Lenkijos žurnalistas, dokumentalistas ir apžvalgininkas Marcinas Wojciechowskis siūlo savo šaliai oficialiai atsiprašyti Lietuvos už „Želigovskio maištą“ – 1920 m. įvykius, kuomet Lenkija iš Lietuvos atėmė Vilniaus kraštą.
Tokį pasiūlymą M. Wojciechowskis išdėstė dienraštyje „Gazeta Wyborcza“, oponuodamas kitame dienraštyje „Rzeczpospolita“ apžvalgininko Piotro Skwiecinskio išsakytiems raginimams Lietuvos atžvilgiu laikytis kietesnės pozicijos.
„Tarptautiniuose santykiuose didesnė atsakomybė visuomet tenka stipresniojo partnerio pusei. Atsiprašymas už avantiūristinę 1920 m. generolo Želigovskio (Liucijus Želigovskis vadovavo Vilniaus užėmimo operacijai – DELFI) įvykdytą akciją – tai šansas simbolinėje sferoje didesniajam partneriui ištiesti ranką Lietuvai“, – rašo M. Wojciechowskis.
Atsiprašymas už vadinamąjį Želigovskio maištą, kuris privedė prie Vilniaus atplėšimo nuo tuometės Lietuvos, niekam nepakenks“, – pažymi žurnalistas.
Taip pat skaitykite
Jis taip pat kritikuoja Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio laikyseną Lietuvos atžvilgiu.
„Ministras Radoslavas Sikorskis teisingai užsimena apie Lenkijai Lietuvos duotų pažadų (dėl pavardžių rašybos ir kitų lenkų tautinės mažumos problemų – DELFI) vykdymą. Tačiau dar aštresnis kalbos ir politikos tonas neturi prasmės. Be to, ką turėtume padaryti? Surengti Lietuvos ekonomikos blokadą? Paskelbti, kad nesaugosime jos padangės NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse rėmuose?“ – ironizuoja M. Wojciechowskis.
Anot jo, lenkams atsiprašymas už Vilniaus krašto atplėšimą nebūtų skaudus.
„Lenkijoje šis įvykis nebekelia jokių emocijų. Lietuvoje jis tebegadina nuotaikas ir primena, kad buvo laikai, kai lenkai prieš lietuvius naudojo jėgą ir klastą. Atsiprašymas už avantiūristinę generolo Želigovskio įvykdytą akciją – tai šansas simbolinėje sferoje didesniajam partneriui ištiesti ranką Lietuvai ir parodyti, kad supranta ir gerbia jos jautrumą (Vilniaus krašto klausimui – DELFI). Tačiau suprantu, kad tai netelpa koncepcijos „būti kietu“ logikoje, naudojamoje Piotro Skwiecinskio ir tokių kaip jis“, – reziumuoja M. Wojciechowskis.
DELFI primena, jog prieštaringus vertinimus Vilniaus krašto istorijos traktavime kelia ir pats ministras R. Sikorskis. Dar prieš keletą metų jis televizijos eteryje pareiškė, jog lenkai nemano okupavę Vilnių, kas sukėlė diplomatinį skandalą. Tačiau savo pozicijos oficialioji Varšuva nepakeitė iki šiol.
Šarūno Mažeikos nuotr.
