Mons. Dr. Rolandas MAKRICKAS, www.bernardinai.lt

Šv. Kalėdų išvakarėse, š. m. gruodžio 22 d., pasklido žinia apie Vatikano slaptajame archyve (ASV) atrastus dokumentus, susijusius su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu bei Lietuvos Tarybos keturių atstovų pastangas siekti jos tarptautinio pripažinimo Berlyne bei Vatikane.

Sveikintinos Lietuvos istorikų bei savo šalies istorija besidominčių žmonių pastangos ieškoti istorinių šaltinių įvairių pasaulio valstybių archyvuose, tačiau norisi pabrėžti, kad anksčiau minėti dokumentai Vatikano slaptojo archyvo (ASV) fonduose jau buvo rasti ir apie tai paskelbta 2004 m., o 2006 m. jie buvo publikuoti ketvirtajame tome Chiesa e Storia (liet.Bažnyčia ir istorija) istorinių knygų serijoje Romoje (ISBN 88-7367-052-0).

Jau 2002–2004 metais, rengiant Bažnyčios istorijos daktaro disertaciją Romos popiežiškajame Šv. Grigaliaus universitete, teko išsamiai analizuoti Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos laikotarpį (1915–1919) minėtame Vatikano archyve. Po disertacijos gynimo dar kelerius metus paskyriau šio ypatingojo fondo studijoms. 2006 metais Romos liturginių bei istorinių studijų leidykla publikavo mano parengtą monogramą „Šventasis Sostas ir Lietuva. Lietuvos valstybės atsikūrimas pagal Apaštalinės nunciatūros Miunchene, Bavarijoje, dokumentus (1915-1919)“ (it.Santa Sede e Lituania. Rinascita dello Stato lituano nei documenti dellˋarchivio della Nunziatura Apostolica di Monaco di Baviera (1915-1919). Šį leidinį, italų kalba, galima rasti ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniuje.

Humanitarinių mokslų daktaro, vyresniojo mokslo darbuotojo Dariaus Antanavičiaus minimi dokumentai kartu su daugybe kitų (iš viso 560 dokumentų) yra publikuoti minėtoje knygoje (žr. pp. 563-564 (Dok. Nr. 287) bei p. 526 (Dok. Nr. 257).

Verta paminėti, kad Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto tekstas vokiečių kalba (Nr. 257) yra spausdinimo mašinėle atspausdintas dokumentas be signatarų parašų.

Antrasis dokumentas (Nr. 287) yra Lietuvos Tarybos kreipimasis į Apaštalinį nuncijų Miunchene, arkivysk. Eugenio Pacelli (3 lapai), pasirašytas Lietuvos Tarybos Pirmininko A. Smetonos bei trijų Lietuvos Tarybos delegacijos Berlyne narių: dr. J. Šaulio, J. Staugaičio bei J. Vileišio. Laiške prašoma, kad Šventasis Sostas pripažintų Lietuvos valstybę pagal 1917 m. gruodžio 11 d. Nepriklausomybės paskelbimo aktą.

Vatikano slaptojo archyvo Prefektūros sekretorius dr. Marco Grilli, š. m. gruodžio 23 d. atsakydamas į mano el. laišką patvirtino, kad dr. Dariaus Antanavičiaus neseniai analizuoti ir paskelbti dokumentai yra tie patys, kurie jau buvo publikuoti 2006 m. istorinėje monogramoje Santa Sede e Lituania. Rinascita dello Stato lituano nei documenti dellˋarchivio della Nunziatura Apostolica di Monaco di Baviera (1915-1919).

Minėtame veikale galima rasti Vatikano slaptojo archyvo saugomos gausybės įvairiaus pobūdžio dokumentų (asmeninių bei diplomatinių laiškų, memorandumų, ataskaitų, protokolų) apie šiuos Lietuvos valstybės atsikūrimą paveikusius įvykius XX a. pražioje, kurių negalima rasti kituose archyvuose, taip pat ir Lietuvos:

– Šventojo Sosto parama Lietuvai. Nukentėjusiems nuo pirmojo pasaulinio karo Lietuvos žmonėms popiežiaus Benedikto XV paskelbta rinkliava Lietuvai viso pasaulio bažnyčiose (1917 m. vasario 10 d.) ne vien prisidėjo prie materialinio atsikuriančios šalies žmonių buities palengvinimo bei sustiprino besikuriančias jos institucijas, bet ir pirmą kartą visame pasaulyje pagarsino Lietuvos vardą. Už šį išskirtinį popiežiaus dėmesį Lietuvos Tarybos pirmininkas A. Smetona laišku 1917 m. lapkritį padėkojo pontifikui.

– Sudėtinga lenkų bei lietuvių santykių raida Vilniuje XX a. pradžioje. Ypač reikšmingi Vatikano archyve esantys lenkų bei lietuvių memorandumai. Kaimyninių tautų (vokiečių, lenkų, rusų) atstovų bei visuomenės veikėjų požiūris į beatsikuriančią Lietuvos valstybę. Dokumentai, be visai nepriklausomos Lietuvos valstybės susikūrimo, atskleidžia ir dar kitus tris pagrindinius tuo metu svarstomus Lietuvos valstybės galimus atsikūrimo modelius: uniją su Lenkija, uniją su Vokietija, Lietuvos ir Rutėnijos bendrą sąjungą.

– Lietuvos Tarybos veikla. Gausu dokumentų, liudijančių reguliarų Lietuvos politikų susirašinėjimą su Romos kurija pačiais svarbiausiais klausimais (1917 m. gruodžio 11 d. bei 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės paskelbimas, Lietuvos valstybės pripažinimo klausimas, vokiečių kilmės Barono Wilhelmo von Uracho išrinkimas Lietuvos karaliumi). Archyve yra ir minėti išrinktojo Lietuvos monarcho laiškai popiežiui. Šaltiniai liudija apie ypatingą tarpininkavimo svarbą su Vokietijos valdžia bei popiežiaus Benedikto XV atstovu Miunchene, anuo metu buvusio Vokietijos krikščionių demokratų partijos nario, Reichstago deputato bei Valstybės sekretoriaus, dr. Matthiaso Erzbergerio nuveiktus darbus besikuriančiai Lietuvos valtybei.

– Katalikų Bažnyčios Lietuvoje padėtis bei reikšmingos permainos. Vilniaus apaštalinio administratoriaus, vysk. Mykolo Kazimiero Michalkiewicziaus atsistatydinimo peripetijos bei naujų vyskupų skyrimas Vilniaus vyskupijoje, vyskupo pagalbininko bei generalvikaro paskyrimas Žemaičių vyskupijoje, Seinų seminarijos atidarymas. Vokietijos okupacinės valdžios Lietuvoje pastangos perimti ius nominandi privilegiją vyskupų skyrimo procese.

Šie svarbūs Vatikano slaptojo archyvo dokumentai gali ne tik paaiškinti bei papildyti kai kuriuos svarbius Lietuvos valstybės atsikūrimo procesus bei įvykius, bet ir praturtinti jos istoriografiją naujais faktais.

Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejaus šviesoje derėtų sutelkti bentras istorikų ir tyrinėtojų pastangas atkuriant kuo objektyvesnį bei visapusišką istorinį Nepriklausomybės laikotarpio naratyvą nepasiduodant tik vieno, nors ir labai svarbaus, dokumento radybų aistrai.

Teksto autorius – kunigas, Bažnyčios diplomatas, neseniai iš tarnybos Vatikano nunciatūroje Vašingtone persikėlęs į Gabono Respubliką Afrikoje.