Jono ir Stasio-Vlado Tumų kapai ir paminklai Rubikių kapinėse. 2017 07. Foto Vidos Macevičienės.

Prof. Antanas TYLA, www.voruta.lt

Be abejo, skaitytojui kils pagrįstas klausimas, kaip Vaižganto artimieji, gyvenę Svėdasų krašte, atsirado Anykščių rajono Rubikių apylinkėse? Tai išties įdomi ir dramatiška, su Lietuvių spaudos draudimo epocha susijusi, istorija.

Tirdamas lietuvių tautinio pasipriešinimo Rusijos valdžios represijoms prieš lietuvių kalbą, raštą ir leidinius, peržiūrėjau visas Vilniaus teismo rūmų sudarytas bylas suimtiems ar įtariamiems knygnešiams. Tarp jų suradau Vaižganto brolio Jono Tumo 1896 m. pabaigos–1897 m. vidurio bylą už lietuviškų draudžiamų, prieš Rusijos kolonizacinę politiką nukreiptų, oficialiai antivyriausybiniais vadinamų, leidinių platinimą. Parašiau platų straipsnį. Norėdamas patikslinti neaiškias bylos ir represijų prieš knygnešį Joną Tumą svarbias detales, per pažįstamus suradau Vilniuje gyvenanačias Jono Tumo anūkes, dukros Domicilės Tumaitės[1] – Rakauskienės – dukras Reginą ir Leticiją Rakauskaites: Reginą Čepaitienę ir Leticiją Bereziovienę. Gyveno jos dabartinėje Vasario 16-osios gatvėje. 1969 10 29 jas aplankiau, susipažinau, bendravome, supažindinau su straipsniu. Straipsnis yra paskelbtas[2]. Todėl čia priminsiu tik Jono Tumo ir jo artimųjų apsigyvenimo Antakališkio kaime, netoli Rubikių, motyvus. Čia norėčiau padėkoti svarbius Jono Tumo ir Jo šeimos istorijos patikslinimus esu dėkingas visuomeniška tolerancija ir solidarumu pasižyminčiam Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratoriui Tautvydui Kontrimavičiui už Jono Tumo mirties datos patikslinimą ir Karolinos Tumienės palaidojimo vietos aktuotą patvirtinimą.

1896 m. pabaigoje Jonas Tumas, gyvenęs savo ūkyje netoli Svėdasų, aplankė savo brolį kunigą, Mosėdžio vikarą, Juozą Tumą-Vaižgantą. Grįžtančiam broliui Vaižgantas pridėjo pilną lagaminą draudžiamų lietuviškų leidinių: Iš 600 spaudinių 586 buvo Vaižganto redaguojamo „Tėvynės sargo“ 1896 m. atskiri numeriai, kai kurių po 21, 22, kai kurių, ypač paskutinių, net virš 100 egzempliorių. Be to, buvo dar knygelės: „Byrutės dainos“, „Kelios istoriškos dainos“ (?), „Szventojo Tėwo Popiežiaus Leono XIII encyklika arba gromata…“ „Istorija Szventa Seno Istatymo“, „“Pamokinimai apie dvasiszko gyvenimo valgį“, „Talmudas žydų“, „Praeite Vilniaus ir jo pirmbuvusios akademijos“, „Kaip gelbėti gyvuolį nuo išputimo…“, „Mokytinis dėl brolių ir seserų Brolijos blaivystės“ ir kt. Kelionės metu Jonas su lagaminu buvo sulaikytas, jam sudaryta byla ir jis už draudžiamų politinio pobūdžio lietuviškų leidinių plastinimą buvo nubaustas 1,5 metų kalėjimo ir 2 metams tremties. Kalėjo Kauno ir Sankt-Peterburgo „Krestų“ kalėjimuose. Tremčiai pasirinko Besarabiją. Ten nusivežė ir šeimą, ūkis be šeimininko sunyko.

Kai Jonas grįžo iš tremties, apsigyveno Utenoje, dirbo šaltkalviu. Viena duktė ištekėjo už Kisieliaus iš Antakališkio kaimo, ties šiauriniu Rubikių ežero krantu. Po kurio laiko pas dukrą iš Utenos į Antakališkį atsikėlė ir Jonas Tumas, žmona Karolina apsigyveno pas vaikus Anykščiuose.

Taip Vaižganto artimieji atsirado netoli Rubikių. Kai Jonas, sulaukęs 68 m.  1923 m. liepos 20 d. mirė[3], palaidojo Jį Rubikių kapinėse, kaip arčiausias nuo dukros Kisielienės namų. Palaidojo artimieji ir kaimynai, be kunigo. Kai 1948 m. mirė Anykščiuose gyvenusi Karolina Tumienė, Ją, anot anūkių, irgi palaidojo Rubikiuose.

Jono Tumo sūnus Stasys, Vaižganto materialiai remiamas, (sakoma, kad tai buvo moralinė ir materialinė kompensacija Jonui už represijas, kurias jis patyrė veždamas Vaižganto įdėtus lietuviškus draudžiamus leidinius) baigė Vytauto Didžiojo universitetą ir iki mirties 1969 m. dirbo mokytoju Tauragėje. Kai mirė, vykdant Jo valią, buvo palaidotas Rubikiuose šalia Tėvo. Taigi, Rubikių kapinėse, nepilnais duomenimis, amžino poilsio atgulė Vaižganto brolis Jonas Tumaas ir du jo artimieji.

1990 m. kovo 16 d. – Knygnešio dieną– minėtų anūkių rūpesčiu Rubikių kapinėse buvo atidengtas meniškas, iš medžio išdrožtas paminklas knygnešiui Jonui Tumui. Ant jo užrašas: „BUV. KNYGNEŠYS JONAS TUMAS 1856–1922“. Mirties data, kaip matome, klaidinga.

Atidengiant paminklą Jono anūkė Leticija padeklamavo savo eiles „Seneliui paminklo atidengimo Rubikiuose proga“:

Seneli, oi mielas Seneli,

Nelengvą turėjai Tu dalią.

Kalėjimą, caro trėmimą,

Matei Lietuvos sukūrimą.

Buvai Tu Tėvynės artojas.

Istorija mūsų kartojas.

Laisvės artojėliams Tėvynės

Suteikite bočiai stiprybės.

Seneli, oi mielas Seneli,

Tebūna lengva Tau žemelė.

Kentėjai nuo rankų  maskolių.

Laisva Lietuva bus nuo šiolei.

Seneli, oi mielas Seneli,

Klaupiuosi prieš Tave ant kelių.

Težydi ant kapo šios gėlės

Iš mūsų laisvos Tėviškėlės.

Prisimindama šį įvykį, iš Rubikių kilusi literatūrologė, dr., rašytoja Jurga Žąsinaitė papasakojo: „Prisimenu, kaip mudvi su močiute Zofija Augustinaite-Andrijauskiene ėjome į knygnešio Jono Tumo paminklo atidengimo šventę. Tiek būta jaudulio, pakylėjimo, džiaugsmo. Tai būta naujo laiko pradžia“.

Šalia Jono Tumo paminklo yra paminklas Stasiui Tumui. Ant jo užrašas: „TUMAS STASYS VLADAS 1905–1969“.

Tokiu būdu, toli nuo gimtojo Svėdasų krašto, toli nuo Alaušo, ant aukšto stataus kito – Rubikių ežero – kranto. Rubikių kapinaitėse atsirado Vaižganto artimųjų – brolio Jono ir Jo šeimos panteonas. Norintys pagerbti Vaižgantą, turėtų aplankyti ir Jo artimųjų kapus Rubikiuose.