www.vilniausforumas.lt
Vokietijos konservatyvi ir euroskeptiška partija „Altenatyva Vokietijai“ (AfD) neišvengiamai ir netrukus taps valdančiąja šios Lietuvai itin svarbios šalies partija. Tačiau atvykusi jos Bundestago narių delegacija sulaukė įžūlaus akibrokšto: paskutinę minutę buvo atšauktas gruodžio 5 d. VDU turėjęs įvykti jos susitikimas su Kauno visuomene. Jį iš pradžių padėjusi organizuoti VDU politikos ir diplomatijos fakulteto (PMDF) vadovybė pramanyta dingstimi ir faktiškai griebdamasi sovietmetį primenančios ideologinės ir politinės akademinio gyvenimo cenzūros uždraudė galėjusį būti itin naudingą renginį. Visuomenei ir ypač politikos mokslų studentams buvo atimta galimybė iš pirminių šaltinių sužinoti apie tikrą padėtį Vokietijoje ir vykstančius jos visuomenės savivokos lūžius po to, kai dėl nusikalstamos kanclerės A. Merkel politikos šalį užgriuvo ją naikinančios masinės imigracijos banga. Padaryta didžiulė žala ir Lietuvos valstybei: šiurkščiai įžeista Vokietijoje sparčiai stiprėjanti politinė jėga, nuo kurios jau artimoje ateityje smarkiai priklausys mūsų šalies nacionalinis saugumas. Šis akibrokštas dar kartą parodė, kad Lietuva faktiškai neturi nė vienos iš tiesų akademinės ir nacionaliniams interesams tarnaujančios politikos mokslų studijų ir tyrimų įstaigos. VDU PMDF dekanas Š. Liekis yra Atviros Lietuvos Fondo statytinis, įtvirtinęs fakultete šio fondo steigėjo G. Soroso išpažįstamą ir skleidžiamą liberalkomunistinę ideologiją, reikalaujančią sunaikinti tautas ir nacionalines valstybes. Todėl jam vadovaujant PMDF tapo ir galiausiai atsiskleidė kaip dar viena šalyje veikianti „mokslinio liberalkomunizmo“ ideologinė „aukštoji partinė mokykla“ šalia VU TSPMI, atvirai tarnaujanti ne Lietuvos tautos ir valstybės, bet ES transnacionalinės biurokratijos ir oligarchijos interesams.
http://www.propatria.lt/2018/12/vdu-politikos-ir-diplomatijos-fakulteto.html
VDU turėjęs įvykti renginys buvo atšauktas motyvuojant tuo, kad esąs „stipriai populistinis“, o jo turinys ir idėjos, esą, „prasilenkia su tikrove“ ir neatitinka „politinės realybės“. Kaip matyti iš šio straipsnio, tikroji šio sprendimo priežastis buvo visai kita: siekdama, kad liberalkomunistine ideologija sistemingai indoktrinuojami fakulteto studentai neapsikrėstų „žalingomis nacionalistinėmis idėjomis“ ir neįgytų nuo primityvių ideologinių klišių vaduojančių visaverčių profesinių žinių, PMDF vadovybė sąmoningai trukdė jiems sužinoti, kokio masto nacionaline katastrofa tapo Vokietijai masinis „pabėgėlių“ antplūdis:
Taip pat skaitykite
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/nacionaline_katastrofa/
Akademiniuose sluoksniuose ir žiniasklaidoje sistemingai ir metodiškai skleidžiamas AfD kaip tariamai „radikalios dešiniosios“, ar net „pronacistinės“ partijos vaizdinys. Sąmoningai nutylimas ir slepiamas itin svarbus faktas, kad AfD steigėjų branduolys buvo pokarinės demokratiškos Vokietijos kūrėjo ir ilgamečio kanclerio K. Adenauerio įsteigtos ir vadovautos krikščionių demokratų partijos nariai, nepritarę šios demokratinės tautinės partijos palaipsniam ir nepastebimam pavertimui faktiškai liberalkomunistine ir globalių korporacijų interesus aptarnaujančia partija. AfD manifestas nepalieka abejonių, kad tai yra demokratiška partija, kurios „radikalumas“ yra tik tas, kad ji priešinasi Briuselio viršūnių ir A. Merkel vykdomai tautų dirbtinio maišymo ir asimiliavimo politikai. Ši „multikultūralistinė“ politika iš esmės nesiskiria nuo TSRS vykdytos „internacionalistinės“ vadinamosios „tautų suartėjimo ir susiliejimo“ politikos.
Nesunku įsitikinti, kad neatsitiktinai AfD Manifeste išdėstytas požiūris į Vokietijos kultūrinio tapatumo išsaugojimo problemas daug kuo panašus į Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime priimtos programos nuostatas tautiniu klausimu:
https://docs.google.com/file/d/0B0rReLG-ZBlSc3lmemRDRVlaNjg/edit
Vokietijos Bundestago atstovo kalba, puikiai atspindinti AfD požiūrį, koks turi būti verslo santykis su tauta ir valstybe:
Retas straipsnis Lietuvos žiniasklaidoje, kuriame paneigiami absurdiški VDU PMDF vadovybės teiginiai apie menamą AfD „atotrūkį nuo tikrovės“ ir pripažįstama, kad partijos iškilimas ir augantis populiarumas yra sąlygoti jos gebėjimo adekvačiai reaguoti į realias, bet iki šiol vyravusių Vokietijos partijų ignoruotas problemas:
