15-osios Vaižgantinės. Autorės nuotr.

Rūta Neniškienė, Malaišiai, www.voruta.lt

Rugsėjo 16 dieną Svėdasų krašto, Anykščių rajono ir kitų Lietuvos kampelių šviesuoliai susirinko į tradicinę, jau 15-ąją Vaižgantinių šventę Malaišių kaime. Šįmet Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga respublikinę, 22-ąją, premiją atidėjo, o mažoji Vaižganto premija „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ skirta iš šio krašto kilusiam mecenatui, UAB „Alauša“ generaliniam direktoriui Algimantui Čaplinskui, kunigo Aleksandro Papučkos vardo „Meilės ir gerumo“ premija apdovanotas Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos moksleivis Nojus Jakubonis.

Paminėtas ir pagerbtas prieš metus išėjęs nuolatinis šios šventės dalyvis, skaitovas aktorius Ferdinandas Jakšys, išleista knyga „Mūsų Ferdinandas. Tokį jį prisimename…“ („Utenos Indra“, 2023 m.). Jos autorius – Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus vadovas, Vaižgantinių organizatorius – Vytautas Bagdonas.

Liepomis pagražintas

„Sėlių žemėje, senuosiuose Malaišiuose, Kamajų pasienyje…“ prie buvusios Tumų sodybos su  Anykščių kultūros centro Viešintų skyriaus liaudiškos muzikos kapelos „Vingerinė“ (vadovas – Robertas Raišelis) daina prasidėjo 15-osios Vaižgantinės, dar kitaip, pajuokaujant – „Juodžiaus kelmo atlaidai“. Pirmiausia pasirūpinta medžiais – iš 120 liepų, pasodintų 1989 m., neseniai nulaužtą atsodino du kunigai – Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas Raimondas Simonavičius ir svėdasietiškos kilmės Vadoklių Švč. Jėzaus Širdies  parapijos klebonas Ričardas Banys. Kunigas R. Banys palinkėjo kraštiečiams nebijoti pagundų ir semtis drąsos: drąsos palaikyti tradicinę šeimą, atsakingai elgtis su laisve, ieškoti laimės kitiems, atrandant ją ir savyje, kaip kad darė mūsų mylimas rašytojas ir sugrįžti, Vydūno žodžiais, „padidėjus iš vidaus.“

Žodį perėmė doc. Gvidas Kazlauskas, padėkojęs visiems, gražinantiems šį plotelį ir prisiminė savo vyresniojo brolio architekto Broniaus Kazlausko pirmąjį veiklos planą, kuriame buvo numatyta iš dilgėlių iškelti Vaižganto paminklą ir išvalyti nuo šiukšlių piliakalnius. Vėliau, pagal jo projektus, toliau buvo tvarkoma rašytojo gimtojo sodžiaus teritorija, į šią veiklą įtraukti vietos gyventojai. Architekto B. Kazlausko iniciatyva netoli esančių Kunigiškių kaimo kapinėse pastatytas paminklas-varpinė žuvusiems partizanams. Deja, piktavaliai pavogė iš paminklo kapinių varpą. VŠĮ „Atvertos langinės“ vadovės, kunigiškietės Rūtos Stanevičienės iniciatyva užsakytas ir išlietas naujas varpas – jį galima buvo išvysti šių metų šventėje.

Premijos: Mažoji ir Geroji

Mažąja Vaižganto premija „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ apdovanotas Algimantas Čaplinskas visai ne už mažus darbus – jis nuolat remia šio krašto gerinimą ir gražinimą. Anot jį pasveikinusio Seimo nario Lino Kukuraičio, A. Čaplinskui reikėtų padėkoti už nuolatinį esminių dalykų mecenavimą: bažnyčios, kariuomenės, socialinės ir sveikatos srities, karo alinamos šalies. Taip pat L. Kukuraitis dėkoja ir už lietuviškas benzino kainas, spaudžiančias tarptautines. Pats premijos laureatas pripažino, kad darbuojasi ne tik jis, bet ir jo komanda, o ąžuolo vainiką, kuriuo apvainikuotas, galėtų išdalinti visiems kartu dirbusiems po lapelį. „Turtas vieną dieną yra, o kitą jo jau gali ir nebūti, o tikrasis turtas yra tas, kurį dovanoji, “ sakė A. Čaplinskas.

Kunigo A. Papučkos „Meilės ir gerumo“ premiją įteikė kraštietis autorius Algimantas Indriūnas, neseniai išleidęs knygą apie kunigą „Meilė ir gerumas. Kunigas Aleksandras Papučka“ (2022 m.). 8-ąjį apdovanojimą gavo Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos mokinys Nojus Jakubonis. Jį pasveikinęs Seimo narys Tomas Tomilinas išvardino Nojaus veiklas: pirmūnas, bažnyčioje patarnauja, dalyvauja konkursuose, domisi astronomija. Taip pat T. Tomilinas pridūrė Seime keliantis opią mažų gimnazijų išsaugojimo problemą. Nojus, savo ruožtu, padėkojo pirmiausia savo mamai, mokytojams, ypač lietuvių kalbos mokytojai Joanai Gutmanienei ir jį atlydėjusiam gausiam gimnazistų būriui.

Įkūnijęs Vaižgantą

Kalbas, dainas ir aplodismentus akimirkai nutraukė tylos minute pagerbto Ferdinando Jakšio, aktoriaus, įkūnijusio Vaižgantą daugiau nei tūkstantį kartų, ištikimą šios šventės dalyvį ir bičiulį, mokėjusį pakalbinti ir jauną, ir seną, balso įrašas. Prisiminimus apie aktorių šįmet sudėjo į knygą žurnalistas Vytautas Bagdonas. Šventės metu kalbėjusi F. Jakšio sesuo, leidyklos „Utenos Indra“ bendrasavininkė Žaneta Kibickienė įteikė V. Bagdonui voką su ypatingais ir mielais širdžiai laiškais sesei. Su šiluma prisiminė F. Jakšį ir doc. Juozas Lapienis, kalbėjęs apie bene tris dešimtmečius trukusią bičiulystę.

Knygos „Mūsų Ferdinandas. Tokį jį prisimename“ autorius Vytautas Bagdonas kalbėjo, kad šią šventę, per kurią, beje, niekuomet nelyja, dabar globoja du žmonės – Vaižgantas ir Vaižgantu persikūnijęs aktorius F. Jakšys.
Po oficialiosios dalies visų laukė kareiviška košė, saldžios vaišės, užkurtas tradicinis šventės laužas.