Astravo metrikinių knygų šaltinis. www.familysearch.org nuotr.

Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt

Jeigu atsiversi XVIII amžiaus Astravo (dabartinė Gudijos teritorija, Gardino apskritis, miestas netoli Ašmenos) parapijos krikšto metrikų knygą, pats pirmas įrašas – 1700 m. sausio 3 d. Jono arba Ivano Smoguro krikšto faktas Slobodkos kaime. Tačiau Slobodkos kaimas egzistavo ir Jiezno parapijoje. Vartant kitų tuometinių Ašmenos ar Lydos apskričių parapijų metrikines knygas, Slabados kaimų galima aptikti ir daugiau. Taip pat nuo seno žinomas ir Butrimonių miestelis, esantis netoli Jiezno. Lydos apskrityje taip pat sutinkama parapija – Butrymance.

                      Tų pačių 1700 metų sausio mėnesį Astrave pakrikštytas Kristoforas Ivaškevičius, kurio krikštamotė kilmingoji Domicelė Skirmontova (Skirmantas – lietuviškos kilmės pavardė, nurodoma Lietuvių kalbos instituto sudarytame lietuvių pavardžių žodyne, interneto svetainė: http://pavardes.lki.lt/). Krikštynos vyko Gudelės kaime.

                      Arba, tais pačiais metais Astrave pakrikštytas Vincentas Kulieša, sūnus Baltramiejaus Kuliešos ir Klaros Szysko. Kuliešos gyveno ir Jiezne Verbyliškių apylinkėse. Taip pat Jiezno parapijoje sutinkama ir tokia pavardė, kaip Szysko. Štai 1740 metais, Budkiemyje susituokė Jonas Szysko (atvykėlis) ir Eleonora Buchoviecka. 1700 m. vasario mėnesį Astrave pakrikštytas Mackevičiaus Valento sūnus Motiejus. Mackevičių pavardė gausi ir Jiezne, Kukiškėse, taip pat Nemajūnuose ir visose kitose tuometinės Trakų apskrities apylinkėse.

                      1700 metų Astravo metrikų knygose vardinama, jog vienas vaikas gimė Plumpėnuose, kitas kūdikis – Lipniškėse, dar vienas – Totoriškėse. Taigi, lietuviškus pavadinimus turintys kaimai įrašyti Gudijos metrikuose.

XVIII amžiaus pradžioje, Astravo apylinkėse gyveno kelios Daraškevičių šeimos. Štai  1705 m. Plumpėnuose pakrikštyta mergaitė Magdalena, duktė Jono ir Onos Daraškevičių, 1722 metais pakrikštytas Laurynas Daraškevičius, sūnus Jono ir Onos Daraškevičių. Kūdikio krikšto tėvas Pranciškus Radzevičius. Taip pat 1714 metais pakrikštytas Daraškevičių Juozo ir Kristinos sūnus Mykolas. 1744 m. Plumpėnuose pakrikštytas Daraškevičių Lauryno ir Onos sūnus Stanislovas, kuris minimas 1795 m. Astravo gyventojų surašymo dokumentuose, kaip gyvenęs Lipniškių kaime. Darškevičiai aptinkami ir XVIII amžiaus Jiezne – Žideikonių, Kisieliškių, Vilūnėlių kaimuose. 1754 metais Žideikonyse susituokė Laurynas Daraškevičius ir Ieva Upietekaitytė. Draszko Stanislovas Jiezne 1719 metais dalyvavo Jono „seu Ivan“ Szisko ir Marijanos „Rutene advenar“ santuokoje.

                      1700 metų rugsėjo mėn. Astrave pakrikštytas Pakarklio Luko sūnus Baltramiejus. Tą patį rugsėjį pakrikštytas ir Leonoros Marcinkevičiūtės sūnus Motiejus, kurio krikšto tėvu tapo bajoras Mykolas Daunoras. Kaip žinia, kilmingieji Daunorai nuo seno gyveno Jiezno, Nemajūnų apylinkių dvaruose. Štai, 1733 metais Jiezne pakrikštytas bajoro Mykolo Daunoro sūnus Mykolas, arba 1724 metais Sabovoje susituokė bajoras Stanislovas Daunoras ir bajoraitė Sofija Pieciavskaitė. O Astrave 1724 metais pakrikštyta mergaitė Barboros Eleonoros vardu, kuri buvo duktė bajorų Pranciškaus Daunoro ir Kaminskaitės. Kaminskai taip pat gyveno Trakų apylinkėse ir yra sutinkami metrikinėse Jiezno knygose. Trakų kilmingieji Daunorai minimi ir 1621 m. bajorų rejestre.

                      Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, jog XVI a. žinomi trys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymai: 1528 m., 1565 m. ir 1567 metų (paskutinis Gardino Seime aprobuotas). Šaltiniuose teigiama, jog ypač svarbus buvo 1567 metų kariuomenės rejestras, kaip parodantis LDK didybę, prieš pasirašant Liublino uniją. Teko skaityti, jog šis dokumentas buvo saugotas Nesvyžiaus kunigaikščių Radvilų archyve.

Taip pat egzistuoja bajorų sąrašas, datuotas 1621 m., skelbtas 2015 m. lenkų išleistoje Andrzej Rachuba knygoje “Rejestry Popisowe Pospolitego Ruszenia Szlachty Wielkiego Ksiestwa Litewskiego z 1621 r.”, išleistoje Varšuvoje. Šioje knygoje vadovautąsi ir leidiniu: J. Maron, Szlachta powiatu trockiego w swietle popisu z 1621 roku, w: Studia historyczno – demograficzne, pod red. P. Jurka i K. Matwijowskiego, Acta Universitatis Wratislaviensis, Prawo,CCLI, Wrocław 1996, s. 29 – 34”.

                      Minėtoje A.Rachuba sudarytoje knygoje yra Braclavo, Trakų, Žemaitijos ir Vilkaviškio apskričių 1621 m. bajorų sąrašai.

                      Taigi, 1621 m. rejestre minimi ne tik bajorai Daunorai, bet ir Mackevičiai, Mickevičiai, Margevičiai, Bieliauskai, Bartuševičiai, kaip gyvenę Trakų apylinkėse. Šios pavardės, kaip minėta, egzistuoja ir Astravo metrikuose.

Astravo krikštai. 1700 m sausis. www.familysearch.org nuotr.

                      1724 metais Astravo knygose įrašytas bajoras Kristoforas Margevičius, kurio sūnus Jurgis pakrikštytas. Bajorai Margevičiai Jiezne tuokėsi ir krikštijo vaikus nuo pat XVIII amžiaus pradžios. Štai, 1719 metais Niskodvorcuose pakrikštytas Antano Margevičiaus sūnus Pranciškus, taip pat kitais metais kiti vaikai.

                      1736 metais Astrave pakrikštytas bajorų Bieliavskių (Bieliauskų) Jono ir Kotrynos sūnus Jurgis. Jiezno parapijoje bajorai Bieliauskai gyveno Dukurnonių, Kisieliškių kaimuose. Štai, 1761 m. susituokė Bieliauskas Jurgis iš Dukurnonių ir Kotryna Nienartovičiūtė. Dalis, ar visi Jiezno Bieliauskai susiję su Trachimo (Trakimo) pavarde. Ji rašoma pusantro šimto metų daugumoje Jiezno metrikų šalia ar vietoj Bieliauskų pavardės. Pavardė „Trachimovicz“ aptinkama ir kitose parapijose, pvz. Stakliškių, Užuguosčio.

                      1705 metais Astrave, Indrupės kaime, pakrikštytas Trachimovicz Kazimiero sūnus Jokūbas. Jiezne Trachimų arba Bieliauskų metrikuose dažnai dalyvavo Subocz (liet. Subočiaus) giminės atstovai. Jie taip pat tuokėsi Jiezne, gimdė vaikus. Astrave XVIII amžiaus metrikuose gana aktyvus krikštytojas Paulius Subocz. Jo paties sūnus Kazimieras Indrupėje (Astrave) pakrikštytas 1714 metais. Vėliau jam gimė ir kiti vaikai.

Astravo metrikinėse knygose įrašyta, jog 1700 m. spalį pakrikštyta Kristina Rutkauskaitė, duktė Stepono ir Agotos Rutkauskų. Taip pat pakrikštytas Florijono Baranovicz (Baranovičiaus ar Baranausko) sūnus Mykolas. Taip pat Astrave, Voverėnuose 1700 metais pakrikštyta Kristoforo Hryszko duktė Marijana. 1732 m. Jiezne, Nibriuose pakrikštytas Jokūbas, sūnus Hryszko Kafinievičiaus ir Pelagėjos Genytės.

                      1708 m. Astrave, Slobodkoje susituokė Araškevičius Steponas ir Kristina Vitkovska. Trakų apskrityje Oraškevičiai (Araškevičiai) gyveno Stakliškėse, Anglininkų kaime. Šalia Oraškevičių Astrave sutinkami ir Taraškevičiai. Jiezno parapijoje šalia Daraškevičių ir Anglininkų Oraškevičių, Taraškevičiai gyveno taip pat.

                      Jiezno parapijos Nibrių kaime gyveno Aleknavičių, Aleknonių giminė. Ankstyvuosiuose metrikuose jie įvardinami kaip Brakštukai. Astrave taip pat nuo 1702 metų sutinkami Aleknavičiai. Pvz., 1702 m. Jurgiui Aleknavičiui gimė duktė Agnė.

                      Jiezne, Stakliškėse, Pivašiūnuose nuo XVIII amžiaus pradžios buvo paplitę Burbuliai. Astrave, 1740 metais pakrikštytas Motiejaus Burbulio sūnus Tomas.

                      „Lietuvoje baltiškoji gudų tautos kilmės teorija turėtų būti ganėtinai žinoma, nes netgi istorijos vadovėliuose beveik visados galima atrasti senųjų baltų teritorijas žyminčių žemėlapių, o ta teritorija apėmė ir dabartinės Gudijos žemes“ – svarstoma interviu su Aleksėjumi Dzermantu (Аляксей Дзермант) – Gudijos mokslininku, filosofu, baltiškosios gudų tautos etnogenezės šalininku. Visas interviu plačiau pateiktas straipsnyje „Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai“ (skelbtas interneto svetainėje https://www.sarmatas.lt/02/gudai-tai-slaviskai-kalbantys-baltai).

                      Tuo metu Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausė Vilniaus, Trakų, Žemaitijos, Polocko, Naugarduko, Vitebsko, Lietuvos Brastos, Mstislavlio, Voluinės, Minsko vaivadijos. Vilniaus vaivadiją sudarė penki pavietai: Vilniaus, Ašmenos, Ukmergės, Braslavo ir Lydos pavietai. Trakų vaivadiją sudarė keturi pavietai – Trakų, Gardino, Kauno ir Upytės.

                      Aleksėjus Dzermantas teigia: “nuo seniausių laikų tarp baltų vyravo autochtoniniai šiaurietiški tipai, kuo, beje, šiandienos gudai ir skiriasi nuo savo rytų slavų kaimynų – ukrainiečių ir rusų. Antropologiniu požiūriu gudai artimesni lietuviams ir latviams. Kitas šio skirtumo supratimo lygmuo yra kultūrinis, stilistinis“.

                      Taigi, klausimas ar gudai yra labiau rytų baltai, ar visgi slavai. Galbūt atsakymas slypi bažnytinėse metrikinėse knygose, kuriose, pvz., imant Astravo parapiją, dauguma XVIII amžiaus pavardžių lietuviškos.

                      Jei kalbėti apie pavardes, Daiva Sinkevičiūtė nurodo, jog „Lietuvos didikų ir kilmingųjų pavardės įsitvirtino XVI-XVII amžiuje, nes turint turto, paveldimų dvarų, herbą reikėjo ir asmenvardžio, kuris nurodytų tą pačią šeimą, giminę. Miestuose pavardes iš pradžių įgijo miesto piliečiai – žmonės, turėję nekilnojamojo turto, vertęsi prekyba, amatais, dalyvavę valdant miestą, o vėliau jas gavo ir kiti miesto gyventojai – smulkūs prekybininkai, samdiniai (pvz., Almos Ragauskaitės atliktas Kauno asmenvardžių tyrimas rodo, kad XVII amžiaus antrojoje pusėje visi tikrieji miestiečiai rašomi su pavardėmis). Valstiečių pavardės, kaip nustatė Vitalija Maciejauskienė, pradėjo rastis nuo XVI amžiaus pabaigos ir baigė formuotis apie XVIII amžių“ (žiūr, str. „Kokios yra mūsų pavardės, skelbta interneto svetainėje http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-07-27-daiva-sinkeviciute-kokios-yra-musu-pavardes/48096).

Lietuvos valstybės istorijos archyvo knygos

                      Taigi, XVIII amžiuje žmonių pavardės buvo jau susiformavusios. Tačiau Jiezno parapijoje dar pusantro šimto metų rašomos dvigubos pavardės, pažymint, kokia buvo žmogaus ankstesnioji pavardė, ir kokia vėlesnioji, kaip pvz., Brakštukas „alias Aleknonis“, „Swil alias Norkūnas“. Diskusiją apie dvigubų pavardžių įrašus metrikuose teko aptikti ir Rusijos geneologijos svetainėse, tačiau ten, kiek teko skaityti, pavardės buvo keičiamos šimtmečiu vėliau nei Lietuvoje.

                      Logiška būtų mąstyti, jog tą pačią pavardę turintys žmonės galėjo kilti iš tos pačios vienos ar bent jau dviejų vietovių. Tačiau paplitimo ribos, kaip matyti, ganėtinai plačios ir apima ne tik, kad vienos ar kelių gretimų parapijų, bet ir dviejų apskričių teritoriją, kaip šiuo atveju Trakų ir Gardino. Tikėtina, jog vienos ar kitos giminės atstovai „išsiplėtė“ po visą plačią teritoriją XVII amžiuje, kai jau buvo susiformavusios ne tik bajorų, bet ir valstiečių bei laisvųjų gyventojų pavardės.

                      Tiek Astravo, tiek Jiezno bažnytinėse knygose sutinkamos šios pavardės: Bartuševičiai, Aleknavičiai, Steponavičiai, Stankevičiai, Kačanai, Bobrauskai, Zmitrovičiai, Kovaliauskai, Simeoniai, Taraškevičiai, Daraškevičiai, Oraškevičiai, Giedraičiai, Ivaškevičiai, Vrubliauskai, Jacunskiai, Jodkauskai, Kosinskiai, Cibulskiai, Klimavičiai, Milašauskai, Klimai, Vaškevičiai, Marcinkevičiai, Šimkevičiai, Jankauskai, Orlauskai, Bielevičiai, Bieliauskai, Trachymai, Olšauskai, Kozielai, Černiauskai, Svilai, Adamkovičiai, Navickai, Kondratovičiai, Nienartovčiai, Karpavičiai, Michailovskiai, Šablinskai, Kazlauskai, Grybauskai, Voicechovskiai, Valadkos, Volodkevičiai, Jaroševičiai ir kt. Astravo metrikuose įrašytos ir tokios lietuviškos pavardės, kaip Drėma, Mikutavičius, Kunigėlis, Raižukas, Radvila.

                      „Turėčiau pasakyti, kad politika ir valstybė reikalauja kitų mąstysenos mastelių – tokių, kuriuos demonstravo didieji kunigaikščiai ir lietuvių aristokratija mūsų bendros valstybės formavimo procese. Tai yra geopolitinė ir netgi imperiškoji (čia pasinaudosiu Gintaro Beresnevičiaus samprotavimais apie lietuvių imperiją) mąstysena. Gediminas, Algirdas, Vytautas nepabūgo peržengti savo tėvonijos ribų, plėsdami savo įtaką didžiulėse teritorijose. Tai visiškai nereiškia, kad reikia atmesti pastarųjų dviejų amžių tautinės statybos modelį, – visiškai ne, – greičiau per jį atsigręžti į kur kas ankstyvesnę tarpusavio sugyvenimo patirtį, kuri, mano giliu įsitikinimu, galėtų būti harmoninga ir naudinga mums visiems“ – teigia Aleksėjus Dzermantas.

                      Taigi, paėmus, kad ir pirmųjų dešimties metų, skaičiuojant nuo 1700 m., Astravo bažnytinių metrikų įrašus, mūsų pavardžių tyrinėtojams yra ką veikti.

Naudota literatūra:

Jiezno šv. Arkangelo Mykolo ir Jono krikštytojo bažnyčios metrikų knygos; LVIA, fondas 604, apyrašas 13, s.v. 25;

Astravo parapijos bažnytiniai krikšto, santuokų ir mirties medtrikai; LVIA, fondas 604, apyrašas 13, s.v. 41; šiuo atveju šaltinis – https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3Q9M-CS9S-L96M-T?i=152&cat=1464992

Mindaugo Tamošiūno pateikti Jiezno gyventojų 1725 m. surašymo duomenys, fotografuota iš Vrublevskių bibliotekos fondų;

1795 m. Jiezno gyventojų surašymo byla – Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondas Nr. 515; apyrašas 15, byla Nr. 73;

1795 m. Astravo gyventojų surašymo byla – Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondas Nr. 515; apyrašas 15, byla Nr. 97; (pavietas nurodytas – Ašmenos);

Andrzej Rachuba “Rejestry Popisowe Pospolitego Ruszenia Szlachty Wielkiego Ksiestwa Litewskiego z 1621 r.; 2015, Varšuva;

Daiva Sinkevičiūtė. Kokios yra mūsų pavardės?, skelbta Bernardinai.lt, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-07-27-daiva-sinkeviciute-kokios-yra-musu-pavardes/48096;

Lietuvių kalbos instituto sudarytas lietuvių pavardžių žodynas, interneto svetainė: http://pavardes.lki.lt/