„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA

Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti.

Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios Mažosios Lietuvos pietinės dalies, nei dėl Lietuvos kunigaikščių ir bajorų palikimo.

Mes pritariame, kad Lietuvos lenkams, kaip ir visiems kitiems piliečiams, pagal įstatymus būtų grąžinama pabrangusi Tėvynės žemė ir kitas nekilnojamasis turtas (jeigu teisėtai priklauso).

Mes įsitikinę, kad Lietuvoje lenkai mokysis lenkiškai ir naujasis Švietimo įstatymas jiems bus naudingas. Lenkų rinkimų akcijai siūlome nebedrausti ir valstybinės kalbos rengiant 16-ąją konferenciją „Lenkų vaikas lenkiškoje mokykloje“, ir dabartinės lenkų gimtosios į pietus nuo Vilniaus.

Mes padedame lenkams išlaikyti kultūrą ir tikrai nesikėsiname į ją, laikydamiesi tų pačių 10 Dievo įsakymų.

Mes visai nenorime lenkų paversti lietuviais („lituanizuoti“) ir mums būtų net nemalonu, jei taip atsitiktų. Jau kelintą kartą prašome Lenkų rinkimų akciją ir jai pavaldžias organizacijas nutraukti tą dezinformaciją.

Mes tenorime vieno dalyko – kad Lenkų rinkimų akcijos, Lenkų sąjungos vadovai būtų ne mažiau lojalūs Tėvynei Lietuvai (jeigu tokia ją laiko) kaip ir mes. To reikalauja ir tarptautiniai įstatymai, Lietuvos ir Lenkijos sutartis. Mes neprieštaraujame, kad lenkų spauda tas mūsų nuostatas be iškraipymų persispausdintų, tuo labiau, kad dar niekad to nėra padariusi.

Lenkijos Prezidentas Vasario 16-ąją prasmingai pasveikino Lietuvos Respublikos piliečius. Kas trukdo mums ir toliau prasmingai gyventi, dirbti savo Tėvynės labui?

Trukdo Lenkijos užsienio reikalų ministerija, Lenkijos Seimo nario A. Gurskio vadovaujama neva draugiškų santykių su rytais parlamentarų grupė, Kresų organizacijų federacija, 10 Lenkijos fondų, finansuojamų Lenkijos Senato, Lenkijos piliečių vadovaujamas 120 asmenų centras Vilnijos teritorinei autonomijai kurti, Lenkų rinkimų akcija, jos laikraščiai. Visa tai pažeidžia tarptautinius įstatymus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 2, 10, 14, 17 straipsnius, 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir geros kaimynystės sutarties 16 straipsnį, įpareigojantį gerbti valstybių teritorinį vientisumą. Pagal šį straipsnį kiekvienas asmuo, priklausantis „lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, privalo būti, kaip ir kiekvienas pilietis, lojalus valstybei, kurioje jis gyvena, ir vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis“. Kėsinimasis į LR teritorijos vientisumą ir bandymai neteisėtais būdais keisti jos konstitucinę tvarką baudžiami pagal LR BK 121, 122 str. Nusikalsti lenkus kursto Lenkijos kresų vadovai, meluodami, esą Lietuvoje yra etninės lenkų žemės ir jos 1920-1939 m. Lenkijai atiteko ne dėl ginkluotos okupacijos ir aneksijos, o pagal „gyventojų valią laisvuose rinkimuose“. Vėliau pagal tokią pat „gyventojų valią laisvuose rinkimuose“ Lietuva, Lenkija ir kitos valstybės atiteko Sovietų sąjungai.

Per susitikimą su Lenkijos prezidentu Maišiagaloje LR Seimo narys Jaroslavas Narkevičius vėl klausė, kodėl prireikė istoriją ir geografiją Lietuvos lenkams dėstyti valstybine kalba? Atsakome: 1) todėl, kad Lietuvos Respublikos piliečiai po 20 metų turi geriau išmokti valstybinę kalbą negu Valdemaras Tomaševskis, J. Narkevičius ir kiti lenkų veikėjai; 2) todėl, kad daugiau reikia sužinoti apie savo Tėvynės autentišką istoriją ir gamtą; 3) todėl, kad Lenkijos lietuviams iki šiol tai nebuvo ir nėra blogai; 4) todėl, kad nuo sovietinio švietimo modelio metas pereiti prie Europos Sąjungos ir kitų demokratinių pasaulio valstybių modelio; 5) todėl, kad tai nepažeistų jokių įstatymų, o lenkai savo valstybėje galėtų jaustis dar geriau. Dėl to nereikia bijoti ir Lenkų rinkimų akcijai – jų bazė mokyklose dėl to nenukentės.

Neprasminga Lenkijai gaišti laiką nekonstruktyviame ir melagingame propagandiniame kare su ilgaamže sąjungininke. Iki šiol net nežinoma, jog kalbėti reikia ne apie „lenkų pavardžių rašybą“, o apie lietuvių kalbos abėcėlę ir daugumos piliečių teisę vartoti valstybinę kalbą. Norintys pakeisti Lietuvos lenkų pavardžių rašybą turi pirmiau keisti LR Konstituciją, įstatymus, Lietuvos ir Lenkijos sutarties 14 str., įpareigojantį „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“. Tuo labiau nereikėtų kėsintis į autentiškus lietuvių vietovardžius ir juos naujai kraipyti. Lietuvos piliečiai lenkai turėtų ginti ir uždaromas paskutines lietuviškas Seinų krašto kaimo mokyklas, nutrauktą jiems Lenkijos televiziją, autentiškas jų pavardes, vietovardžius.

Voruta. – 2011, kov. 12, nr. 5 (719), p. 6.