Springfieldo Didžiojo Kunigaikščio Vytauto vyčiai, 1914
Gediminas INDREIKA, www.draugas.org
Neseniai išleista Sandy Baksys knygos „A Century of Lithuanians in Springfield, Illinois” antroji laida, apžvelgianti daugiau kaip šimtmetį Illinois sostinėje gyvenusių lietuvių istoriją. Ši iliustruota knyga pasirodė tinkamu laiku – 2018 metais Illinois valstija švęs 200 metų steigimo jubiliejų.
Taip pat skaitykite
„A Century of Lithuanians in Springfield, Illinois” viršelis
Dauguma čikagiečių nežino, kad Springfield lietuviai įkūrė Šv. Vincento parapiją. Nuo 1890 m. lietuviai kėlėsi į pietų Illinois, suvilioti darbų anglies kasyklose ir žemės ūkyje. Taip pat kūrėsi Westville, East St. Louis ir kituose kasyklų miesteliuose. Augusiai amerikiečių aplinkoje Springfield Sandy Baksys niekad nekilo mintis, kad jos kaimynystėje tebegyveno paskutinieji lietuviai angliakasiai ir apie tūkstantis jų palikuonių. Susidomėjusi savo šeimos genealogija autorė atrado, kad jos tėvo teta Marija Jamontienė buvo toji jėga, kurios dėka šeima niūriais didžiosios depresijos metais atlaikė ekonominius sunkumus. Pradėjusi tyrinėti kitų lietuvių šeimų istorijas, autorė šiuos aprašymus įdėjo į internetinį blogą Lithspringfield.com. Ji surinko ir pavienių asmenų pasakojimus.
Sandy Baksys Northwestern universitete yra baigusi žurnalistiką. Autorė apklausė keliolika lietuvių kilmės asmenų, kurie pasidalijo prisiminimais, laiškais ir šeimos nuotraukomis. Ji peržiūrėjo straipsnius apie Springfieldo lietuvius Illinois State Journal laikraštyje. Kitų raginama, parašė knygą, susidedančią iš 60 skyrelių; kiekvienas skyrelis – apie šeimos įsikūrimą ar apie žymų įvykį.
Pirmoji lietuvių imigrantų banga į Springfield vyko 1890–1914 m. 1906 m. lietuviai įkūrė Šv. Vincento Pauliečio parapiją. Kun. Jonas Čiuberkis pastatė mūrinę bažnyčią, kuriai 1919 m. jau priklausė 500 šeimų. Šv. Vincento parapijoje veikė daug religinių ir keletas jaunimo organizacijų – Vyčiai ir sporto klubai. Ypatinga šventė Springfield lietuvių parapijoje vyko 1936 m. balandžio 19 d., kai trys lietuviai – Kazimieras Andriuškevičius, Petras Klumbys ir Kazimieras Toliušis – priėmė kunigystės šventimus.
Dalis lietuvių darbininkų buvo kairiųjų pažiūrų. Tokį nusistatymą lėmė darbdavių elgesys: kasyklų vadovybė juos išnaudodavo, atleisdavo iš darbo arba trumpindavo darbo laiką. Retas kuris angliakasių išdirbdavo 40 valandų per savaitę. Nelaimės, sužeidimai ir plaučių ligos kenkė jų sveikatai ir atitraukdavo nuo darbo. Tie, kurie buvo sumanūs ar turėjo kokį talentą bei amatą, dirbo antrą darbą, kad pragyventų. Jų žmonos įsidarbindavo mažai apmokamuose darbuose, pvz., Anastazija Pažemeckienė dirbo viešbučio skalbykloje už 8 dol. per mėnesį. Dar kitos dirbo „Pillsbury” miltų fabrike.
1930 m. Susivienijimo lietuvių Amerikoje seimo metu atskilo socialistų mažuma, pasivadinusi Lietuvių darbininkų susivienijimu (LDS). Ši komunistuojanti organizacija verbavo angliakasius tapti LDS nariais. Kita organizacija, Amerikos lietuvių katalikų susivienijimas, kovojo prieš darbininkų išnaudojimą, prieš alkoholizmą ir kartu su darbo unijomis buvo atrama prieš komunizmą. Iš kairiųjų veikėjų minėtini Juozas Pakutinskas, laikraščio „Laisvė” korespondentas. Su žmona Ona Janušauskaite jis pirko 80 akrų ūkį Champaign apskrity, ten augino kalakutus. Jų kalakutų ūkis tapo populiari erdvė kairiųjų LDS gegužinėms.
Kai kurie angliakasiai turėjo talentų, – Leonardas Naumovičius buvo talentingas muzikantas. Jis grojo smuiku, mandolina ir trimitu. Po mirties namo palėpėje buvo rasti jo instrumentai ir ranka rašytas sąsiuvinis su Maironio „Kur bėga Šešupė” gaidomis. Jo svajonė tapti profesionaliu muziku neišsipildė.
Nemažai lietuvių sėkmingai pradėjo verslus. Martynas ir Charles Tiškus po Antrojo pasaulinio karo įsteigė baldų parduotuvę. Broliai Juozas ir Vilimas Čepuliai atidarė „Chepulis Champion Garage” automobilių aptarnavimo įmonę. Juozas Turauskis (Turasky) įsteigė „Y- T Packing” mėsos kompaniją, kuri vėliau buvo pervadinta „Turasky Meat Co”.
Galbūt pelningiausi lietuvių verslai buvo karčiamos, kurių Springfielde buvo daug. Kastas Stočkus su žmona turėjo „Fairview” taverną ir restoraną. Vilius Blažis vadovavo „White City” tavernai. Jonas Rekašius įkūrė karčiamą „Welcome Inn”. Kitų karčiamų savininkai buvo Jurgis Lapinskas, Peter Yumbras ir J. Vilčauskas. Kai kuriems lietuviams pavyko įsitvirtinti profesijose: Augustas Vyšniauskas (Wisnosky) dirbo Illinois National Bank, Alfredas Urbanskas buvo dantistas, Izidorius Jakštis (Yakstis) – advokatas.
Keletas knygos skyrelių pasakoja apie lietuvius, pasauliniuose karuose tarnavusius JAV karinėse pajėgose. John J. Straukas dalyvavo JAV puolime ties Meuse-Argonne prieš pat 1918 m. lapkričio paliaubas. Tai buvo kruviniausias Pirmojo pasaulinio karo mūšis, pakreipęs karo eigą sąjungininkų naudai. Už pasiaukojimą karo metu Straukui išimties tvarka buvo suteikta JAV pilietybė. Grįžęs į Springfieldą Straukas dirbo staliumi.
Šv. Vincento bažnyčios vargonininkas Aleksandras Aleksis sustiprino chorą ir atgaivino lietuvių kultūrinę veiklą. 1923 m. jo parašytą operetę „Į Tėvynę” atliko Springfieldo Lietuvos vyčių choras. Aleksis gebėjo lietuvių vardą „pagerinti” ir tarp amerikiečių – laikraštis Springfield Journal Register, anksčiau labiau pabrėždavęs lietuvių muštynes ar nusikaltimus, rugpjūčio 1923 m. straipsnyje rašė: „An intense love for music is a national characteristic of the Lithuanian people”.
Antrąją lietuvių kartą stipriai paveikė asimiliacija, iš dalies gal dėl to, kad Šv. Vincento parapija nebuvo įkūrusi pradžios mokyklos. Dauguma lietuvių perėmė amerikietiškus papročius, tačiau viena lietuviška tradicija išliko – vestuvės. 1927 m. rugsėjo 25–27 d. Kasavičių namuose vyko šventė – Ievos Kasavičiūtės ir Viktoro Alane (Alaunis) vestuvės. Stalai buvo apkrauti lietuviškų patiekalų, svečiams buvo siūlomas naminis alus, midus ir kiti gėrimai. Vyko kaimiški šokiai, orkestrą sudarė smuikininkas, klarnetistė ir akordeonistas. Buvo linksminamasi tris dienas iki vėlyvo vakaro.
Per Antrąjį pasaulinį karą 68 Šv. Vincento parapiečiai buvo pašaukti arba savanoriavo JAV karo tarnyboje. George Snečkus tarnavo karo aviacijoje, jo orlaivis buvo pašautas, ir jis žuvo kelios dienos prieš Normandijos puolimą. Jo ir kitų veteranų pavardės buvo įrašytos atminimo lentoje Šv. Vincento bažnyčioje. Knygoje aprašytas Prezidento Antano Smetonos apsilankymas Springfielde 1941 m. gegužę ir jo garbei suruoštas priėmimas Illinois kapitoliuje. Illinois seime jis pasakė kalbą, papasakodamas amerikiečiams apie Lietuvos okupaciją.
Po karo atvykusiems lietuviams Šv. Vincento parapija buvo pirmoji stotelė. Iš naujai atvykusių buvo ir Sandy Baksys tėvas, papasakojęs vietiniams apie komunistų klastą ir jų skelbiamą melą. Nors Bakšys paliudijo apie inteligentų lietuvių areštus ir trėmimus į Sibirą, dalis Springfield lietuvių tuo nepatikėjo. Bakšys dėl to labai nusivylė ir išgyveno.
1956 m. Šv. Vincento Pauliečio parapija šventė 60-ies metų jubiliejų. Tuo metu klebonavo kun. Stasys Yunkeris. Keičiantis energijos rinkai, mažėjo anglies paklausa, ėmė užsidaryti anglies kasyklos. Lietuviai iš Springfieldo pradėjo keltis į didesnius miestus. Sumažėjus parapiečių, 1972 m., Šv. Vincento parapija buvo uždaryta.
„A Century of Lithuanians in Springfield” patraukia skaitytoją, nes autorė atskleidžia mažai žinomus faktus ir įdomiausius lietuvių imigrantų gyvenimo įvykius. Pagrindiniai personažai yra paprasti darbininkai, asmenys, kurie istorijoje paprastai pamirštami. Knygoje pateikti duomenys gana tikslūs, autorės stilius lengvas, be dirbtinio akademiškumo. Knyga skirta tiek amerikiečių, tiek lietuvių skaitytojams.
Manoma, kad tai Springfieldo lietuviai, pasiruošę sutikti Lietuvos Prezidento tremtyje Antano Smetonos 1941 m. gegužės 3 d.
Šią knygą: Sandy Baksys. „A Century of Lithuanians in Springfield, Illinois”, 2016, Middletown, DE. 330 psl., galima įsigyti „Draugo” knygyne. Tel. 773-585-9500.
