www.voruta.lt

Besimeldžiant už ukrainiečius Azovstalyje ir visoje Ukrainoje, turime nepamiršti, kad Lietuva šiuo metu irgi kare – mums karą yra paskelbusi Kinija. Nes sankcijos yra karas, tik kitomis priemonėmis. Keletas naujienų apie šio karo eigą.

Kinija jau suprato, kad šį karą ji pralaimės.

Skirtingai nei prognozavo dalis mūsų, kaip čia pasakius, ekspertų, Lietuva sugebėjo byloje prieš Kiniją aplink save suburti ES, JAV, Japoniją, Australiją, Taivaną. Blickrygas irgi nepaėjo – vyriausybė liko. Gamyklos, kurios „paprašytos“ Kinijos laiškais vyriausybei grasino apie išėjimą iš Lietuvos, šiuo metu ieško naujų darbuotojų plėtrai. Kinijos komunistų interesų lobistais liko valstiečiai, socdemai, Liekis, Besagirskas ir brolis. Komunistai supranta, kad su tokiais kariais karas pralaimėtas.

Tuo pačiu Kinija mato, kad vyksta tai, ko ji labiausia bijojo – Lietuva tampa pavyzdžiu. Čekijos užsienio reikalų ministras informavo, kad kai tik kris pro-kremlinis Zemanas, Čekija paseks Lietuvos pavyzdžiu (jo interviu komentaruose) . Slovakija, Estija irgi dairosi.

Dabar Kinijoje ieškoma būdų tyliai klausimą užglaistyti, kad tai atrodytų ne kaip pralaimėjimas visų pirma pačioje Kinijoje.

Komunistinė Kinija yra tokia pat imperinė valstybė, kaip Rusija. Jų akyse laisvė nėra vertybė, o kažkokių mažyčių tautelių valstybingumas tėra tuščia vieta. Kinija pralaimės karą prieš Lietuvą.

Balandžio 1 d. susitikime su ES vadais, Xi išgirdo labai aiškią ES poziciją dėl Lietuvos palaikymo ir kad Kinijai jos veiksmai kainuos brangiai. Bandydama gelbėti situaciją, Kinija į Centrinę Europą siunčia delegaciją, pasišnekėti su šiomis valstybėmis. Kinijoje aiškinama, kad tai daroma, nes būtina su draugais aptarti įvairius „nesusipratimus“, mat, sako jie, yra JAV įtakojami ir turi išankstinių nuostatų dėl Kinijos, Taivano ir ypač dėl jos pozicijos „Ukrainos krizės“ atžvilgiu.

Kinija pradeda suprasti, kad visiškai nesusigaudo, kas vyksta Europoje.

Jie mato, kad reikalai Europoje klostosi ne pagal jos planą. Ne pagal Putino planą, dėl kurio jie sutarė pirmąją olimpinių žaidynių Pekine dieną. Ir ne pagal kinų įsivaizdavimus. Susitikimuose jie planuoja siūlyti „pragmatišką bendradarbiavimą“ – pasirengę „spręsti problemas“, tarsi tai tebūtų antraeilių nesklandumų klausimas. Jie netgi tikisi, kad „dėl pablogėjusios saugumo situacijos“ sumažėjusių investicijų, atsiranda proga siūlyti daugiau naujojo Šilko kelio projektų. Realiai tokia politika jau neveikia, nes visi pamatė, jog tai tik pompastiškos kalbos apie didžiulių investicijų ir projektų gausą. Praktiškai apyvarta su Kinija daugeliu atveju realiais skaičiais tik mažėja. Išimtis yra tik Vengrija ir Serbija, kurios ir toliau lieka pro-kiniškos.

Paskutinis lašas buvo Kinijos paskelbta „draugystė be ribų“ su Putinu ir „teisėtų Rusijos saugumo interesų Europoje“ palaikymas. Kinija turi ekspertų, žinančių rytinės Europos istoriją. Bet Partija ją nevykusiai interpretuoja. Jie manė, kad „socialistinė praeitis“ darys mus artimesnius Rusijai. Bet jie visiškai nesuprato, kad yra kaip tik atvirkščiai. Komunistinė Kinija yra tokia pat imperinė valstybė, kaip Rusija. Jų akyse laisvė nėra vertybė, o kažkokių mažyčių tautelių valstybingumas tėra tuščia vieta.

Kinija pralaimės karą prieš Lietuvą.