Bažnyčią papuoš naujas stogas

Kunigaikščio Vytauto Didžiojo gimtinėje, Senuosiuose Trakuose, triūsia bendrovės „Etra“ restauratoriai. Jie pradėjo restauravimo darbus Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Benediktinų vienuolyno komplekse. Restauratoriai pirmiausia pradėjo remontuoti bažnyčios stogą. Jie darbus pradėjo prieš tris mėnesių ir žada bažnyčios stogą suremontuoti iki šių metų pabaigos. Pasak patyrusio senovinių statinių restauratoriaus, bendrovės „Etra“ direktoriaus Vytauto Kaziukonio, darbai galėtų vykti sparčiau, bet atsirado neplanuotų sunkumų. Pagal bendrovės „Archinova“ parengtą projektą, medinė stogo konstrukcija turėjo būti išsaugota pakeitus supuvusias jos dalis, tačiau nuėmus senąsias čerpes paaiškėjo, kad teks sutvirtinti ir keisti didesnę dalį gegnių negu buvo numatyta. Dabar rengiami papildomi stogo konstrukcijos darbo brėžiniai, reikės ir daugiau lėšų. Vis dėlto darbai nestabdomi, bendrovės „Etra“ restauratoriai tęsia juos, nes stogą iki žiemos būtina uždengti. Kad krituliai nepakenktų bažnyčiai ir netrukdytų melstis susirenkantiems tikintiesiems, uždengtas laikinas stogas. Didžioji dalis bažnyčios stogo jau suremontuota ir spindi naujomis čerpėmis, pagamintomis Vokietijos bendrovės „Wienerberger“. Šios bendrovės čerpės buvo panaudotos ir remontuojant Trakų bažnyčią. Darbininkai jau restauravo ant bažnyčios stogo buvusį bokštelį.

Bus atliekami archeologiniai tyrimai

Bendrovės „Archinova“ projektuotojų Antano Gvildžio ir Aušros Gvildienės parengtame Senųjų Trakų bažnyčios stogo restauracijos projekte numatyta išsaugoti kraigines-figūrines molio čerpes. Jos bus panaudojamos restauruojant stogą. Jau pradėti montuoti nauji lietvamzdžiai, bus įrengta nauja žaibosaugos sistema.

Bažnyčios pietinėje pusėje bus įrengta ugniasienė (ji buvo numatyta projekte, parengtame 1898 metais), atskirianti bažnyčios korpusą nuo vienuolyno. Bažnyčią suprojektavo technikas A. Mikulskis. Maldos namus papuoš restauruoti fasado bokšteliai bei nauji medinių rėmų langai. Neogotikinio tipo langai taip pat bus gaminami pagal A. Mikulskio projektą. Restauratoriams teks pašalinti sovietmečiu įrengtą cokolinės dalies betoninį aptaisymą ir kitus bažnyčios vaizdą darkančius elementus.

Projekte numatyta atlikti pamatų hidroizoliaciją. Projektuotojai siūlo atkasant bažnyčios pamatus atidžiai šiuos darbus kontroliuoti archeologams, kad nebūtų sunaikinti senoviniai kapai.

Trakų dekanato dekanas Valdas Girdžiušas sakė, kad šiais metais bus apsiribota tik stogo remontu, kiti darbai bus atliekami ateinančiais metais, jeigu Senujų Trakų bažnyčiai ir vienuolynui restauruoti bus skirtos lėšos.

Bažnyčioje šiluma sklis nuo grindų

Bažnyčios viduje ketinama esamą sienų tinką išsaugoti, tik užglaistyti atsiradusius pažeidimus, planuojama įrengti šildomas grindis, numatyta išardyti medinius laiptus ir įrengti naujus monolitinius, papuoštus akmens masės plytelėmis.

Bažnyčią juosianti mūrinė tvora yra išlikusi, todėl jos remontui nereikės daug lėšų. Teks remontuoti tik išgriautas ir ištrupėjusias tvoros dalis. Užmūrytą sienos dalį prie vienuolyno, kur anksčiau buvo varteliai, numatyta išgriauti ir įrengti kaltinio metalo vartelius.

Senųjų Trakų bažnyčios ir vienuolyno stogas pradėti restauruoti bendrovės „Lietuvos paminklai“ užsakymu. Pasak šios bendrovės direktoriaus Vydmanto Drumstos, jeigu bus skirtos lėšos, kitais metais planuojama užbaigti bažnyčios ir vienuolyno stogo restauravimą. Šiems darbams užbaigti reikia 100 tūkst. litų.

Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos užsakymu yra parengtas Benediktinų vienuolyno restauravimo ir pritaikymo projektas. Pasak šios tarnybos ekonomo pavaduotojo Rimanto Dalgedos, projekte numatyta nutiesti lauko inžinierinius tinklus, vandentiekį, įrengti šiluminį punktą, lauko apšvietimą skirtus tiek vienuolynui, tiek bažnyčiai. Parengtas ir teritorijos sutvarkymo projektas. Įgyvendinus šiuos projektus, vienuolynas galėtų vėl tarnauti pagal savo paskirtį. Kitais metais arkivyskupija planuoja užbaigti vienuolyno restauravimo darbus, o bažnyčiai restauruoti lėšų nepakanka.

Bažnyčią pastatė Didysis kunigaikštis Vytautas

Manoma, kad Senųjų Trakų bažnyčią savo gimtinėje 1405 metais pastatė ir pilyje įsteigė Benediktinų vienuolyną Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, kunigaikščio Kęstučio sūnus. Apie 1577 metus maldos namai buvo atnaujinti ir pastatytas vienuolynas. 1757 metais bažnyčia sudegė ir jos vietoje buvo pastatyta medinė bažnyčia. Vėliau medinė bažnyčia buvo nugriauta ir jos vietoje XV a. iškilo naujas neogotikinis statinys, kurio statybai buvo naudojamos plytos ir akmenys iš čia stovėjusios senosios pilies.

Uždarius vienuolyną, A. Mikulskis XIX a. pabaigoje parengė dalies vienuolyno perstatymo į bažnyčią projektą. 1899 metais buvo pastatyta dabartinė bažnyčia. Perstačius dalį vienuolyno pastatų į bažnyčią, pagrindinis fasadas įgavo neogotikinę išvaizdą.

Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčia nukentėjo nuo į ją pataikiusio sviedinio.

Sovietmečiu bažnyčia pirmą kartą buvo remontuojama 1972 metais, vienuolynas po remonto pritaikytas kolūkio valdybai.

Dabartinė Senųjų Trakų bažnyčia turi keturius bokštelius, jos vidus skliautuotas, yra trys koplyčios ir devyni altoriai.