Takai abipus Nemuno

Paskutinėmis lapkričio dienomis, kai vis mažiau šviesos ir pačios trumpiausios dienos, Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių bendruomenės, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo pirmininkas Sigitas Šamborskis, įgyvendindamas projektą „Mažoji Lietuva. Takai abipus Nemuno“ sukvietė Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių bendruomenės, jos meno kolektyvų vadovus, lietuvių kalbos ir etninės kultūros mokytojus į seminarą. Tas laikas pasirinktas neatsitiktinai: tai Šv. Andrejaus diena, saulės grįžtuvių laukimo ir Advento pradžia, kai pagal Mažosios Lietuvos papročius pinamas Advento vainikas ir uždegamos keturios žvakės: Pranašo, Betliejaus, Piemenėlių ir Angelų. Lapkričio 30-oji – Mažosios Lietuvos diena.

Seminaras vyko Pamario krašte, kuris garsėja Nemuno delta, užliejamomis pievomis, senais paminkliniais pastatais, gražiomis gyvenvietėmis prie Kuršių marių, kur sakoma, kad vanduo kuria gyvenimą, nutiesti Didžiosios ir Mažosios Lietuvos kultūros tiltai.

Pirmąją dieną rinkomės Rambyno regioninio parko lankytojų centre. Parkas vaizdingame Nemuno vingyje, apylinkės žinomos nuo 16a., tai lietuviškos veiklos centras, kur prasidėjo lietuviškos raštijos ištakos. Legendomis apipintas kalnas garsėja Joninėmis, turinčiomis gilias tradicijas.

Su Mažosios Lietuvos folkloru supažindino Klaipėdos etnocentro etninės kultūros specialistas, Mažosios Lietuvos vaikų folkloro ansamblio „Kuršiukas“ vadovas Alvydas Vozgirdas, kurio vadovaujamas ansamblis pelnė „Aukso paukštę“. Seminare dalyvavo ir pasirodė ansamblio instrumentinė grupė, padainavo dainelių, pašoko.

Srities lietuviškų ansamblių vadovai susipažino su Mažosios Lietuvos folkloru, choreografija, muzika, tautiniais kostiumais. P. A. Vozgirdas davė daug naudingų patarimų, atsakė į dominusius klausimus.

Į seminarą atvyko Šilutės rajono Stoniškių pagrindinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Eisra“, vadovaujamas Vidos Gečienės, kuri papasakojo apie savo kolektyvą, jo repertuarą, dalyvavimą koncertuose.

Renginio tąsa – Bitėnų kapinaitėse, Mažosios Lietuvos panteone. Kruopščiai prižiūrimos ir tvarkomos kapinaitės dvelkia palaiminta ramybe, jas supa savotiška aura, kur ilsisi įžymūs krašto visuomenės veikėjai: rašytojas filosofas Vydūnas, spaustuvininkas Martynas Jankus, muzikas ir žurnalistas Valteris Banaitis, lietuvybės skleidėjas, politikos ir visuomenės veikėjas, laikraštininkas Jonas Vanagaitis, paskutinė Bitėnų lietuvininkė Elena Grigolaitytė Kondratavičienė. Iš šių vietų Lumpėnų kaimo kilęs Enzys Jagomastas, Tilžės akto signataras, spaustuvininkas, kovotojas už lietuvybę, kartu su žmona ir trimis vaikais nacių sušaudytas Paneriuose.

Bitėnų – rambyno kapinaites projektavo Martynas ir Marija Purvinai, jos apsodintos agronomo visuomenės veikėjo Juliaus Balčiausko išaugintais retais augalais. Jų dėka kapinaitės tapo įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų atminties simboliu ir lankymų objektu.

Tą dieną Bitėnų kapinaitėse buvo atidengti kenotafai – simboliniai paminklai. Apie Tilžės aktą, jo svarbą, Pagėgiuose organizuojamus renginius, krašto šviesuolių atminimo pagerbimą kalbėjo kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė, savivaldybės meras Virginijus Komskis, vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė, architektas Martynas Purvinas, Sigitas Šamborskis. Mergaitės, apsirengusios tautiniais rūbais, prie abiejų kenotafų, ant kurių surašytos signatarų pavardės, uždegė 24 žibintus, žvakeles, susirinkusiems įteikė po simbolinį Mažosios Lietuvos aktą, padėjo gėlių.

Iš Bitėnų vykome į M. Jankaus muziejų, apžiūrėjome parodą „Praeities ženklai“. Parodos atidaryme dalyvavo Pagėgių meras V. Komskis, klaipėdietė dr. Silva Pocytė, Tauragės M. Mažvydo progimnazijos jaunieji šauliai. Muziejaus darbuotoja Lina Vasiliauskaitė papasakojo apie muziejui padovanotus eksponatus, pagrindinius ir pagalbinius fondus. Direktorė Liudvika Burzdžiuvienė kalbėjo apie Tilžės akto signatarų atminimo įamžinimą, jų palikimą, saugomus daiktus, Valterio Didžio fondą. Gyvendamas Australijoje šis signataras susirašinėjo su mažlietuviais visame pasaulyje, muziejui atsiuntė 2 tomus Australijos lietuvių metraščių. Apie kitą signatarą Joną Vanagaitį eksponatus siuntė jo anūkas. Marina Pulčinskaja, gyvenanti Švedijoje, pastoviai siunčia eksponatus Mažosios Lietuvos muziejui.

Direktorė pristatė svečią – Tilžės akto signataro Valterio Didžio anūką Martyną Didžį, atvykusį iš Australijos. Martynas į susirinkusius kreipėsi gražia taisyklinga lietuvių kalba, pasidžiaugė, kad Bitėnai – tai vieta, į kurią norisi sugrįžti, kad labai gražios kapinaitės.

Meras V. Komskis paragino šviesti ir gražinti Mažąją Lietuvą. S. Šamborskis padėkojo pagėgiškiams už šiltą priėmimą. Ne tik klausėmės pasakojimo, žiūrėjome vaizdo įrašus apie M. Jankaus muziejų. Labai maloniai nuteikė nuostabi koncertinė programa „Praeities pasakos. Kalėdinė impresija“. Ją pagal H. K. Anderseno kūrybą atliko Klaipėdos muzikinio teatro aktoriai. Virginija Kochanskytė, Dalia Kužmarskytė, akomponiatorė Inga Maknavičienė. Programa – atsisveikinimas su rudeniu, jo palydos ir įžanga į Adventą, Šv. Kalėdų laukimas.

Kitą dieną atvykome į Mikytus, kur susirinko Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities, Klaipėdos ir Kauno kolektyvai. Prie Mikytų kryžkelės paminklo buvo pagerbtos Mažosios Lietuvos genocido aukos.

Plenarinis konferencijos „Mažoji Lietuva. Takai abipus Nemuno“ vyko Pagėgių kultūros centre. Įžanginį žodį tarė S. Šamborskis, sakydamas, kad šie metai jubiliejiniai. K. Donelaičiui – 300 metų, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenei – 25-eri, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondui – vieneri. P. Šamborskis sakė, kad neatsitiktinai susirinkome Pagėgių krašte. Šiemet jau trečias kartas, kai čia lankomės: šventėme Jonines, su Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) moksleiviais ruošėmės dainų šventei ir dabar konferencijoje. Tai Mažosios Lietuvos centras, iš čia keliai veda į Rambyną, kur rymo baltų dievų skulptūros, Bitėnus, į M. Jankaus muziejų, paveikslų sodą – galeriją po atviru dangumi, į kapinaites.

Apie Mažosios Lietuvos netektis amžių eigoje kalbėjo dr. Martynas Purvinas, architektas, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo, kraštovaizdžio, urbanistikos ir senųjų kaimų tyrėjas. Tai daugelio knygų apie Pamario, Klaipėdos kraštą autorius, įvairių premijų laureatas. Dr. M. Purvinas papasakojo, kaip su žmona architekte Marija tiria Mažosios Lietuvos paveldą, Klaipėdos, Karaliaučiaus (Kaliningrado) kraštų kapines ir paminklus, kaip renka medžiagą Vokietijos archyvuose, kaip projektavo Mažosios Lietuvos Bitėnų – Rambyno kapinaites. Šį darbą atlieka nuo 1980 metų, padarė daugybę nuotraukų ir kopijų, sukaupė įvairių leidinių, pėsčiomis ir dviračiais apkeliavo šio krašto vietas. 1996m. kartu su visuomenės veikėju, žodynininku, enciklopedininku Viliumi Pėteraičiu 1996m. pradėjo Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengimą, parengė jai straipsnius ir iliustracijas. Suprojektavo antkapius Vydūnui ir M. Jankui, aprašė pamario kaimus per 500 metų, parodė, kaip keitėsi žmonių gyvenimas. Dr. M. Purvinui mieliausia Kuršių marių rytinė pakrantė. Kaimas, kaip sakė pranešėjas, buvo Mažosios Lietuvos gyvenimo pagrindas, lietuviškiausi plotai buvo kaimuose, juose sukurta tai, ką vadiname Mažąja Lietuva. Dr. M. Purvinas 2011m. išleido knygą „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“, o šiemet – didelės apimties mokslinę monografiją „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida“, kurią pristatė renginio dalyviams. 2013m. Martynui ir Marijai Purvinams įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija.

Dr. istoriko, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro vyresniojo mokslinio redaktoriaus Algirdo Matulevičiaus pranešimo tema – „Tilžės aktas – Mažosios Lietuvos nepriklausomybės ir prisijungimo prie Lietuvos valstybės legitiminis dokumentas“. Pranešėjas labai išsamiai nušvietė lietuvininkų atsiskyrimo nuo Vokietijos imperijos ir nuo Prūsijos karalystės ištakas. 19a. pab. ir 20a. pr. lietuvininkų padėtis blogesnė nei vokiečių. Lietuvininkai, skirtingai nei Didžiosios Lietuvos lietuviai, turėjo tam tikrą kultūrinę autonomiją, vyko jų tautinis kultūrinis sąjūdis. Ir lietuvių, ir lietuvininkų nepriklausomybės siekių ištakos – lietuvių politinių veikėjų Pareiškimas, kuris vėliau pavadintas Gintarine deklaracija.

Ja buvo pasinudota kaip galimybe I-ojo pasaulinio karo pradžioje iškelti lietuvių etnopolitinius siekius. Pranešėjas kalbėjo apie tai, kas iki 1914-1918m. Didžiojo karo trukdė Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuviams susivienyti, apie pasikeitimus Europoje po šio karo ir naujų valstybių kūrimąsi. 1918m. sausio 18d. JAV prezidentas T. V. Vilsonas (T.W. Wilson) Kongrese pakelbė tautų apsisprendimo Deklaraciją, kurią sudarė 14 punktų. Ja remiantis vasario 16d. Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos valstybės etninių žemių ribose atkūrimo Aktą, pavadintą Vasario 16-osios aktu, kurį pasirašė 20 tarybos narių.

Viena reikšmingiausių dienų Mažosios Lietuvos istorijoje, kaip sakė pranešėjas, – lapkričio 30-oji, kai 24 Mažosios Lietuvos tautinės tarybos nariai Tilžėje pasirašė prisijungimo prie Lietuvos valstybės Deklaraciją, t.y. Tilžės aktą. Dr. A. Matulevičius perskaitė šį Aktą, kurio tekstas trumpas, bet prasmingas ir reikšmingas. Tai testamentas, turintis teisinę galią ir istorinę reikšmę. Ir Didžiosios, ir Mažosios Lietuvos svarbiausi valstybiniai tautiniai reikalai buvo sprendžiami Paryžiaus (Versalio) taikos konferencijoje. Lietuvos Respublikos delegacija 1919m. kovo 24d. įteikė Prancūzijai Memorandą, kuriuo prašoma pripažinti Mažąją Lietuvą Lietuvos valstybei. Ir tai Mažosios ir Didžiosios Lietuvos veikėjų pastangų dėka dalis Mažosios Lietuvos susijungė su lietuvių tautos kamienu, o Karaliaučiaus kraštas liko Vokietijos sudėtyje. Dr. A. Matulevičius sakė, kad Mažosios Lietuvos enciklopedijoje aprašyti A. Gauronskis, E. Untulienė Kreft, R. Leonova, A. Savickas, S. Šamborskis.

Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių bendruomenės pirmininkas S. Šamborskis skaitė pranešimą apie Mažosios Lietuvos etnocidą, priminė, kad spalio 16d. yra Mažosios Lietuvos genocido diena. Sigitas kalbėjo apie šios bendruomenės, kuriai sukako 25-eri metai, darbą, rodė nuotraukas iš reikšmingiausių bendruomenės renginių, pasakojo apie pagalbą krašto lietuviams, ragino gerbti ir mylėti vienas kitą.

Kaliningradietė Rūta Daujotaitė-Leonova pasidžiaugė dr. M. Purvino knyga, kurioje tūkstantis puslapių. Padėkos žodžius tarė dr. A. Matulevičiui, dr. N. Kitkauskui, S. Šamborskiui, kuris vis sukviečia į įdomius renginius, perskaitė poemėlę „Dvi Tėvynės“, padovanojo savo knygą „Minčių vainikas“.

Kaliningrado lietuvių rašytoja Eugenija Untulienė-Kreft pristatė savo knygos „Iš teismo salės“ antrąją dalį, papasakojo apie aprašytą moters gyvenimą.

Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių bendruomenę 25-čio proga sveikino Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius, dėkojo už indėlį į lietuvybės aruodą.

Konferencijoje buvo pristatyta paroda „Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“. Ją atvežė Lietuvos Liaudies kultūros centro Teatro skyriaus vyr. specialistas režisierius ir  aktorius Ramūnas Abukevičius. Autentiškų kostiumų atkūrimo pagal K. Donelaičio „Metų“ personažus projektas buvo sumanytas 2006m. Susidomėję žiūrėjome dokumentinį vaidybinį filmą „Donaleitis. Mažosios Lietuvos kostiumas“. Jo autorius R. Abukevičius sakė, kad stengėsi parodyti K. Donelaitį amžininkų akimis, kokį savo ganytoją matė to meto žmonės. Aktorius ir režisierius skaitė K. Donelaitį, girdėjome ištraukas iš poeto kūrybos, jo mintis, įrašus iš Tolminkiemio bažnyčios įrašų knygos.

Susirinkusiems buvo parodytos 1989m. Lietuvos kino studijos dokumentiniai filmai „Tolminkiemis“ ir „Tilžės šventė“.

Ingrida Jokšienė, Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai, padėkojo už renginį, pasidžiaugė, kad yra keliai, kuriems nelemta būti užpustytiems, tai keliai tarp širdžių.

Po oficialiosios dalies klausėmės šventinio koncerto. Jame dalyvavo Karaliaučiaus (Kaliningrado) L. Rėzos lietuvių kultūros draugijos ansambliai „Penki vaike“ ir „Gabija“ (vadovas Algirdas Karmilavičius), Tilžės (Sovetsko) Vydūno lietuvių kultūros draugijos ir Ragainės (Nemano) moterų ansamblis „Birutė“ (vadovė Nijolė Kiseliova). Nuotaikingomis dainomis džiugino Pilkalnio (Dobrovolsko) kazokų dainos ansamblis „Ataman“ (vadovas Jonas Asakavičius), Klaipėdos rajono Veiviržėnų kultūros centro Daukšaičių filialo kaimo kapela „Ritin dobil“, vadovaujama Jaroslavo Barabuškos.

Koncertavo Kauno folkloro klubas „Liktužė“ (vadovė Jūratė Svidinskienė), daug kartų pasirodęs šiame krašte. Violončele grojo Kauno J. Gruodžio konservatorijos moksleivė Gailė Austėja Šamborskytė, kuriai akomponavo jos bendraklasis Tadas Rubys.

Už turiningą renginį nuoširdžius padėkos žodžius tariame projekto rėmėjams: Lietuvos kultūros tarybai, Pagėgių savivaldybės Kultūros centrui, Kauno folkloro klubui „Liktužė“.                      Dėkojame idėjų nestokojančiam organizatoriui Sigitui Šamborskiui, kuriam teko visa atsakomybė, jo projektas iš galimų 100 balų surinko 97 ir laimėjo konkursą. Dėkojame režisieriui Ramūnui Abukevičiui už parodą, už įtaigų  K. Donelaičio žodį, už įdomų filmą. Ačiū visiems, prisidėjusiems prie šio renginio organizavimo.

Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvius jungia bendra istorija, iš amžių glūdumos atėjusi lietuvių kalba, įžymūs krašto šviesuoliai M. Mažvydas, Donelaitis, Vydūnas ir kt. Visi esame lyg giminės, vienos Tėvynės Lietuvos vaikai.

 Emilija Algaudė Bukontienė,

Uljanovo (Kraupiško) vidurinės mokyklos mokytoja

Nuotraukos:

M. Jankaus muziejuje,

Konferencija Takai abipus Nemuno,

Prie Mikytų kryžiaus, skirto Mažosios Lietuvos genocido aukoms,

G. A Šamborskytė ir T. Rubys.

Naujienos iš interneto