Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt
1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo likviduotas romų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Nužudyta apie 3000 romų tautybės žmonių. Tą dieną minima Tarptautinė romų holokausto atminimo diena. Romų genocidas dažnai vadinamas „pamirštu holokaustu“. Įvairiais dialektais romų kalba naudojamas žodis porajmos reiškia sunaikinimą.
Vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinės grupės karo pradžioje gavo nurodymus žudyti ne tik žydus, bet ir romus – taip pat dėl rasinių priežasčių. Romų Lietuvoje buvo labai nedaug – maždaug apie 1500 žmonių. Įregistruoti ir kontroliuoti juos buvo itin sunku, nes jie gyveno klajokliškai.
1942 m. sausio 12 d. Rytų krašto SS ir policijos vadas kartu su reicho komisaru nusprendė, kad čigonai yra užkrečiamųjų ligų, ypač dėmėtosios šiltinės, platintojai, be to, nepatikimas elementas, kuris nevykdo vokiečių įstaigų potvarkių, nėra linkęs dirbti naudingo darbo, todėl su jais reikia elgtis kaip su žydais. 1942 m. lapkričio 18 d. Vokiečių saugumo policijos ir SD vadas Lietuvoje įsakė surinkti visus Lietuvos romus Ežerėlio stovykloje, o jų turtą konfiskuoti. Jie turėjo dirbti priverstinį darbą – kasti durpes. Sėsliai gyvenantiems ir nuolatinį darbą turintiems romams leista gyventi laisvėje. 1942 m. gruodžio 23 d. Vokiečių saugumo policijos ir SD Lietuvoje viršininkas nurodė Lietuvių saugumo viršininkui žudyti tik kriminalinius nusikaltimus padariusius čigonus. Duomenų apie Lietuvoje nužudytų romų skaičių beveik neliko. Manoma, kad iš viso nacių okupacijos metais nužudytųjų romų skaičius buvo apie 500, arba – kas trečias Lietuvos romas. Bene daugiausia Lietuvos romų buvo įkalinta ir nužudyta Pravieniškių priverčiamojo darbo stovykloje. Išlikę archyviniai dokumentai rodo, kad svarbiausia romų persekiojimo forma buvo ne jų žudymas, o kalinimas nacistinėse darbo ir koncentracijos stovyklose. Bene daugiausia iš Lietuvos į Vokietiją išvežtų romų kalino Štuthofo koncentracijos stovykloje. Remdamiesi archyviniais dokumentais tyrėjai daro prielaidą, kad Paneriuose, didžiausioje masinių žudynių vietoje Lietuvoje, galėjo būti nužudyta iki 100 Lietuvos romų.
Pirmieji bandymai į viešąsias diskusijas įtraukti romų genocido temą prasidėjo 2012 m., kai Tarptautinė romų holokausto diena buvo paminėta Panerių memoriale. Skleisdamas žinią apie romų genocidą, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuoja diskusijas apie žmogaus teises ir romus Holokausto metu, rengia informacinius ir metodinius leidinius, organizuoja mokymus švietimo sistemos darbuotojams, bendradarbiauja su Romų visuomenės centru, kurio iniciatyva buvo pradėti minėti pirmieji romų genocido minėjimai Lietuvoje. Su šiuo centru bendradarbiauja ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. 2015 m. rugpjūčio 3 d. Centras pirmą kartą suorganizavo renginį, skirtą Tarptautinei romų holokausto dienai atminti. O LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus šia proga parengė naują parodą, kurią eksponavo vienoje iš buvusių KGB vidaus kalėjimo kamerų. Išraiškingose prieškario nuotraukose lankytojai galėjo pamatyti romų gyvenimą Lietuvoje iki 1940-ųjų metų, o apie Antrąjį pasaulinį karą ir nacių vykdytą terorą liudijo išlikę archyviniai dokumentai ir artimųjų išsaugotos nuotraukos. Pastarosiose – sušaudyti Pravieniškių priverčiamojo darbo stovykloje ar priverstiniams darbams į Vokietijos ir Prancūzijos koncentracijos stovyklas išvežti romai. Eksponuojami dokumentai ir fotografijos buvo gauti iš įvairių Lietuvos muziejų, archyvų ir privačių asmenų kolekcijų.
2019 m. birželio 27 d. LR Seimas įteisino Romų genocido atminimo dieną.
2020 m. LRT sukurtas dokumentinis filmas „Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis.“ Scenarijaus autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė.
Literatūra
Arūnas Bubnys, Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944), Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998, p. 227–229.
Užmirštas genocidas. Lietuvos romai nacių okupacijos metais, Vilnius: Petro ofsetas, 2020.
Lietuvos romų persekiojimas nacistinės okupacijos metais (1941–1944)
2017 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojai parengė kilnojamą parodą „Lietuvos romų persekiojimas nacistinės okupacijos metais (1941–1944)“, kuri skirta nacių okupacijos laikotarpiu nukentėjusių Lietuvos romų bendruomenės narių atminimui. Eksponuojami dokumentai ir nuotraukos gauti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vytauto Didžiojo karo, Utenos kraštotyros, Kauno IX forto, Šiaulių „Aušros“ muziejų rinkinių ir privačių asmenų kolekcijų. Įvadinio teksto autorius – dr. Arūnas Bubnys. Aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.
