Mokslų akademijos turistų klubas ir Lietuvos keliautojų sąjunga gegužės 9 – 10 dienomis kviečia į jau 42 kartą vyksiantį keliautojų pėsčiomis maratoną. Šiemet kelionių ir ekstremalių pojūčių mėgėjai išbandyti savo jėgų rinksis unikaliame Dieveniškių krašte.

Dieveniškėse – tautų ir kultūrų kryžkelė

Kasmetinis Lietuvos keliautojų pėsčiomis maratonas – ilgametė tradicija, prie kurios nuolatinių dalyvių kaskart prisijungia ir nauji kelionių mylėtojai. Organizatoriams kasmet tenka sukti galvas, kur organizuoti maratoną, kad būtų proga ne tik pasportuoti, bet ir kuo daugiau sužinoti.

„Rankose laikau Lietuvos žemėlapį. Akimis keliauju Lietuvos siena; šiaurėje, rytuose kol galiausiai pietryčiuose žvilgsnis užkliūna už keisto vingio. Kodėl siena čia tai taip staiga pakrypsta ir įsiterpia į Baltarusijos teritoriją, kokios istorinės politinės aplinkybės tai lėmė? Dieveniškių apylinkės mena Lietuvos didikų Goštautų valdymą. Praėjusiame šimtmetyje miestelis buvo okupuotas lenkų, vėliau prijungtas prie Baltarusijos TSR, kol galiausiai 1940 metais atkaklių vietinių lietuvių dėka buvo grąžintas Lietuvai. Taigi kraštas atsidūręs tautų ir kultūrų kryžkelėje, bet išlaikęs savotišką lietuvybę.

Neatsitiktinai čia įkurtas Dieveniškių istorinis regioninis parkas. Tai vienintelis istorinis regioninis parkas Lietuvoje. Čia daug gražiai sutvarkytų atokvėpio vietų. Keliautojas jėgų gali pasisemti po galingais Grybiškių ir Stakų ąžuolais, pamąstyti apie šio krašto praeitį prie Poškonių, Stakų pilkapynų, nuo Bėčionių piliakalnio apžvelgti paskutinio ledyno nepaliestas lėkštašlaites kalvas ir net pasiekti garsią Norviliškių pilį. Jei jau užvaldė kelionių „dvasiukas“, turite puikią progą pajausti atbundančios gamtos grožį ir pažinti Dieveniškių apylinkes“, – šių metų pasirinkimą aiškina Mokslų akademijos turistų klubo valdybos narė Linoreta Vasilevičienė.

Pataria teisingai įvertinti jėgas

Pasak Lietuvos keliautojų sąjungos prezidento Algimanto Jucevičiaus, renginio patrauklumas priklauso nuo tradicijų. „Keliautojų pėsčiomis maratonas populiariausias ir daugiausiai metų vykdomas keliautojų renginys. Daug dalyvių lenktyniauja, kuris daugiau kartų jame dalyvaus. Svarbiausia, kad kiekvienas, įveikęs didelį nuotolį, švenčia pergalę ir jaučia pasididžiavimą, nugalėjęs save“, – pasakoja jis.

Žinomas keliautojas A. Jucevičius dalyviams pataria nepervertinti savo jėgų ir pasirinkti nuotolius pagal savo galimybes, tausoti sveikatą. „Ypač atidžiai reikia rinktis avalynę, turėti atsarginį komplektą kitam etapui, jeigu pirmajame sušlaptumėte. Dvi savaites ar bent vieną prieš maratoną reikia įveikti didesnius nuotolius, t.y. 25, o dar geriau50 kilometrų. Po tokių treniruočių maratonas teiks malonumą, bet ne kančią“, – įsitikinęs keliautojas.

Pastaraisiais metais keliautojų pėsčiomis maratone startuoja daugiau nei 300 dalyvių. Dauguma jų įveikia pirmą etapą 25 arba 50 km, čia laikas nėra svarbus. Į antrą (naktinį) etapą bėga vyrai ir įveikdami 25 km trasą siekia kuo geresnio laiko. Trečiame (rytiniame) etape startuoja visi dar turintys jėgų ir noro palenktyniauti dar vienoje 25 km trasoje. Reikia ne tik nukeliauti kilometrus, bet ir pasižymėti kontroliniuose punktuose, kurie yra statomi gražiausiose ir įdomiausiose vietose. Taigi, jei esate gerai pasiruošęs fiziškai ir psichologiškai, galite nukeliauti 100 km per parą.

Palieka švaresnę aplinką nei rado

Dieveniškėse maratonas vyks pirmą kartą. Pradėjus derinti renginio organizavimo galimybes su regioninio parko administracija ir Pasienio tarnybomis tarp vietinių gyventojų pasklido žinia apie organizuojamą renginį ir keliautojus, atvyksiančius iš visos Lietuvos. Mokslo akademijos turistų klubą pasiekė Dieveniškių gyventojos Astos Ž. laiškas, kur ji rašo: „O kaip maratonas Dieveniškėse? Kiek galėdama renku miške šiukšles, kad nebūtų gėda prieš sportininkus. Neįmanoma išrinkti, gėda bus…“. Maratono organizatoriai buvo nustebinti tokio gerbiamos Astos susirūpinimo ir patys imasi iniciatyvos kviesti keliautojų pėsčiomis maratono dalyvius einant rinkti šiukšles ir jas palikti kontroliniuose punktuose specialiuose maišuose. Taip dalyviai prisidėtų prie vis populiarėjančių tvarkymosi akcijų ir prisijungtų prie vietinių gyventojų, siekiančių švarios aplinkos. Beje, maratono sumanytojų šviesios atminties Rimanto Krupicko ir Vaclovo Panumio viena iš idėjų buvo, kiekviename maratone keliauti, pamatyti, išbandyti save, o nueitus takus, pakeles ir stovyklavietę palikti švaresnę negu buvo. Džiugu, kad šios idėjos nepamirštos, o yra aktualios ir šiandien.

Lietuvos keliautojų pėsčiomis maratonui labai tinka šūkis: „Pabandęs negali sustoti“. Dažnas dalyvis po maratono sau prisiekia, kad „daugiau niekada!!!”, bet per metus pasimiršta nutrintų kojų ir nuvargusių raumenų skausmas ir vėl norisi grįžti išgyventi didelio nuotykio ir pasisemti to optimizmo, kurį gali suteikti tik bundanti, pavasarinė gamta ir bendraminčių draugija.