Sorokpolio dvaras

Ramunė Čebručenko, Švenčionys, www.voruta.lt

Sorokpolio dvarą XVIII a. pabaigoje valdė dvarininkai Sorokos, todėl dvaras vadinosi Sorokpolis (Sorokpole), pavadinimas kildinamas iš jame gyvenusių dvarininkų Sorokų pavardės.

Dvaras buvo įsikūręs Švenčionių r., 6 km į rytus nuo Pavoverės, 10 km nuo Pabradės. Dabar to kaimo pavadinimas  rašomas Sarokpolis. Sorokpolio dvarą ir jo savininkus aprašė pirmasis Pavoverės bažnyčios klebonas Adomas Šotkovskis, dokumentas datuojamas 1784 m. Č. Malevskiui pavyko išversti kunigo Adomo Šotkovskio manuskriptą. Tuo metu Sorokpolio dvaras priklausė Ašmenos apskričiai, Mikalavo (Michalovo, Mikailiškės) valsčiui. 1843 m. Ašmenos apskritis performuota į Švenčionių apskritį. Sorokpolio dvaras dar buvo vadinamas  Abolino, Pavoverės, Vojšanų dvaru.

Rytuose Sorokpolio dvaras ribojosi su Zalavo dvaru, kuris priklausė Marijai, kilusiai iš Bilevičių giminės ir Juzefui-Vincentui  Pilsudskiams, Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio tėvams. Dvarų savininkai gyveno labai draugiškai ir palaikė labai glaudžius ryšius. Į vakarus nuo Zalavo, Soroklolio dvarų ir Pavoverės  didžiulius plotus užėmė Pohuliankos karinis poligonas. (Pavadinimas Pohulianka į lietuvių kalbą verčiamas kaip Linksma vieta). Soroklolio dvarui priklausė Pavoverė bažnyčia ir buvo jo nuosavybė.

Sorokpolio dvaro ūkinis kiemas

            Sorokpolio dvaro dvarininkai Sorokos priklausė senajai Lietuvos didikų Šlėktų (Szlacheckich) giminei. Leonas Soroka buvo vedęs Gertrūdą Klečkovską. Žinoma, kad tuometinio Sorokpolio dvaro savininkas Leonas Soroka su savo žmona Gertrūda 1774 m., stebint pakviestiems liudytojams, sudarė dokumentą, kuriame įsipareigojo pastatyti bažnyčią. Savo duotą pasižadėjimą dvarininkai Sorokos ištesėjo. Mirus Leono žmonai  Gertrūdai , jis buvo vedęs antrą kartą Johanną Kamenską (Kamienską). Ji palaidota Pavoverės bažnyčios šventoriuje. Leonas Soroka susilaukė  sūnaus Adamo, tai buvo vienintelis jo vaikas. Adamas Soroka, dar būdamas nepilnametis, išėjo iš akademijos į Volynskio kavalerijos pulką  ir Moldavijoje mirė. Tikėtina, kad Leonas Soroka Sorokpolio dvarą valdė iki mirties, iki 1812 m.

          Sorokpolio dvaras, po Leono Sorokos mirties, ilgesniam ar trumpesniam laikui ėjo iš vienų rankų į kitas. 1864 m. dvaras atitenka garsios giminės dvarininkui Peresvet-Soltanovui. Daugiausia informacijos pateikia žurnalistė ir rašytoja Alvyda Antonina Bajor, už kūrybinius darbus apdovanota Č. Milašo literatūrine premija. Rašytoja savo knygoje „Perkūnas, Raudonasis ežeras“(„Piorum, jezioro czerwone“), išleistoje 1995 m.  labai smulkiai gvildena didikų šeimos istoriją, pastebi daug faktinių neatitikmių, apžvelgia Švenčionių dekanato 1849-1860 m. datuotus laiškus. Po Soltanovų Sorokpolio dvarą  valdė  dvarininkai Kozlovskiai. Neaišku kokiomis aplinkybėmis, bet kurį laiką dvaras priklausė Stanislovui Kozlovskiui (1856-1934). Stanislovas turėjo vienturtę dukrą Vandą Kozlovską (1888-?). Dvarininkas Stanislovas Kozlovskis buvo labai turtingas, valdęs daug žemių. Jam priklausė Mažalotė (Moželata) – 20 dešimtinių žemės, Voverė – 20 dešimt.,  Karklinė – 40 dešimt., Mirionys – ¾ dešimt., Karkažiškė  – 40 dešimt., Pavoverė – 203 dešimt., Sorokpolis – 1830 dešimt., Šulikiškiai  – 40 dešimt., Volešyškis – ½ dešimt., Volejšyškis – 20 dešimt., Papiškė – 40 dešimt., Skoželetas – 20 dešimt., Uželiškis  – 20 dešimt. 1 dešimtinė = 1,0925 ha.(Kai kurių vietovių jau nelikę, todėl dėl Skoželetas, Volešyškis, Volejšyškis kaimų tikslaus pavadinimų vertimo neužtikrinta).

Sorokpolio dvarininkai prie bevardžio upelio, Stanislovas Kozlovskis centre

1817 m. kovo 17 d. dokumente, kuris randasi Lietuvos VIA ( F-391, ap. 7b.4098), labai detaliai surašyti Sorokpolio dvare gyvenusios labai didelės, kelių kartų Kozlovskių giminės atstovai. Rašant apie Sorokpolio dvarą ir jo dvarininkus, dažnai pagalvojame apie šio dvaro dvarininkų turėtus giminystės ryšius. Galima būtų daryti išvadą, kad giminystės ryšiai buvo ne tik glaudūs, bet ir platūs. Artimais giminėmis buvo ne tik dėdės, tetos, seneliai, proseneliai, bet ir jų broliai, seserys. Sorokpolio dvaro didikai Kozlovskiai giminiavosi su didikais Sorokomis ir Klečkovskiais. Stanislovo Kozlovskio prosenelė buvusi Jozefa Sorokovna, o senelė – Eva Klečkovska. Pirmoji Leono Sorokos žmona buvusi Gertrūda Klečkovska. Manoma, kad greičiausia, Kozlovskiai giminiavosi su Juzefo Pilsudskio motinos gimine Bilevičiais. Pilsudskiai gyvenę Švenčionių apskrities, Mikalavo valsčiaus Zalavo dvare turėjo daug žemių.

Feliksas Baltazaras su broliu Stanislovu Kozlovskiu

1905 m. Stanislovui Kozlovskiui bankrutavus, jis  Sorokpolio dvarą  pardavė ir su dukra Vanda, bei  ponia Helena Bilkievič  išvyko į Mažalotės palivarką. Gražus medinis namas stovėjo didelio pušyno apsuptyje netoli Žeimenos upės, prie Pohuliankos karinio poligono. Stanislovas Kozlovskis labai draugiškai sutarė su kaimyninio palivarko savininku, gydytoju Hermanu Hansenu. Būdamas vyresniame amžiuje, Stanislovas Kozlovskis  apsisprendė palikti Mažalotė palivarką ir 1922 m. (1923 m.)  persikėlė gyventi į Pabradę,  1934 mirė.

1905 m.  Sorokpolio dvare gyveno ir jį prižiūrėjo Vincentas Čudinovičius. 1911 m. po tėvo netekties, dvarą paveldėjo jo dukra Marija Čiudinovič.

Sorokpolio dvaro ledainė

Paskutinis Sorokpolio dvaro valdytojas buvo Zommerovskis, iš Rusijos atvykęs vokietis, ponas Ernst von Sommer (Zommer). Dvaro pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su dvarininku Kozlovskiu. Atlygis savininkui už dvarą buvo sumokėtas 100 rub. nominacijos banknotais su Rusijos imperatorės Jekaterijos II-osios atvaizdu. 1920 m. Ernst von Sommer 2/3 dvaro pardavė savo broliams Kleofui ir Stanislovui Barkovskiams, ir Bisikirskių šeimai. 1921 m. Ernst von Sommer Sorokpolio dvarą pardavė Klonovskai-Teodorai Kaževič (Karziewiczowe) , viensėdį – Bronislovai Aleksandrai Čaplinskai. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Soroklopolyje dar šeimininkavo Ernst ir Zofijos Sommer dukra Jadvyga  Sommer (Zommer). Karo pasekmės buvo labai sunkios, pokario sovietinė okupacija juos visiškai sunaikino ir sužlugdė.

Šaltiniai:

1. A. Bajor „Piorun, jezioro czerwone“, Wilno, 1995 r.
2. Melchior Wąnkowia „Szczenięce lata“, Wydawnictwo Literackie, Krokow, 1987
3. www. Andzej Karziewicz/2013 0828/rodzima.net

Nuotraukų šaltinis: „ Szczenięce lata“, Wydawnictwo Literackie, Krokow, 1987/ Majątek Sorokpolski . Autor Tomasz Kozlowski