LIETUVOS TOTORIŲ BENDRUOMENIŲ SĄJUNGOS PIRMININKAS PROF. DR. ADAS JAKUBAUSKAS (KAIRĖJE), AMBASADORĖ DR. HALINA KOBECKAITĖ, GARSUS DIRIGENTAS, MUZIKAS ALEKSANDRAS MELECHAS

www.traku-zeme.lt

Rugsėjo 18 d., pirmadienį, Trakuose totoriams buvo džiugi  šventė – prie Trakų rajono savivaldybės esančiam skverui oficialiai buvo suteiktas Totorių skvero vardas, skirtas totorių apgyvendinimo Lietuvoje 620-osioms metinėms paminėti.

Į atidarymo iškilmes susirinko Trakų rajono valdžios atstovai, Turkijos ambasados darbuotojai – pirmasis sekretorius Erdem Karal, atašė religijos klausimais Ibrahim Ceyhan, Trakų krašto totorių bendruomenės pirmininkė Jelena Tračuk, atminimo lentos gamintojas ir rėmėjas Motiejus Jakubauskas, totorių bendruomenės atstovai, miesto gyventojai ir svečiai. Susirinkusiesiems muzikinę programą atliko totorių folkloro ansamblis „Ilsu“ (Tėvynė), vadovė Almira Parmaksizoglu, koncertmeisteris Liutauras Milašauskas.
Ta proga „Trakų žemė“ kreipėsi į Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininką prof. dr. Adą Jakubauską, pateikdama kelis klausimus.

Kiek dabar totorių gyvena Lietuvoje?
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 3 100 totorių. Daugiausia jų yra susitelkę Vilniuje, Alytuje, Kaune, Trakuose, Grigiškėse, Švenčionyse, Širvintose, dispersiškai gyvena kitose vietose.

Gal galėtumėte trumpai priminti pagrindinius totorių atsiradimo Lietuvoje aplinkybes?
1396–1397 m. nuverstasis Aukso ordos chanas Tochtamyšas atvyko į LDK kartu su 40 tūkst. totorių kariuomene. Skaičiuojant ir karių šeimas, totorių bendruomenė galėjo siekti 100 tūkst. žmonių. Jie buvo apgyvendinti Trakuose, aplink Trakus. Mes esame jų palikuonys. Per amžius buvo gyva legenda, kad chanas į Lydos pilį, kurioje iš pradžių buvo apgyvendintas, atsivežė visą Aukso ordos iždą. Dar ir XIX a. istoriniuose šaltiniuose buvo rašoma apie 40 gurguolių atgabentą Tochtamyšo lobį, kurio jau keli šimtmečiai ieško vietos gyventojai. Lenkų istorikas Motiejus Strijkovskis įvardija, kad pirmoji totorių banga LDK atsirado 1319–1320 m., valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Po dvejų trejų metų galime drąsiai minėti pirmųjų totorių atsikėlimo į LDK 700 metų jubiliejų. Gaila, kad nėra išlikę daugiau žinių apie pirmąją totorių bangą. Jie asimiliavosi.
Antroji totorių atvykimo banga buvo, kaip minėjau, 1397 m., todėl šiemet švenčiame 620-ąsias totorių apgyvendinimo metines Lietuvoje. Deja, mes praradome savo gimtąją kalbą prieš 400 metų. Mes kalbame vietinėmis kalbomis. Yra unikalu, kad mūsų tauta, praradusi savo kalbą, sugebėjo išlikti. Mes tarsi paneigiame mokslininkų hipotezes, kad tauta, praradusi kalbą, yra pasmerkta išnykti. Esame dėkingi mūsų religijai – islamui, kuris mus išsaugojo. Jei būtume tos pačios religijos kaip ir vietiniai gyventojai, tai, jokios abejonės, būtume ištirpę.

TOTORIŲ FOLKLORO ANSAMBLIS „ILSU“ (TĖVYNĖ), VADOVĖ ALMIRA PARMAKSIZOGLU, KONCERTMEISTERIS LIUTAURAS MILIŠAUSKAS

Kokia yra totorių bendruomenės situacija Trakuose?
Istoriškai buvo gana gausi totorių bendruomenė Trakuose. Dar Žiliberas de Lanua, keliaudamas po LDK 1413–1414 m., rašė, kad Trakuose matė didelę bendruomenę. Gaila, kad 1609 m. Vilniaus arkivyskupas Benediktas Vaina paskelbė karą prieš protestantus, tačiau „po karšta ranka“ pateko ir žydai, musulmonai. 1609 m. liepos 10 d. Trakuose į pamaldas susirinkę krikščionys didžiai pasipiktino tuo, kad šalia bažnyčios yra mečetė, todėl ji buvo sudeginta.
Totorių reikšmė Trakuose yra labai svarbi. Į jų funkcijas įėjo ne tik pilių apsauga, bet ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto asmens sargyba Trakuose, kelių taisymas, žvėrienos tiekimas valdovo stalui. Totoriai garsėjo kaip puikūs kariai – dalyvavo karinėse operacijose. Kiekviena totorių gyvenvietė, kaip žinoma iš Lietuvos Metrikos, turėjo karo žygiui savo lėšomis išruošti tam tikrą žirgų skaičių. Lietuvos totoriai, gyvenantys čia 620 metų, per ilgus savo gyvenimo Lietuvoje amžius liejo kraują dėl jos neprik­lausomybės, dalyvavo visuose be išimties karuose su išorės priešais bei 1794, 1831 ir 1863 metų sukilimuose. Galiausiai ir 1991 m. Sausio 13-ąją už Lietuvą žuvusi Loreta Asanavičiūtė – totorių kilmės.

O kokie yra totorių bendruomenės santykiai su Trakų rajono savivaldybe?
Mūsų santykiai su Trakų rajono savivaldybe yra konstruktyvūs. Kai mes pasakėme, kad šiemet minime 620-ties metų apsigyvenimo Lietuvoje jubiliejų ir norime jį įprasminti, pasiūlydami ta proga įrengti kažkokį akcentą, be ilgų diskusijų ir derybų buvo priimtas sprendimas šalia savivaldybės esantį skverą pavadinti Totorių skveru. Esame jiems už tai dėkingi.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.