Poezijos pavasario šventės dalyvė aktorė Gražina Urbonaitė

Rūta Suchodolskytė-Neniškienė, www.voruta.lt

Gegužės 14–28 dienomis pro Lietuvą praūžė 59-ojo Poezijos pavasario banga. Ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje įvyko 132 poetiniai renginiai, išleistas almanachas, kuriame spausdinami šiuolaikinių poetų eilėraščiai bei minimos rašytojų jubiliejų sukaktys. PP laureatu vainikuotas ir Maironio literatūrine premija apdovanotas poetas, vertėjas Julius Keleras už 2022 metais leidykloje „58 sapnai“ išleistą knygą „Virtuvėlė pilna Ukmergės“.

Almanacho pristatymas kiemelyje

Gegužės 15 dieną Rašytojų sąjungos kiemelyje įvyko almanacho „Poezijos pavasaris 2023“ su kompaktine plokštele „Poezija ir balsas“ pristatymas. Įteikta premija už geriausią esė almanache – ji atiteko poetei, literatūrologei Linai Buividavičiūtei už rašinį „Sukurti Dievo paveikslą, kuris vakarais sėdėtų su tavimi ant slenksčio“, skirtą Birutės Pūkelevičiūtės 100 metų sukakčiai. Festivalio rengėjų prizu už literatūros sklaidą apdovanotas kūrėjas bei leidėjas Juozas Žitkauskas. Po apdovanojimų poetai skaitė eiles, išgirdome J. Žitkausko dzūkišką eiliavimą, jaunųjų poetų neramius nerimavimus, klasikinį Violetos Palčinskaitės eilėraštį, ramius, bet egzotika dvelkiančius Antano A. Jonyno rimus. Vakarą vedė almanacho sudarytojai, poetai Kornelijus Platelis ir Indrė Valantinaitė.

Šių metų almanache ne tik lietuvių, keleto svečių bei Amerikos lietuvių poetiniai tekstai, 2022 metų poezijos knygų apžvalga, interviu su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Rimvydu Stankevičiumi, bet ir esė, kuriose minimos svarbios Lietuvos literatūrinio lauko autorių sukaktys: Jurgiui Baltrušaičiui – 150, Kaziui Binkiui – 130, Sigitui Gedai – 80, Antanui Jonynui, Anzelmui Matučiui, Birutei Pūkelevičiui – 100, Vincui Mykolaičiui-Putinui – 130.

Almanacho pristatymą lydėjo romantinę Lietuvos grafikos tradiciją atstovaujančios grafikės Birutės Stančikaitės darbų paroda.

Poezija džiazo stiklinėje

Gegužės 16 dieną teko dalyvauti poeto, neseniai palikusio „Literatūros ir meno“ redaktoriaus bastioną, Gyčio Norvilo ir džiazo muzikantų Vytauto Labučio bei Arkadijaus Gotesmano poetinį, muzikinį vyksmą balsui, saksofonams, elektronikai ir perkusijai Rašytojų sąjungos būstinėje. Prieblandoje, esant uždarytoms langinėms, G. Norvilas, lydimas muzikos garsų, panardino klausytojus į „Grimzdimo vienetus“. Pasitelkęs 2021 metais išleistos knygos-performanso „Akla valtis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir kitus tekstus, poetas irklavo į tirštus poetinės pasąmonės vandenis, iš kurių išnirdavo, pavyzdžiui, perkeistas „Anykščių šilelio“ variantas ar K. Donelaičio eilėraščio iš vokiečių kalbos vertimas. Susidūrus su tamsia, stipria kalbos jėga, apėmė sveika agresija bet kokios rūšies banalybei.

Pavasaris Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekoje

Kasmet PP poetai pasklinda po įvairius šalies kampelius, svetingai pasitinkančius eiliuotą žodį. Gegužės 25 dieną į Utenos A. ir M. Miškinių biblioteką atkeliavo dešimties poetų komanda. Daliai jų toli keliauti gal ir nereikėjo, nes dalyvavo patys aktyviausieji poetai uteniškiai: Vytautas Kaziela, Regina Katinaitė-Lumpickienė, Alvydas Katinas. Skaitovus lydėjo aktoriaus Giedriaus Arbačiausko muzikiniai intarpai.

Poetai skaitė eiles iš almanacho ir iš savo knygų. Išgirdome Dainiaus Dirgėlos eilių iš knygos „2 D ir kiti formatai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), jaunos poetės Lauros Kromalcaitės eilėraštį apie santykį su motina, Reginos Katinaitės aukštaitiškų eilėraščių iš 2021 metais išleistos knygos „Varna baltu plūnksnu“ („Kauko laiptai“), Alvydo Katino pašmaikštavimų ir kitų. Giedrius Arbačiauskas dosniai žėrė dainų iš Vytauto Mačernio, Alfonso Nyka-Niliūno, Pauliaus Širvio kūrybos, kartu pasveikino 700-metį švenčiantį pasakų miestą, o vakarą pabaigė deklamuodamas Vaclovo Šiugždinio eiles. „Mūsų, aktorių užduotis – atrakinti poetų kūrybą“, sakė G. Arbačiauskas.

Poezija Antazavės dvare ir ant Zarasų perlo pakylos, (ne)aplankant būsimas parodas

Antazavės – Zarasų maršrutu gegužės 26 d. keliavo dvi aktorės, Gražina Urbonaitė ir Dalia Morozovaitė, bardas Gytis Ambrazevičius, poetė, šio straipsnio autorė, Rūta Suchodolskytė bei poetas, mokslininkas, matematikas Giedrius Alkauskas. Antazavėje, dviejų šimtų gyventojų kaimelyje, stovi didelis, renovuotas dvaras, garsus dar ir tuo, kad čia Emilija Pliaterytė pasirašė raštą, įsipareigodama prisijungti prie 1830–1831 metų sukilimo. Dvaro auditorija, laukianti Poezijos pavasario, buvo pilna, ypač džiugino mokinių su mokytojais veidai. Gražina Urbonaitė deklamavo ištraukas iš Juozo Baltušio „Sakmės apie Juzą“, Justino Marcinkevičiaus eiles, poetai skaitė iš savo knygų – Dalia Morozovaitė iš „Lytėjimo“ (2021 m., D. Morozovaitė), Giedrius Alkauskas iš „Keliaujančio akmens“ (2018 m., „Kauko laiptai“), Rūta Suchodolskytė iš „Namai jazminų akimis“ (2018 m., „Homo liber“). Poezija buvo lydima Gyčio Ambrazevičiaus muzikinių intarpų, skambėjo dainos „Baudžiamasis būrys“, „Kai neturi, ką mylėt, mylėk, ką turi“, „Gražus“, „Liepalotai“ – apie dainininko gimtąjį miestelį Šakių rajone.

Po Antazavės laukė Zarasai, visu gražumu atvėrę ne tik vėjuotas ežerų akis, bet ir būsimas parodas. Antazavėje būsimos dailininko Vlado Žiliaus (1939–2012), kuris, beje, buvo daugelio poezijos knygų iliustratorius, tapybos dar neradome iškabintos (paroda atidaroma birželio 3 d.), o Zarasuose bibliotekos darbuotoja mus palydėjo į Šarūno ir Nomedos Saukų galeriją, atveriančią lankytojams duris po dienos. Paveiksluose raizgėsi N. Saukienės gėlynai slepiantys vaikus ir lapes, Š. Saukos bjauražmogių minios – viskas, ką reikėtų rimtai, ilgai ir atidžiai tyrinėti, apmąstyti… Tam neturėjome laiko, nes erdvioje bibliotekoje, Zarasų perle, laukė eilių ir skambesių praalkusi zarasiškių auditorija.

Kiekvienas Poezijos pavasaris – pakylėto žodžio šventė, paliekanti švelnius pėdsakus, įsimintinas akimirkas, nupučianti gaiviu vėju kasdienybės dulkes. Gal todėl jis kasmet vyksta ir kasmet yra laukiamas jau daugiau nei pusę šimto metų…

Nuotraukos autorės bei Utenos A. ir M. Miškinių, Zarasų bibliotekų darbuotojų