Paklausti, koks miestas yra garsus miuziklų gausa, daugelis pritartų, jog tai – Hamburgas (Vokietija). Čia jų – kaip iš gausybės rago – „Tarzanas“, „Rokis“, „Liūtas Karalius“, „Operos Fantomas“. O kur dar šiuo metu statomas ir šių metų rudenį pasirodysiantis Brodvėjaus miuziklas „Aladinas“. Jie Hamburge – itin populiarūs, nes į aštuonis kartus per savaitę rodomą miuziklą „Liūtas karalius“ susirenka beveik pilnos salės žiūrovų. Apsilankę sutiktų, kad vidutiniškai 100 eurų kainuojantis bilietas yra viso labo investicija – į save patį.

Volto Disnėjaus kampanijos (angl.  Walt Disney Feature Animation) 1994 metais sukurtą animacinį filmą – „Liūtas karalius“ (angl. The Lion King) linksniuojame iki šių dienų. Dažnai jį atpažįstame iš specialiai šiam animaciniam filmui kurtų legendinių atlikėjų sero Elton John ir sero Tim Rice dainų. Visiems, ypatingai mažiesiems, yra žinomas Liūtų karalystėje (Afrikoje) gimusio liūtuko Simbos gyvenimas ir jo inauguracija į Karalius. Būtent šio animacinio filmo sėkmė ir „Disnėjaus“ kampanijos kurta unikali istorija po šiai dienai yra įgavusi miuziklo pavidalą. Tokio, kokį mato žiūrovai, atvykę į Hamburge pastatytą miuziklą „Liūtas karalius“ (vok. Der König Der Löwen). Žinoma, tai tik vienas iš septynių miestų, nes miuziklas „Liūtas karalius“ rodomas ir New Yorke (Amerika), Londone (Anglija), Tokijuje (Japonija), Madride (Ispanija), Melbourne (Australija), Bazelyje (Šveicarija).

Pasak „Der König Der Löwen“ vadybininkės Julios Peckman, miuziklas Hamburge gyvuoja nei daug, nei mažai – 14 metų (pastatytas 2001 metais). Per tą laiką miuziklą aplankė daugiau nei 10 milijonų žiūrovų. Julia Peckman pasakojo, kad neįtikėtino dydžio, 2 030 žiūrovų talpinanti salė pastatyta prieš 20 metų – miuziklui „Buddy Holly“. Vietinių gyventojų ir turistų ši salė vadinama tiesiog stebuklu.

Miuziklo „Liūtas karalius“ aktoriam tenka nelengvas vaidmuo – dvi valandos gyvo dainavimo ir vaidybos. O kur dar dirigento vadovaujamas orkestras – miuzikle nėra jokių įrašų, fonogramų – viskas vyksta tik gyvai. Tiesa, žiūrovus užburia atlikėjų įspūdingos kaukės, nepakartojami kostiumai. Visą tai – dėka režisierės Julios Taymor. Pasak jos, kurti ją įkvėpė kelionė į Indoneziją – planuota mėnesio kelionė prasitęsė iki metų. Kaip rašoma pranešimuose visuomenei, „Liūtas karalius“ – apie baimę ir laimę, meilę ir atsakomybę už kitus.

Dauguma kelionę į Liūto Karaliaus „valdas“ Hamburge pradeda nuo uosto Landungsbrücken, kur žiūrovų pasiimti atplaukia specialiai šiam miuziklui skirti ir dekoruoti laivai. Į kitą Elbės upės krantą, kur yra įsikūręs miuziklas, laivai plukdo nemokamai. Žinoma, čia, „Liūto karaliaus“ miuzklo patalpose veikia ir restoranas, iš kurio puikiai matosi kitame krante jau pastatyta, didelių investicijų pareikalavusią ir jau spėjusia išgarsėti „Elbės filharmonija“ (vok. Elbphilharmonie). Ši, didžiausia ir geriausios pasaulyje akustikos koncertų sale, prilygsta nebent Sidnėjaus (Australija) operos rūmams.

Paklausti, kokia tolimesnė miuziklo ateitis, J. Peckmann atsakė, kad „Liūtas karalius“ bus rodomas iki tol, kol žiūrovai rinksis ir norės matyti šį miuziklą. Kol kas ir visus 14 metų miuziklas nepraranda savo vertės ir išlieka populiariausiu, žiūrovų skaičiumi aplenkusiu ir šiuo metu rodomą „Operos Fantomą“, kurį greitai keis „Brodvėjaus“ miuziklas „Aladinas“.

Kiekvienas, kuris lankosi Hamburge, privalo pamatyti „Der König Der Löwen“. Kitaip – išvažiuos neparagavę Afrikos skonio Europoje.

Evelina KISLYCH,

Autorės nuotr.