasienyje ir Kaliningrado srityje sutelktos didžiulės karinės pajėgos. A. Lukašenka užpirko daug naujų ginklų Rusijoje. Strateginėse pratybose sutiko dalyvauti devynios valstybės, kurių kontingentai iki rugsėjo 3 d. telkėsi už 423 km į rytus esančiame Mulino poligone, Nižnij Novgorodo srityje.

Pranešama, kad A. Lukašenka pratybų eigą atvyks stebėti į Gardiną, o V. Putinas su juo palaikys ryšį iš Kremliaus, o galbūt – iš Kaliningrado, kur kažkada jis lankydavosi savo buvusios žmonos Liudmilos tėvų namuose. Galima manyti, kad ant jų darbo stalo – išsamūs regiono žemėlapiai, virš kurių kažkada, prieš aštuonis dešimtmečius, buvo palinkę diktatoriai Hitleris ir Stalinas…

Kitaip sakant, mes negalime visiškai nusiraminti ir nekreipti dėmesio į tai, kad dedasi prie Lietuvos sienų. Per maža tik tvirtinti, kad situaciją stebime…

Ir dar kirba vienas klausimas: kokiame tarptautiniame ginklų žvanginimo fone tuo pačiu metu vyks tūkstantiniai mitingai Vilniaus centre?