Gertrude Ederle – trijų medalių plaukime laimėtoja. 1924-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės. (c)Underwood & Underwood, www.si.edu

Šiuolaikinių olimpinių žaidynių įkūrėjas Pierre’as de Coubertinas XIX a. pabaigoje teigė, jog moterų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra „neįdomus, neestetiškas ir netinkamas“ bei tvirtino, kad žaidynių tikslas – „išaukštinti vyrų atletiškumą“.

Praėjus beveik 130 metų situacija išties pasikeitė: pasauliui ruošiantis 2024 m. vasaros olimpinėms žaidynėms Paryžiuje, jos įeis į istoriją kaip žaidynės, kuriose bus užtikrinta lyčių lygybė: 32 sporto šakose varžysis tiek pat moterų, kiek ir vyrų.

Moterims teko nueiti ilgą kelią, kad jų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse bei jų fizinių gebėjimų pripažinimas taptų savaime suprantamu – sportas, kaip ir daugelis kitų veiklų, ilgą laiką buvo vyrų reikalas, o moterų dalyvavimas buvo veikiamas lyčių stereotipų.

Nors iš pradžių moterims olimpinėse žaidynėse dalyvauti nebuvo leista, įdomu tai, jog moterys pirmą kartą gavo teisę varžytis tame pačiame Paryžiuje, 1900-ųjų metų žaidynėse. Tuomet dalyvavo tik 22 moterys, t. y., vos 2 % visų dalyvių. Moterims buvo atvertos galimybės dalyvauti teniso, buriavimo, kroketo, jojimo ir golfo varžybose – tai buvo sporto šakos, kurios laikytos pakankamai „padoriomis”, kad jose galėtų dalyvauti moterys.

Nors moterims ilgą laiką nebuvo leista dalyvauti visų šakų sporto rungtyse dėl „nepadorumo” ar „fizinio silpnumo”,  moterų sportininkių skaičius nuolat augo ir ypač paspartėjo po Los Andželo olimpinių žaidynių 1984-aisiais, kuomet moterys sudarė beveik ketvirtadalį visų olimpinių žaidynių dalyvių. 2012 m. Londono olimpinės buvo pavadintos „moterų žaidynėmis“, nes pirmą kartą visų dalyvaujančių šalių komandose buvo moterų sportininkių.

Šios vasaros Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvaus 5250 sportininkių

Už trijų savaičių prasidėsiančiose olimpinėse žaidynėse Paryžiuje pirmą kartą istorijoje bus užtikrinta lyčių lygybė: iš 10 500 žaidynėse dalyvausiančių sportininkų pusė jų bus moterys.  Dar viena 2024 m. olimpinių žaidynių naujiena – naujos mišrios komandinės varžybos, kuriose dalyvaus abiejų lyčių atstovai, taip dar labiau skatinant lygybės idėją bei siekiant siųsti žinią apie lyčių bendradarbiavimo svarbą sporte ir už jo ribų.

Už didesnį moterų sportininkių pripažinimą aktyviai pasisako ir Dina Asher-Smith, britų sprinterė rekordininkė, dukart olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja ir viena sėkmingiausių Jungtinės Karalystės lengvaatlečių: „Pats sportas nediskriminuoja – ir vyrai, ir moterys gali spardyti kamuolį, gali bėgti, visi mes galime daryti triukus ir salto gimnastikoje, tačiau su sportu susiję mechanizmai, t. y. prieinamumas, galimybės ir palanki aplinka, būtent čia ryškiausiai pastebimi lyčių skirtumai“, – sako Dina Asher-Smith. Sportininkė aktyviai skatina jaunas moteris siekti karjeros sporte, kalba apie lygias galimybes, žiniasklaidos dėmesio moterų sportui svarbą, siekdama įkvėpti naująją sportininkių kartą dalydamasi savo patirtimi ir pasiekimais.

Už lyčių lygybę sporte aktyviai pasisako ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė: „Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, kuriose iškovojau auksą, pajutau, kad moterų jėga ir atsidavimas sportui neturi ribų. Patyriau, kaip svarbu, kad mūsų balsai būtų girdimi, o pasiekimai pripažįstami. Tai mane skatino kovoti už lygybę ir įkvėpti kitas moteris siekti savo tikslų, nepaisant kliūčių“, teigia prezidentė.

Priemonės, kuriomis siekiama stiprinti lyčių lygybę – įvairios

Nors olimpinių žaidynių Paryžiuje tikslai lygių galimybių srityje ambicingi, bet nuveikti dar liko išties nemažai – vis dar trūksta sporto federacijų vadovių, sporto vadybininkų bei trenerių moterų, skiriasi honorarų dydžiai. Tai juntama ne tik pasauliniu mastu, bet ir Lietuvoje.

Lietuvoje prisidėti prie lyčių lygybės klausimų, vienodų galimybių ir palankios aplinkos kūrimo siekia ir įvairios kultūrinės, švietimo bei nevyriausybinės organizacijos. Viena tokių programų – tai Britų tarybos kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) įgyvendinama programa „Svajonių komandos“. Ši programa skirta per sportą jungti jaunus žmones, skatinti lygaus dalyvavimo sporte galimybes bei auginti bendruomeniškumo kultūrą. Jau šešerius metus vykstanti programa suburia mokinius ir mokytojus į mišrias komandas, kurios rengia ir įgyvendina įvairias veiklas socialinės atsakomybės, lyčių lygybės bei lyderystės temomis savo regionų švietimo įstaigose ir bendruomenėse.

„Pokyčius pradedame nuo savęs ir nuo jaunosios kartos – šiame projekte jaunuoliai ir jaunuolės iš įvairių Lietuvos regionų susiburia drauge ir per įvairias veiklas mokosi komandinio darbo, lyderystės įgūdžių, mokosi apie lygių galimybių užtikrinimo svarbą. Taip siekiame įkvėpti tapti lyderiais, galinčiais daryti įtaką tiems mechanizmams, kurie užtikrintų didesnę įtrauktį ne tik sporto pasaulyje, bet ir visose mūsų gyvenimo srityse” – apie projektą pasakojo Britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė. „Tikime, jog programos, kuriose sportas integruojamas su kultūrinėmis ir socialinėmis veiklomis padės visuomenei keistis bei užtikrinti lygias galimybes visiems, o mergaitės profesiją rinksis ne veikiamos stereotipų, kas „vyriška” ar kas „moteriška”, o pagal tai, ką jos iš tikrųjų nori gyvenime veikti”.

Jau visai netrukus televizorių ekranuose stebėsime moterų ir vyrų pasirodymus olimpinėse žaidynėse, džiaugsimės gausiu sportininkų ir sportininkių skaičiumi, tačiau svarbu nepamiršti – lygybės sporte iššūkiai vis dar išlieka.