1918-vasario 16–osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras,

ministras pirmininkas,

profesorius mokslų daktaras, Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademikas,

Teisininkas, filosofas, visuomenininkas, redaktorius, leidėjas.

Pranas Dovydaitis

1886 12 02–1942 11 04

Gruodžio 2 dieną, sukanka 129 metai, kaip 1886 m. gruodžio 2 dieną buvusiame Runkių kaime (dab. Kazlų Rūdos sav.), gimė mokslų daktaras profesorius Pranas Dovydaitis. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ministras pirmininkas, teisininkas, filosofas, rašytojas, redaktorius ir leidėjas, visuomenininkas. 1913 metais Vilniuje, buvo paskirtas vieną iš didžiųjų tuometinių lietuviškų laikraščių „Viltis“, buvo jo vyr. redaktoriumi, darbą perėmė iš buvusio redaktoriaus A. Smetonos, čia išskyrė „Viltininkų“ vėliau tapusių Tautininkais ir „Lietuvos krikščionių demokratų“, idėjos, vertybės ir pasaulėžiūra. Priklausė Lietuvių krikščionių demokratų partijai. Dirbo „Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti“ Centro komitete, kuriame 1915 metais rugsėjo mėnesio 14/27 dienos posėdyje buvo iškeltas klausimas dėl Pirmosios Vilniaus lietuvių gimnazijos steigimo, ji įsteigta rugsėjo 29 dieną, pirmas pedagogų tarybos posėdis įvyko spalio 9 dieną. O tais pačiais 1915 metais spalio mėnesį Pranas Dovydaitis Kaune pradeda vadovauti lietuvių „Saulės“ vėliau Aušros gimnazijai–pirmasis direktorius. 1922 m. buvo vienas Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto steigėjų, dėstė jame, buvo Religijų istorijos katedros, steigėjas ir vadovas, nuo 1927 m. – už publikacijas ir mokslinę veiklą, suteiktas profesoriaus vardas, 1935 m. apginus disertaciją, suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis.

Atsiribojęs Prof. Pranas Dovydaitis nuo politinės veiklos susitelkė kultūriniam, visuomeniniam, socialiniam darbui. „Lietuvos Katalikų mokslo akademijos“, vienas iš trijų pirmųjų, jauniausias akademikas. Jis vadovavo „Lietuvos darbo federacijai“, buvo Katalikų studentų sąjungos, „Pavasarininkų“, „Lietuvos katalikų mokytojų“ organizacijų pirmininku, „Lietuvos Ateitininkų federacijos“ steigėjas ir vadovas. Laikinai uždraudus ateitininkijos veiklą buvo kalinamas Lietuvos kalėjimuose. Taip pat dalyvavo daugelio kitų katalikiškų organizacijų veikloje. Prof. Pr. Dovydaitis – buvo apie 40 periodinių spaudinių leidimo sumanytojas ir leidėjas, „Lietuviškosios enciklopedijos“ viceredaktorius. 1940 m. Lietuvą okupavus, prof. Pr. Dovydaitis atleistas, iš Vytauto didžiojo universiteto, apsistojo savo ūkį netoli Ariogalos (dab. Raseinių r.) Čekiškės valsč. Paprienių km. 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas, 1942 m. Sverdlovsko (dab. Jekaterinburgas) vidaus kalėjime, lapkričio 4 d. nuteistas ir sušaudytas. Signataro amžino poilsio vieta nežinoma, numanoma, kad jo palaikai ilsis kartu su kitais kaliniais.

Profesoriaus šeimos likimas, dukra Ona ištekėjus pakeitusi pavardę (Malko), pabėgo į Vokietiją, vėliau JAV. Žmona Marcelė Dovydaitienė (Bucevičiūtė) suimta ir kartu su dukra Laima ir sūnum Vytautui ištremta į Sibirą, sūnus Jonas tardytas ir ištremtas atskirai. Pirmasis sugrįžo sūnus Jonas lakūnas rašytojas, antra pabėgo dukra muzikos pedagogė Laima dėl prasidėjusios rankos kaulo uždegimo, vėliau į Sibirą negrąžinta, brolio Jono dėka, kuris išrūpino visai šeimai dokumentą, kad gali sugrįžti į okupuotą Lietuvą ir joje gyventi. Sūnus Vytautas buvo lakūnas, žurnalistas, dirbo naujienų tarnyboje ELTA.

Profesoriaus brolis Vincas Dovydaitis būdamas Kauno „Saulės“, vėliau „Aušros“ gimnazistu, ateitininkas, tapo savanoriu, įstojo vienas pirmųjų į Lietuvos Šaulių sąjungą, buvo paskirtas būrio vadu, kovojo Lietuvos laisvės kovose, 1920 spalio mėn. sužeistas Valkininkų miestelio (Varėnos r.) Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios šventoriuje, mirė Alytaus apsk. ligoninėje. (2013m. įamžinant V. Dovydaičio atminimą, giminių, „Lietuvos Šaulių sąjungos“, Lietuvos respublikos seimo nario Liutauro Kazlavicko dėka, atidengta atminimo lenta, valkininkų miestelio aikštėje).

Prof. Prano Dovydaičio brolis Pijus Dovydaaitis–Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, pulkininkas, leitenantas, politinis kalinys tremtinys, sugrįžęs išSibiro, dirbo Kauno Politechnikumo instituto garažo vedėju. Prof. Prano Dovydaičio brolis Antanas ūkininkas, žmona su trimis vaikais tremtiniai.

Prof. Prano Dovydaičio brolis Juozas sugrįžęs iš carinės Rusijos armijos ūkininkavo, Tabariškių km. savo namuose leido įsteigti pradžios mokyklą, nušautas Kaune  girto rusų karininko 1945 metais per gegužės šventes.

Prof. Prano Dovydaičio brolis Jonas–Vėjas, partizanas, su žmona Malvina savo namuose, (brolio Pijaus suteiktoje žemėje) Garliavos valsč. Čebeliškės km., įkūrė partizanų bunkerį, čia vyko Birutės rinktinės steigiamasis susirinkimas kiti partizanų susirinkimai. Bunkerio apsupties metu žuvo 5 partizanai. Jonas–Vėjas buvo suimtas, šeima suimta atskirai, žmona su kūdikiu ant rankų, Sūnus Stasys–Vaidila.  Jonas kalintas ir tardytas Kaune, nuteistas kalėjo Vorkutos lageriuose. Sugrįžęs gyveno pas seserį Magdaleną Kamšų kaime, čia ir palaidotas, 2011 m. perlaidotas Kaune Petrašiūnų kapinėse. Po mirties 2011 metais Jonas Dovydaitis apdovanotas, Lietuvos Vyčio Kryžiaus ordinu, Lietuvos kūrėjo savanorio medaliu, suteiktas laisvės kovų dalyvio kario savanorio statusas, žmonai suteiktas laisvės kovų dalyvės statusas.

Vienintelė užaugusi Prof. Prano Dovydaičio sesuo Magdalena Auštrevičienė, jai vienai pirmųjų suteiktas Nusipelniusios Lietuvos mokytojo vardas, šaulė, visuomenininkė, Lietuvos Katalikių moterų sąjungos Kalvarijos miestelio draugijos narė, vyras Juozas Auštrevičius stambus ūkininkas, muzikantas, giesmininkas, gyvenęs JAV. Magdalena ir Juozas Auštrevičiai kartu su Kalvarijos miestelio tuometiniu klebonu, Lietuvos žemės reformos tėvu, kun. Prelt. Mykolu Krupavičiumi, aplinkinių kaimų ūkininkais, Mindaugų parapijos steigėjai. M. J. Auštrevičiai kartu su ūkininkais M. P. Kručkais ir kitais gyventojais Kamšų kaimo–Mindaugų  Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios fundatoriai. Juozas Auštrevičius su šeima dalį savo žemės, padovanojo Kamšų kaimo kapinėms įrengti (žemė pašventinta 1942m.). Magdalena Auštrevičienė 1948 metais, buvusiam mokiniui pranešus ir jau „palutarkai“ važiuojant iš Kauno, pabėgo iš savo namų su 7 vaikais ir vyru gyveno aplinkiniuose vietovėse, vyrui dirbti neleista, Magdalena viena išlaikė šeimą, o žmonėms įskundus okupaciniai valdžiai, kad slapstosi, vos išvengė mirties. Apdovanota už spetyniss vaikus,  motinystės III–ojo laispnio šlovės medaliu.  Nuo 1950 metų apsigyveno Šilsodžio km. (Vilkaviškio sav.) čia atkūrė sugriuvusią kaimo pradžios mokyklą, jai vadovavo, įsteigė kultūros namus, biblioteką, vėliau rūpinosi ir ambulatorijos veikla, stengėsi kad besilaukiančioms moterims, būtų suteikiamos atostogos. 1962 metais su šeima sugrįžo į Kamšų kaimą, visas turėtas turtas ir žemė nacionalizuotas, teko dar kartą išsipirkti namus, glaudėsi vienam kambaryje ir virtuvėje, kituose gyveno svetimi žmonės, namuose veikė ambulatorija, kultūros namai, kolūkio kontora.

Prof. Prano Dovydaičio brolis jaunėlis, Jurgis Dovydaitis mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje, studijavo ir baigė Vytauto Didžiojo universiteto, lietuvių kalbos ir literatūros studijas, dirbo Vilniaus Salomėjos Nėries mergaičių gimnazijoje. Okupaciniai Lietuvos vadžiai nepripažinus aukštojo mokslo diplomo, pakartotinai Vilniaus universitete dar kartą baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Visą gyvenimą paskyrė, tautosakos rinkimui ir fotografijai, savo asmeninį archyvą padovanojo Lietuvos valstybei, saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Jis apdovanotas Mato Slančiauskovardo premija jam suteikta, dr. Jono Basanavičiaus vardo premija.

Profesoriaus Prano Dovydaičio atminimas. 2000 m. gegužės 7 d. popiežius šventasis Jonas Paulius II–asis, paskelbė naujus Lietuvos kankinius, įrašytus į XX amžiaus Martirologiją, 15 numeriu įrašytas Pranas Dovydaitis. (2005m.-2011m.) įrengtas kenotafas Rasų kapinėse, ministrui pirmininkui ir jo sušaudytai vyriausybei. 2007 m. Vilniuje, Rasų kapinėse, įrengtas ir atidengtas kenotafas 1918 metų vasario 16–osios Nepriklausomybės akto signatarams–prof. Prano Dovydaičio, Kazimiero Bizausko ir Vlado Mirono atminimui. Profesoriaus Prano Dovydaičio atminimas įamžintas šviesios atminties kun. Arvydo Petro Žygo dėka, Višakio Rūdos bažnyčios šventoriuje kryžiuje, Kazlų Rūdos savivaldybės dėka, gimtinėje, šviesios atminties kun. Ričiardo Mikutavičiaus iniciatyva, Kaune Šv. Mykolo (Įgulos) bažnyčioje biustas, Taujėnų bažnyčioje, kun. Voverio iniciatyva freska, Kanadoje Toronte, Anapilio parapijos bažnyčios vitraže, Vytauto Didžiojo Universitete įrengta vardinė auditorija, Kauno Technologijos universiteto III–uosiuose buvusiuose Vytauto Didžiojo universiteto centriniuose rūmuose–atminimo lenta, Čekiškės gimnazijai suteiktas profesoriaus Prano Dovydaičio vardas, giminaičių iniciatyva, atidengtas paminklas tėviškėje profesoriui ir jo šeimai, bei išnaikintam Runkių kaimui atminti. Vasario 16–osios klubo iniciatyva pastatytas atminimo ženklas, kaip ir kitiems Nepriklausomybės Akto signatarams. Išleistas vardinis pašto ženklas (dailininkas J. Zovė), kaip ir Nepriklausomybės Akto signatarams. Prof. Pr. Dovydaičio vardu pavadintos gatvės Kaune, Vilniuje. 2014m. vasario16–ąją atidengtas paminklas Kazlų Rūdoje. Sukurtos kelios dokumentinės apybraižos, kasmet rengiami atminimo paminėjimai, parodos. Apie Praną Dovydaitį išleista monografija JAV J. Girnius „Pranas Dovydaitis“, Dr. A. Vasiliauskienė „Akmenuotas patrioto kelias“, Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos centro rengtos parodos lankstinukas „Dvyliktasis kilometras“, daug publikacijų, straipsnių spaudoje.

Parengė Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto socialinio darbo specialybės magistrantas, Pirmosios lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijos socialinis pedagogas, Rimvydas Ginkus  (Magdalenos Auštrevičienės–Dovydaitytės provaikaitis).