Nijolė ŠULGIENĖ, Vilnius
Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje š. m. liepos 21 dieną 11 valandą atidaroma paroda diplomato, spaudos darbuotojo dr. Alberto Geručio šimtosioms gimimo metinėms paminėti. Ši diena svarbi Lietuvai ir Šveicarijai. Šaliai, kuri tapo jo ir žmonos antrąja Tėvyne, kurioje jis galėjo nenuilstamai kovoti ir dirbti dėl Lietuvos laisvės, neprarasdamas vilties sugrįžti į laisvą Lietuvą.
Mūsų tauta visada jautėsi esanti tūkstančiais gijų susijusi su Vakarų civilizacijos pasauliu. Rytietiškasis bolševizmas, deja, dar labiau pasistūmėjęs į Vakarus, bet esame tikri, kad jo viešpatavimas bus neilgas, nors žalos jis pridarys daug.
Esame idėjos žmonės. Tol, kol esame tremtyje, stenkimės įžvelgti, kaip galima giliau, į Vakarų Europą, į Amerikos Jungtines Valstybes, į kitus pažangius kraštus. Ne viskas mums yra priimtina, ką svetur matome. Bet tik mokėkime persiimti pozityvines savybes, kurios yra būdingos Vakarų pasauliui. Tuomet, sugrįžę į Lietuvą, pajėgsime įnešti ir naują dvasią.
Dr. Albertas Gerutis
Albertas Gerutis, diplomatas, spaudos darbuotojas, gimė 1905 07 21 Rygoje. Lankė lietuvių pradžios mokyklą, karo metais – progimnaziją Samaroje. 1919 metais savanoriu įstojo į Latvijos kariuomenę, dalyvavo kovose su bermontininkais. Vienas iš Rygos lietuvių Rūtos draugijos steigėjų. 1924 metais persikėlė gyventi į Kauną. Studijavo Lietuvos, vėliau Berlyno ir Berno universitetuose. 1933 metais baigė teisę Berno universitete. Teisės m. dr. (1933). Nuo 1928 metų buvo Lietuvos aido, vėliau ir Eltos korespondentas Berlyne.
1933–1935 metais dirbo Klaipėdos krašto gubernatūroje; vienas iš Prekybos instituto Klaipėdoje steigėjų. Nuo 1936 metų dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. 1937–1940 metais Ženevoje Lietuvos delegacijos prie Tautų Sąjungos sekretorius. 1940 –1946 Lietuvos pasiuntinybės Berne I sekretorius. Vadovavo Lietuvos spaudos biuriui. Šveicarijos lietuvių bendruomenės veikėjas, tarybos pirmininkas (nuo 1980 metų garbės narys), Šveicarijos lietuvių žinių redaktorius. 1946 metais Lietuvių bibliografinio archyvo steigimo iniciatorius ir vedėjas. Nuo 1948 metų Lietuvos pasiuntinys Šveicarijoje, nuo 1954 pasiuntinybės patarėjas, nuo 1980 – įgaliotasis ministras. Baltų draugijos Vokietijoje valdybos lietuvių sekcijos pirmininkas, nuo 1981 – garbės narys. Rengė Baltų kultūros dienas (1966), Europos Lietuviškųjų studijų savaitę (1974) Liucernoje. Buvo vienas iš organizacijos Europos žmonių teisių ir apsisprendimo konferencija steigėjų.
Dr. A. Geručio veikalai: Die staatsrechtliche Stellung des Staatsoberhauptes in Litauen, Lettland und Estland (Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių vadovų teisinis statutas, 1935), Kleinstaatliches Schicksal zwischen Russland und Deutschland (Mažų šalių tarp Rusijos ir Vokietijos likimas, 1943), Die baltischen Probleme (Baltijos problemos, 1944), monografijos Petras Klimas:valstybininkas, diplomatas, istorikas, kankinys (1978), Dr. Dovas Zaunius: Mažosios Lietuvos sūnus – nepriklausomos Lietuvos valstybės užsienių reikalų ministras (1982). Atskirais leidiniais išleisti darbai Kybartų aktai (1976), Pulkininkas Kazys Škirpa – sukilimo inspiratorius (1981). Knygos Lithuania 700 Years (Lietuva: 700 metų, 1969) redaktorius ir vienas iš autorių. Metraštis Acta Baltica, leidžiamas Königsteine (Vokietijoje), paskelbė dr. A. Geručio studijas Litauischer Diplomatischer Dienst nach der Bezetzung Litauens durch die Sowjetunion (1978), Gedanken zur Sowjetischen Russifizierungspolitik im Baltikum (1965/66), Der Stalin-Hitler -Pakt und seine Auswirkungen im Baltikum (1978/80). Dr. A. Gerutis buvo nuolatinis laikraščio Europos Lietuvis bendradarbis, Aidų, Dirvos, Tremties ir kitų leidinių, Lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius. Apie Lietuvą ir kitas pavergtas tautas daug rašė šveicarų ir vokiečių spaudoje.
Dr. A. Gerutis mirė 1985 12 01 Berne. 2000-tųjų birželio 5 d. dr. A. Geručio ir jo žmonos Elenos Taraškevičiūtės – Gerutienės (1900 03 21 Kuktiškėse, Utenos raj. – 1997 02 15 Berne) palaikai buvo perlaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Parodą Diplomatas, spaudos darbuotojas dr. A. Gerutis 1905–1985 remia Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Maloniai kviečiame parodą lankyti iki rugsėjo 15 dienos.
Šaltinis – nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“, 2005 m.
