Onos Teck – Elžbietos Danutės Gediminaitės provaikaitės, Lenkijos karalaitės, hercogienės, Jogailos uošvės – antkapis su portretu

Violeta RUTKAUSKIENĖ, JAV, www.voruta.lt

Istorija, kaip ir mados, eina, sukasi ratu, nors dažnai pasimiršta, nusibarsto, bet, žiūrėk, ir vėl prisimenama, atsikartoja jau kitame laike. Tai liudija ir šis pasakojimas apie mums mažai girdėtas viduramžių Lietuvos moteris, jų palikuones, atrastas jau kitų šalių istorijoje.

Kaip žinome iš Lietuvos valdovo, karaliumi vadinto Traidenio istorijos, jo dukra Gaudimantė nutekėjo į kaimyninę Mozūriją ir tapo Boleslovo II Mozūriečio (Boleslaw II of Mazovia) žmona. Po krikšto gavo Sofijos vardą. Šeima susilaukė sūnų Traidenio I ir Ziemovito II. Gaudimantei Traidenytei mirus, Boleslovas II vedė Čekijos karalaitę Kunigundą, su kuria susilaukė sūnaus Vaclovo ir dukters Eufrozinijos. Apie Gaudimantės Traidenytės sūnus Traidenį I ir Ziemovitą – gal kitą kartą, o dabar apie Vaclovą, jauniausiąjį Boleslovo sūnų, nes nuo jo istorija pradeda suktis labai įdomiu ratu – Lenkijos Piastų palikuonių šaką kerta Gediminaičių giminės linija, istorijai palikusi palikusi dvi moteris Gediminaites, Lenkijos karalienes, atsiranda giminystės per moterišką Gediminaičių liniją susigiminiuojama  su daugelio Europos karalių palikuonimis. Nuo jo Gedimino palikuonių ženklai eina per Mozūrijos, vėliau Lenkijos karalystės, Vengrijos, Šventosios Romos istoriją, pasiekia Saksonijos-Vitenbergo didikų giminę, per ją Danijos karalių dinastiją, susigiminiuojama su Gonzagomis – Mantujos ir Monferato didikais Italijoje.

Po Boleslovo II mirties jo sūnus Vaclovas paveldėjo Plocką. Vyresnieji broliai Traidenis I ir Ziemovitas II, savo dalis gavę anksčiau, valdė jau kitas Mozūrijos sritis. Norėdamas savo valdas apginti nuo nuolat puldinėjančių Lenkijos kunigaikščių bei kitų užpuolikų, Vaclovas pradėjo dairytis pagalbininkų ir sąjungininkų. Pirmiausiai sutartį sudarė su kryžiuočiais, vėliau pagalbos ieškojo Lietuvoje pas Gediminą. Gediminui Mazovija buvo svarbi dėl ryšių su Vakarų Europa, nes jos žemėse driekėsi gerą susisiekimą užtikrinę saugūs keliai į Lietuvą keliavusiems svetimšaliams. Palaikyti gerus santykius su Mazovija Gediminui buvo naudinga ir reikalinga. Buvo pasiektas politinis susitarimas, sutvirtintas dar ir vedybomis su Gedimino dukra Danute / Danmile [?]. Apie 1316 m. Vaclovas vedė Gedimino dukrą (Algirdo, Kęstučio seserį), po krikšto gavusią Elžbietos vardą. Išlydėdamas į svetimą kraštą Gediminas dukrai paskyrė gana didelį kraitį – 720 sidabrinių ir 9 auksines monetas. Su Vaclovu Elžbieta susilaukė dviejų vaikų: sūnaus Boleslovo III ir dukros Onos (Anna). 1336 m. Elžbieta tapo našle, o 1337 m., ištekinusi dukrą Oną už Silezijos kunigaikščio Henriko V (Henry V of Iron, duke of Zagan), įgijo svarbią politinę atsvarą prieš Lenkijos karalių Kazimierą Didįjį. 1361 m. priglobė brolį Kęstutį, pabėgusį iš kryžiuočių nelaisvės. Elžbieta Danutė Gediminaitė, kaip manoma, palaidota Plocko katedroje Lenkijoje.

Elžbietos Gediminaitės dukra Ona su Silezijos kunigaikščiu Henriku V susilaukė penkių vaikų. Jų dukra buvo Jadvyga (Jadwyga of Zagan / Sagan) vėliau tapus tapo Lenkijos karaliene. 1363 / 65 m. ji ištekėjo už Kazimiero Didžiojo, dar tebebuvusio santuokoje su antrąja ir trečiąja žmonomis. Pirmoji Kazimiero Didžiojo žmona Aldona Gediminaitė jau buvo mirusi, tačiau palikusi dvi dukras. Jadvygos Zagan vedybos su Kazimieru Didžiuoju buvo komplikuotos, nes esant nenutrauktoms santuokoms su dar gyvomis žmonomis, reikėjo specialaus popiežiaus leidimo. Leidimas iš popiežiaus buvo gautas ir taip Lenkijos karaliaus pirmosios žmonos Aldonos sesers Danutės Elžbietos anūkė Jadvyga iš Žãganio (tuomet Silezijos) tapo Lenkijos karaliene. Tai buvo antroji, bet ne paskutinė, Gediminaitės palikuonė, sėdusi į Lenkijos sostą ir pasipuošusi Lenkijos karališka karūna. Naujoji Lenkijos karališkoji pora laukė sosto įpėdinio, tikėdamasi sūnaus.

Deja, Dievas jiems dovanojo tris dukras, Elžbietos Danutės Gediminaitės provaikaites: Oną, Kunigundą ir Jadvygą. Per savo tėvo Kazimiero Didžiojo Lenkijos karaliaus seserį Elžbietą, Vengrijos karalienę, visos jos susigiminiavo su būsimu Vengrijos, o vėliau Lenkijos karaliumi Liudviku Didžiuoju. Visos karalaitės buvo jo pirmos eilės pusseserės ir antros eilės tetos jo dukroms: būsimai Lenkijos karalienei, Jogailos žmonai Jadvygai ir Elžbietai. Po Kazimiero Didžiojo mirties jo žmona, karalienė Jadvyga (Jadwyga of Zagan) ištekėjo dar kartą ir susilaukė dukrų Barboros ir Agnės. Ištekėjus dukrai Barborai, Gediminaičių kraujo ryšys įsiliejo į Saksonijos-Vitenbergo didikų giminę, o iš čia į Danijos karalių dinastiją, susigiminiavo su Gonzagomis – Mantujos ir Monferato (Italija) valdovais. Tačiau istorijos ratas pasisuko taip, jog vyriausia karalienės Jadvygos dukra Ona (Anna), visų mūsų dideliam netikėtumui, tapo karaliaus Jogailos uošve… Kaip gi taip nutiko?

Ši istorija sukasi dėl Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo ir Jadvygos (Zagan) – Elžbietos Gediminaitės vaikaitės – dukros Onos gyvenimo istorijos. Vyriausioji Kazimiero ir Jadvygos dukra karalaitė Ona (Anna of Poland) 1380 m. ištekėjo už grafo Viljamo Cilli (Count of Celje), vėliau 1394 m., pirmam vyrui mirus, ištekėjo už kunigaikščio Ulricho (Ulrich, Duke of Teck) ir tapo hercogiene (Anna Of Teck). Su pirmuoju vyru grafu Viljamu Cilli jie 1386 m. susilaukė vienintelės dukros Onos (Anna of Cilli arba Anne of Celje), kuri dar per savo motiną giminiavosi, kaip jau žinoma, su Vengrijos princese, vėliau Lenkijos karaliene, Jogailos žmona Jadvyga. Ona Cilli ir Jogailos pirmoji žmona buvo artimos ne tik pagal giminystę. Ona buvusi nuolatinė karalienės Jadvygos palydovė, ji gal kurį laiką net ir augo karalienės aplinkoje, buvo jos globojama. Galbūt dėl to pati karalienė Jadvyga prašiusi vyro (karaliaus Jogailos), kad šis po jos mirties imtų į žmonas jos giminaitę.

Kituose šaltiniuose užsimenama, kad patys lenkų ponai, nenorėdami nutraukti su Lietuva užsimezgusios unijos, išpiršo Kazimiero Didžiojo vaikaitę Jogailai. Kaip jau buvo pastebėta, ši Lenkijos karaliaus vaikaitė buvo ir Danutės Gediminaitės vaikaitės vaikaitė arba aiškiau, vedant liniją, Elžbietos Danutės Gediminaitės proprovaikaitė. Bet įdomiausia dar priešakyje. Jogailai dėl šių vedybų netikėtai kilo nesklandumų, nes dėl giminystės artumo vedyboms reikėjo popiežiaus leidimo. Istorikai nurodo būsimosios Jogailos žmonos Onos trečios eilės giminystę su karaliene Jadvyga, tačiau pamiršta paties Jogailos giminystę su būsima žmona. Tai turbūt ir buvo tikroji priežastis, dėl kurios prireikė specialaus leidimo iš popiežiaus. Sunkumų kilo ne dėl Onos giminystės su karaliene Jadvyga, o dėl paties Jogailos giminystės su išpirštąja Lenkijos karaliaus Kazimiero ir Jadvygos iš Žãganio vaikaite Ona. Juk Elžbieta Gediminaitė, būdama Onai tik propromočiutė, Jogailai buvo žymiai artimesnė. Ji buvo jo tikra teta, Jogailos tėvo Algirdo sesuo. Atrodo, jog daugelis istorikų nėra įsigilinę į tokius painius giminystės ryšius, todėl klaidingai nurodo iš popiežiaus gauto leidimo priežastį. Antroji Jogailos žmona Ona Cilli buvo negrynakraujė Piastų dinastijos atstovė, jos gyslomis tekėjo ir Gedimino giminės kraujas.

Už Jogailos Ona Cilli ištekėjo 1402 m., būdama 21 metų amžiaus. 1403 m. buvo karūnuota Lenkijos karaliene. Karūnacijoje dalyvavo ir jos motina, Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo vyriausioji dukra, vėliau grafienė Ona (Anna Countess of Cilli and Teck) karaliaus Jogailos uošvė. 1408 m. balandžio 8 d. antroji Jogailos žmona Ona Cilli pagimdė dukrą, kuriai buvo suteiktas Jadvygos vardas. 1413–1414 m. Ona Cilli kartu su Jogaila ir dukra Jadvyga lankėsi Lietuvoje. Ji mirė 1416 m. kovo mėnesį. Palaidota Krokuvoje, Vavelio katedroje, netoli Šv. Doratos altoriaus. Abiejų Gediminaičių Onos Cilli ir Jogailos giminę tęsė jų dukra Jadvyga Jogailaitė. Tačiau jai nebuvo lemta paveldėti nei Lenkijos sosto, nei karūnos. Ši garbė atiteko Jogailos sūnums iš santuokos su Sofija Alšėniške. Jadvyga Jogailaitė, kaip minima istorijoje, mirė 1431 m. būdama jauna, 23 metų. Nors buvo įtarta, kad ją nunuodijo pamotė Sofija Alšėniškė, tačiau, kaip spėjama, Jadvyga mirė nuo kokios nors nenustatytos ligos poveikio, nes nuo mažens buvo silpnos sveikatos, ligota. Su Jadvygos Jogailaitės mirtimi 1431 m. nutrūksta Gedimino dukters Elžbietos Danutės giminės medžio vienos šakos gyvavimas.

Šių istorijų ratas sukosi šiek tiek daugiau nei šimtą metų – nuo 1316 iki 1431 m., gal todėl apie šiame istorijos virsme dalyvavusias Gedimino palikuones žinome tiek mažai, tik nuotrupas… Bet argi jos nėra svarbi mūsų istorijos paveldo dalis? Štai kokia turtinga mūsų istorija, tik istorikai kažkodėl apie ją mažai teužsimena.

Šaltinis – Voruta, Nr. 3 (821), 2016 m. kovo 26 d., p. 5.