Tautos fondo veiklos apžvalga

Tautos fondą pagimdė Antrojo pasaulinio karo metu įsižiebusi kova už prarastą Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tokio Fondo idėja buvo organiškai susijusi su pačiu Lietuvos valstybingumu.
Vokiečių okupaciniams organams 1941 m. rugpjūčio 15 d. suspendavus laikinąją Lietuvos vyriausybę, buvo įsteigtas rezistencinis Vyriausiasis Lietuvių Komitetas. Jis pakvietė socialdemokratų partijos veikėją Kiprą Bielinį sudaryti finansų komisiją, kuri telktų lėšas komiteto veiklai. 1943 m. lapkričio 25 d. pradėjus veikti Vyriausiajam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui (VLIKui), ši komisija su itin sunkiomis sąlygomis sutelktu savo iždu perėjo VLIK“o žinion ir buvo pavadinta Tautos fondu. Sovietinei armijai 1944 m. vėl braunantis į Lietuvą, VLIK“o delegatūra įgaliojo K.Bielinį ir toliau rūpintis lėšų telkimu.

Karui pasibaigus, Tautos fondas atsidūrė Vokietijoje, kur jį „našlių skatikais“ palaikė pabėgėlių stovyklose prisiglaudusieji lietuviai, finansiškai parėmė Amerikos Lietuvių Taryba (ALTas) ir kitos JAV organizacijos bei asmenys. VLIK“ui daug padėjo prancūzų karinės okupacijos zonos švietimo komisijos pirmininkas, tada generolas, prieš karą buvęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Raymond Schmittlein. 1949 m. įkūrtus Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, į lėšų telkimą įsijungė ir jos padaliniai.
1955 m. Tautos fondas persikėlė į JAV, kur jau buvo imigravusi dauguma lietuvių pabėgėlių. Čia buvo priimtas naujas jo statutas ir sudaryta prel. Jono Balkūno vadovaujama valdyba. Šiame statute Fondas buvo pavadintas „savarankiška VLIK“o institucija, kurios pareiga yra parūpinti lėšų VLIK“o tvarkomiems Lietuvos laisvinimo reikalams.“ VLIK“o veiklos sėkmė daugiausia priklausė nuo Tautos fondo pastangų sėkmingumo.

Užsienio lietuvių troškimas padėti okupuotai tėvynei maitino ir išplėtė Tautos fondą, paversdamas jį viena svarbiausių išeivijos organizacijų. Aukomis Fondui buvo paminimos tradicinės patriotinės šventės, atsiliepiama į naujus okupantų smūgius. Prigijo paprotys tokiomis aukomis pagerbti mirusiuosius, Fondą įtraukti į testamentus. Sparčiai gausėjo Fondo rėmėjų armija su dosniausiųjų aukotojų garbės sąrašu priešakyje. Jų valia visad buvo svarbus veiksnys brėžiant Tauto fondo veiklos gaires.

Tautos fondo struktūra

Tautos fondo struktūra kristalizavosi tolydžio – ne iš viršaus uždėta, bet patirties įtaikojama, tradicinį lietuviškąjį šeimininkavimą derinant su Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių labdaros veiklos pavyzdžiais.

Tautos fondo taryba 1978 m. buvo išplėsta, įtraukiant į ją lietuvius advokatus įvairiose vietovėse. Tą žingsnį paskatino Kremliaus pastangos, panaudojant ir lietuvius pareigūnus, pasiglemžti JAV mirusių lietuvių palikimus. Viena pagrindinių šių advokatų pareigų buvo patarti, kaip sudaryti tinkamus testamentus ir tuo užtikrinti, kad palikimai patektų į įpėdinių rankas.

1979 m. Tautos fondas įsteigė Lietuvos Laisvės Iždą, kurio kapitalas buvo kaupiamas kaip „kraitis atstatytai nepriklausomai Lietuvos valstybei“, o palūkanos naudojamos administracinėms išlaidoms. Į šį Iždą įėjo ir TF įteikti testamentiniai palikimai (nebent testatorius būtų kitaip nurodęs). 1981 m. šalia šio Iždo pradėjo veikti Lietuvos Atstatymo Fondas, į kurį plaukė specifiškai tėvynės atkūrimo reikalams skirtos aukos.

Fondo nariais galėjo tapti asmenys, paaukojusieji ne mažiau kaip 100 dolerių, ir aukojančios organizacijos. Vyriausias Fondo organas yra ne vėliau kaip gegužę šaukiamas metinis narių susirinkimas, kuris išrenka tarybą (apie 15 narių, kurių trečdalis kasmet perrenkamas) ir tris revizijos komisijos narius. Taryba kviečia valdybos pirmininką, patvirtina jo pristatytą valdybą, su kuria artimai bendradarbiauja ir prižiūri jo darbus. Valdybai talkina ekonomikos ir teisės patarėjai. Valdyba organizuoja atstovybių bei įgaliotinių veiklą, atlieka administracinį bei technišką darbą ir atsiskaito su JAV Mokesčių įstaiga (Internal Revenue Service). Revizijos komisija tikrina vedamas knygas ir prižiūri atskaitomybę, Finansų komisija planuoja kaip daug nerizikuojant kuo pelningiau investuoti pajamas.
Pagal 1986 m. pradėtas abinaudes sąskaitas, už paaukotą pinigų sumą ir turtą aukotojas gauna nustatyto nuošimčio pajamas, o po mirties likęs kapitalas ar turtas pereina Tautos fondui. Šios sąskaitos suteikia progą pasinaudoti palankiais JAV valdžios įstatymais, skatinančiais privačias aukas labdaros tikslams. Tas sąskaitas administruoja Tautos fondo valdyba ir tam paskirta komisija.
Tautos fondo atstovybės buvo įsteigtos daugelyje Amerikos valstijų, ir už JAV ribų: Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, o savo įgaliotinius turėjo ir tose vietovėse, kur buvo didesni lietuvių telkiniai. Pagaliau tokia atstovybė buvo įkurta ir Vilniuje. (Apie atstovybes atskira informacija – kitoje šios knygos vietoje).

Tautos fondą likviduoti gali jo nariai trijų ketvirčių balsų dauguma metiniame ar nepaprastame susirinkime. Turtas gali būti perleistas tik tokioms lietuviškoms organizacijoms, kurios pagal Internal Revenue Code 501 c (3) straipsnių nuostatus yra atleistos nuo pajamų mokesčių ir kurių tikslai nesiskiria nuo Tautos fondo tikslų. Jokia Fondo dalis negali būti paskirstyta ar pasidalinta tarp narių.
Besiplečianti Tautos fondo veikla reikalavo vis daugiau darbuotojų ir talkininkų. 1983 m. jo šeima jau buvo išaugusi iki 160 asmenų. Jie, kaip ir valdyba bei taryba, dirbo be atlyginimo ir patys nemažai aukojo Fondui. Raštinėse visad gausu darbų: korespondencija, padėkos, aukų pakvitavimai, kvietimai į kasmetinius susirinkimus ir kt. Vien tik 1989 m. buvo išsiuntinėta 4 000 valdybos kvietimų aukoti VLIKui ir Lietuvos laisvės iždui.Testamentinės bylos vien iš valdybos pirmininko pareikalavo nesibaigiančio susirašinėjimo, daugybės asmeniškų susitikimų, šimtų telefoninių pasikalbėjimų ir tūkstančių automobiliu išvažinėtų mylių. Be šių asmenų pasiaukojimo, kurio neįmanoma įkainoti, Tautos fondo iždas būtų buvęs daug kuklesnis.

Nuo inkorporavimo iki Nepriklausomybės atstatymo

1973 m. birželio 4 d. Tautos fondas buvo inkorporuotas New Yorko valstijoje kaip Lithuanian National Foundation, Inc., savaranki ir pelno nesiekianti korporacija, o 1974 m. gegužės 21 d. tapo atleistas nuo JAV federalinių mokesčių (IRS Tax Ex. No.: 51-01-72223). Aukotojai, kurie dabar galėjo savo įnašus nurašyti nuo mokesčių, į tai atsiliepė gausesnėmis aukomis ir testamentiniais palikimais.
Inkorporavimas, kurio pradininkai buvo VLIKo nariai (prel. Jonas Balkūnas, dr. Bronius Nemickas, Aleksandras Vakselis, Jurgis Valaitis ir kt.), labai išplėtė Tautos fondo galimybių erdvę. Pradžia buvo nelengva, bet po tikslingų persitvarkymų Fondas pradėjo sparčiai augti. Jei baigiantis 1977 m. jo balansas buvo 58,689 dol., tai 1991 m. birželio 12 d. Fondas jau buvo išaugęs iki 2,597,839 dol., neįskaitant inventoriaus bei akcijų Didžiojoje Britanijoje. Vien 1990 m. gauta per milijoną dolerių, įskaitant testamentus ir palūkanas.

Nors po inkorporavimo Tautos fondas nustojo buvęs vien VLIKo kasa, jo savarankiškumą tebesaistė ypatingi abiejų organizacijų santykiai. VLIKo informacinės veiklos rėmimas ir toliau buvo Fondo pagrindinis uždavinys. (VLIKo informacijos biuras ir keliomis kalbomis leidžiami ELTA biuleteniai kasmet pareikalaudavo iš Fondo 200-300,000 dolerių.)

Metiniuose fondo susirinkimuose, sudarant tarybą, VLIK“as turėjo 45 proc. balsų. Fondas išmokėdavo VLIK“o tarybos patvirtintas biudžetines išlaidas (pvz., 1980 m. apie 80 tūkstančių dol.). Atsiveriant naujoms galimybėms pasaulio politinėje arenoje, išlaidos nuolatos didėjo ir 1990 m. pakilo per 250,000 dol. Plėsdamas savo įgaliotinių ir atstovybių tinklą, Fondas tapo pasaulinės apimties lėšų telkėju kovai už Lietuvos nepriklausomybę.

Tautos fondas taip pat kaupė duomenis apie okupuotos Lietuvos buitį, leido knygas ir garsino Lietuvos bylą viešosios informacijos kanalais. Anksti įsisąmoninęs informacijos ginklo svarbą kovoje už Lietuvos laisvę, VLIK“as tęsė 1920 m. įsteigtos Eltos (Lietuvos Telegrafo agentūros) darbą. Tautos fondo lėšomis buvo išlaikomas Eltos Informacijos biuras, kuris leido biuletenius: periodinius lietuvių (nuo 1946 m.,), vokiečių (nuo 1953), italų (nuo 1954), anglų (nuo 1956) ir neperiodinius prancūzų, ispanų, portugalų ir arabų kalbomis. Taip pat trumpai buvo leidžiamas trimėnesinis Elta B biuletenis, skirtas okupuotai Lietuvai. Eltos biuletenių bendras tiražas 1984 m. buvo 80,000 (iš jų 4,000 lietuvių k.). Pagrindinis šių biuletenių taikinys buvo Vakarų elitas, viešąją nuomonę formuojantys, vyriausybes veikiantys ir politiką vykdantys asmenys. Biuleteniai buvo siuntinėjami vyriausybėms, parlamento nariams, tyrimo centrams, žinių agentūroms, spaudai, universitetams, bibliotekoms. Tikri ir potencialūs Lietuvos sąjungininkai buvo aprūpinti ne tiktai išsamia informacija, bet ir argumentais.

Drauge su lietuvių diplomatais, VLIK“as užsienyje palaikė Lietuvos valstybingumo principą ir stengėsi suteikti balsą laikinai nutildytai tautai. Dvilypė grėsmė – Vakaruose plintanti užmarštis ir sovietinės dezinformacijos poveikis – reikalavo nuolatinių VLIK“o pastangų. 1975 m. pasirašius Helsinkio baigminį aktą, VLIK“ui atsivėrė galimybė dalyvauti Helsinkyje, Belgrade, Madride, Vienoje ir kitur vykstančiose Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo (ESB) konferencijose ir jose kelti Lietuvos laisvės klausimą. (1975 m. liepos 29 d. nuvykęs į Helsinkį ESB arenoje į pasaulio viešąją opiniją prabilti apie Baltijos valstybių bylą, VLIK“o pirmininkas dr. K. J. Valiūnas, Kremliui pareikalavus, buvo bematant suimtas, jį paleido tiktai JAV įsikišus.) Šias galimybes, kaip ir visą VLIKo tarptautinę politinę veiklą, tikrove pavertė Tautos fondo paspirtis.

Pasauliui apie Lietuvą informuoti, visiškai ar iš dalies, Tautos fondas finansavo daugelį leidinių anglų ir kitomis kalbomis: Ant. Šapokos Lithuania through the Ages; Juozo Audėno (red.) Twenty Years’ Struggle for Freedom of Lithuania; Broniaus J. Kaslo La Lituanie et la Seconde Guerre Mondiale; Konstantino Jurgėlos Lithuania and the United States; Juozo Pajaujo Soviet Genocide in Lithuania, susilaukusią dviejų laidų (1981–1982) ir išverstą į čekų kalbą, ir kt. Fondo parama įgalino Lietuvių tyrimo ir studijų centrą išleisti Studia Lituanica veikalų seriją, įskaitant kelių autorių Mažąją Lietuvą.

Tautos fondo angliškai išleistoji Tomo Venclovos lietuvių literatūros apžvalga, aprašant Lietuvos kultūrinę priespaudą, buvo platinama Tarptautinio PEN klubo suvažiavimuose ir akademiniuose sluoksniuose. Fondas taip pat medžiagiškai parėmė lietuvių rašytojų dalyvavimą tokiuose kongresuose. Tikintis pro „geležinę uždangą“ pasiekti skaitytojus Lietuvoje, buvo išleista Milovano Džilaso klasiškoji sovietinės santvarkos analizė Naujoji klasė, į užsienį atkeliavusios lietuvių Sibiro tremtinių poezijos rinktinė Rūda ir rauda ir kitos. Suklestėjus Lietuvos savilaidinei spaudai, Tautos fondas rėmė jos vertimą ir leidybą.

Aukotojai ypač gyvai atsiliepė į „Pabaltiečių taikos ir laisvės ryžto žygį“, kurį Tautos fondas padėjo VLIK“ui organizuoti ir finansavo drauge su latviais ir estais 1985 m. liepos 25-31 dienomis. Sovietų Sąjungos teismas Kopenhagoje ir išvyka Baltijos jūra bei kultūriniai sąskrydžiai Kopenhagoje, Helsinkyje bei Stokholme plačiai nuaidėjo Europoje ir sukėlė piktą Maskvos reakciją. Vien iš atsiliepimų iškarpų buvo sudaryta 500 psl. knyga. Išsamūs pranešimai apie žygį nuskambėjo iš didžiųjų Europos TV ir radijo stočių.

Tautos fondas taip pat finansavo radijo transliacijas į Lietuvą per Romos valstybinę, Vatikano, Madrido ir Manilos (iš Filipinų į Sibirą) stotis.

Fondo remiamų darbų veiksmingumą patvirtino ir patys Maskvos statytiniai Vilniuje. Knygoje Ideologinės srovės išeivijoje (Vilnius, „Mintis“, 1979) rašoma:
VLIK“o iniciatyva 1950 m. pradėta leisti vadinamos “Laisvosios ELTOS” biuleteniai vokiečių, italų, anglų, ispanų kalbomis; jų tikslas platinti pasaulio šalyse šmeižikišką informaciją apie Tarybų Sąjungą (p.61). Vatikano, Romos, Madrido, “Amerikos Balso”, “Laisvės” ir kitų radijo stočių programose netrūksta klerikalinio antikomunizmo mitų ir klastočių… Rašydami apie Tarybų Lietuvą lietuvių emigracijos klerikalai klaidina pasaulio viešąją nuomonę, dezinformuoja kapitalistinių bei besivystančių šalių gyventojus. Jų (VLIKo Red.) propagandai tarnauja “sovietologų” rašiniai užsienio kalbomis. Jų gaminamą antikomunistinę medžiagą aktyviai propaguoja reakcinė JAV, Anglijos, Vakarų Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, kai kurių Lotynų Amerikos šalių spauda, radijas bei televizija… (p. 140).

Viešai neplatinamame 1986 m. Maskvoje išleistame ir gen. majoro G.K.Vaigausko redaguotame KGB „Specbibliotekos“ vadovėlyje savo agentams, Lietuvių nacionalistų kenkėjiška veikla ir kova su jais, sakoma:
VLIK“as užima vieną svarbiausių vietų tarp antitarybinių emigrantinių organizacijų, dalyvaujančių ideologinėje diversijoje prieš Tarybų Sąjungą. Organizuoja ir vykdo antitarybines akcijas, kompromituojančias TSRS tarptautinėje arenoje, siuntinėja šmeižikiškus memorandumus šalių vyriausybėms, kviesdama juos siekti “laisvės ir nepriklausomybės Lietuvai”, “nutraukti žmogaus teisių pažeidimus” ir t.t… (p. 9).

Tokie atsiliepimai paskatino dar gausesnes aukas Tautos fondui.

Po nepriklausomybės atstatymo

Tautos fondas jautriai atsiliepė į pirmuosius atgimimo pavasario balsus. Savo 1989 m. metiniame susirinkime Fondas nutarė nesiriboti VLIK“o veiklos rėmimu ir bematant telkti lėšas skubiems Lietuvos informaciniams ir švietimo poreikiams, šią paramą persiunčiant pačiu paveikiausiu būdu.

Nepamiršdamas ir užsienio viešosios bei oficialiosios nuomonės reikšmės Lietuvos bylai, Fondas 1991 m. per VLIK“ą paskyrė 200,000 dol. Lietuvos diplomatinės tarnybos JAV sostinėje informaciniam darbui paremti.

1991 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo naujas Tautos fondo veiklos tarpsnis. Nors irstanti totalitarinė imperija pasitraukė iš Lietuvos, ji paliko 50 nelaisvės metų antspaudą – giliai įsisunkusią medžiaginę ir dvasinę taršą. 1991 m. pabaigoje paskelbtame atsišaukime Tautos fondas pareiškė, jog “mūsų uždavinys dabar yra padėti Lietuvai atsikurti. Lietuvos ūkio atstatymas, demokratinės institucijos ir spaudos demokratizavimas pareikalaus iš mūsų dar didesnių pastangų”.
Nepriklausomybės atstatymas užbaigė ir Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto darbus. Sovietų Sąjungai subyrėjus ir Vakarų demokratijoms pripažinus Lietuvos vyriausybę de jure, VLIK“as formaliai savo veiklą nutraukė 1991 m. liepos 1 d.

VLIK“ui nužengus nuo scenos, Tautos fondas neteko savo tiesioginės paskirties – remti VLIK“o vykdomą informacinį darbą, laisvinant Lietuvą. Tautos fondo metiniuose susirinkimuose VLIK“ui rezervuotieji 45 proc. balsų atiteko Fondo nariams.

Neišvengiamas atsiskyrimas nuo VLIK“o buvo sudėtingas ir kartai triukšmingas. Paviršiun iškilusi nesantaika Tautos fondo viduje ir išorinis spaudimas pakenkė Fondo prestižui, ėmė mažėti aukos. Tikrai savarankišku Tautos fondas tapo tiktai 1993 m. gegužės 8 d. įvykusiame metiniame narių susirinkime, kai balsų dauguma buvo išreikštas nepasitikėjimas anksčiau neteisėtai išrinktąja Fondo taryba ir buvo demokratiškai išrinkta nauja, kurion gausiai įsijungė ir jaunesnioji karta. Juozas Giedraitis buvo išrinktas tarybos pirm., buvusioji valdyba patvirtinta, pakeitus tik du asmenis, o Aleksandras Vakselis buvo perrinktas jos pirmininku. Tautos fondas dabar lengviau galėjo tęsti savo veiklą kaip nepolitinė, nepriklausoma, vien savo narių tvarkoma organizacija (ko reikalauja ir JAV nepelno bendrovių įstatymas). Fondą pritemdęs krizės debesėlis jau pradėjo sklaidytis, sustiprėjo narių pasitikėjimas.
Tautos fondo pasiryžimas „tęsti savo veiklą nevalstybinėje ir nepolitinėje srityje“ buvo pakartotas 1992 m. gruodžio 13 d. tarybos posėdyje priimtame manifeste. Jame minimi tokie ateities tikslai ir uždaviniai: remti Lietuvos pastangas ugdyti ir įtvirtinti vakarietišką demokratinę santvarką, užtikrinančią asmens neliečiamybę ir tarnaujančią žmonių gerovei; pirmiausia paremti tokius projektus, kurie padėtų Lietuvos jaunimui pasiruošti dirbti Lietuvai; remti Lietuvos mokyklas ir mokytojus, siekiant išsivaduoti iš uždaros sovietinės galvosenos varžtų ir kitų marksistinės-lenininės santvarkos įskiepytų neigiamybių; skatinti Lietuvos jaunimo tautinį sąmoningumą, remiant patriotinių organizacijų veiklą.

Lietuvos grįžimui į pasaulį palengvinti Tautos fondas 1992 m. paskyrė po 100,000 dol. Tarptautinių santykių institutui Vilniaus u-te įkurti, Lietuvos ambasadai Washingtone ir Lietuvos Misijai Jungtinėse Tautose.

Kadangi į laisvą ir atvirą sąmonę einama švietimo keliu, Tautos fondas skiria stipendijas lietuviams studijuoti tėvynės ir užsienio universitetuose. Stipendijomis remiami ir iškilieji jauni dėstytojai Lietuvos aukštosiose mokyklose, kad jie ir toliau dirbtų švietimo darbą. 1993 m. Lietuvos studentams buvo paskirta 150 stipendijų. Paremtos mokyklos nutautintose Vilniaus krašto srityse, Suvalkų krašte, Gudijoje, Latvijoje bei Mažojoje Lietuvoje. Finansinė parama suteikta Kauno Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekai ir Kauno medicinos akademijai, Lietuvių katalikų mokslo akademijai. Remiami Lietuvos aukštųjų mokyklų ypatingieji projektai. Parama teikiama „Amerikos profesionalų bendrijai Lietuvos švietimui“ (APPLE), kuriuose Lietuvos mokytojai supažindinami su Vakarų švietimo metodais. Fondas remia ir „Gyvosios istorijos“ telkimo projektą, filmuose įamžinant tebegyvų tremtinių, politinių kalinių ir partizanų liudijimus.

Rezistencijos dalyviai užima ypatingą vietą Tautos fondo planuose. Skirstant lėšas ir stipendijas studentams, pirmiausia atsižvelgiama į buvusių partizanų, Sibiro tremtinių ir politinių kalinių šeimas. 1993 m. buvo paremta 1990 m. įsteigtoji Vilniaus vidurinė mokykla „Lietuvos namai“, kur mokosi iš įvairių kraštų, ypač iš buvusios Sovietų Sąjungos, atvykusieji lietuviukai – mišrių šeimų vaikai, buvusiųjų tremtinių ir politinių kalinių anūkai. Tautos fondas remia Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, paskyrė lėšų jos būstinei suremontuoti, parėmė jos leidinius ir laikraščius. Finansine parama pasinaudojo ir kita demokratinė bei patriotinė spauda.

Nauji Tautos fondo įstatai buvo priimti 1994 m. balandžio 23 d., 97-ais nuošimčiais metiniame susirinkime dalyvavusių jų balsų, su nežymiais pakeitimais: aukojantys ne mažiau kaip 3,000 dol. gali savo auką nukreipti jiems pageidaujama linkme, suteikiama galimybė testamentu paveldėti mirusiojo balsus. Pagal šiuos įstatus, „pagrindinis Tautos fondo uždavinys yra skatinti demokratiją Lietuvoje.“

Tame susirinkime nariai aptarė ir Tautos fondo veiklos gaires, pabrėždami 50 metų užtrukusį fizinį ir dvasinį Lietuvos genocidą, politinių kalinių ir tremtinių kančias. Aštrios kritikos susilaukė „buvusios nomenklatūros narių perimtos Lietuvos valdžios vidaus ir užsienio politika.“ Sutarta, kad parama bus pirmiausia teikiama labiausiai nuo okupacijos nukentėjusiesiems. Atsižvelgiant į Lietuvoje pasireiškiančius mėginimus kontroliuoti informacijos priemones, buvo nuspręsta remti kovojančiuosius su laisvojo žodžio slopinimu, palaikyti objektyvią, tiesai ir laisvei tarnaujančią spaudą.

1995 m. baigiantis, Tautos fondas valdė per 2,500,000, įskaitant patikėtinių sąskaitas, abinaudes sutartis ir nekilnojamąjį turtą. Pinigai investuoti saugiai – bankuose, valstybiniuose lakštuose ir patikimose investavimo įstaigose.

Žvelgiant į ateitį

Tautos fondui dar daugelį metų reikės vykdyti testamentus bei apinaudes sutartis, atplauks ir daugiau palikimų bei aukų. Tolimesnės jo veiklos gairės bus brėžiamos jo narių metiniuose susirinkimuose. Fondo taryba ir valdžia žiūri, kad demokratijos principai nebūtų pažeisti organizacijos viduje, palaikys glaudų ryšį su Fondo nariais ir juos informuos apie veiklą ir finansinę padėtį.

Tautos fondo veiklos kryptis priklauso ir nuo to, kaip plėtosis politinės bei ūkinės institucijos Lietuvoje. Nors, kaip nepolitinė organizacija, Fondas neturi tiesioginių ryšių su Lietuvos vyriausybe, tačiau jos išlaidumas ar taupumas, sugebėjimas užtikrinti Fondo įnašų Lietuvos bankuose saugumą, ar aukotojų požiūris į valdžios ūkinę politiką taip pat pakreips jo gaires.

Į užsienį išblokštiems lietuviams Tautos fondas buvo daugiau, negu vien lėšų telkimo organizacija. Aukodami Fondui ir dalyvaudami jo veikloje, jie konkrečiai išreiškė savo meilę Lietuvai, solidarumą su kovojančia tauta ir tikėjimą jos ateitimi. Tokia gyva Tautos himno įpareigotos vienybės dalimi, organiškų ryšių tarp tėvynės ir užsienio lietuvių, įkvėpiančiu idealizmo ir praktiškumo deriniu Tautos fondas žada būti ir ateityje. Jo veikla – tai įrodymas, kad lietuviai sugeba planuoti, organizuoti, kurti kaip šviesūs šiuolaikiniai žmonės ir įstengia statyti pamatus į trečiąjį tūkstantmetį su pasauliu žengiančiai nepriklausomai Lietuvai.

Iš knygos „Tautos fondas (Lithuanian National Foundation, Inc.) 1943-2002“, New York, 2002 m.