Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis

Laiškai¹, pasiekę Donato Malinausko dukrą Mariją Aliną, liudija šeimai tekusius sunkius išbandymus. Straipsnyje „Taip mums, Dieve, padėk šventame reikale“² rašiau, kad D. Malinauskas pasirinko tautos kančių kelią, nors galėjo su dukros šeima 1940 m. pasitraukti į Vokietiją arba pašlovinti sovietus – kaip tai padarė Antanas Venclova, prof. Zigmas Žemaitis, Petras Cvirka, Salomėja Nėris, net savo artimuosius pasmerkusi tremčiai, ir kiti. Šlovinti sovietų Donatui Malinauskui ir jo artimiesiems neleido sąžinė ir šimtametė tradicija. 1940 m. Zofija Malinauskienė rašė dukrai: „Laikas parodys, ar gerai padarėt, tegul jus saugo Dievas. Aš važiuoti negaliu, kaip palikti viską ir seną žmogų be kojų. Tėvelis turi daug problemų su sąskaitomis. Rytoj išvykstu namo. Bučiuoju Tadelį.“³ Tarybų valdžia pasižymėjo didžiule neapykanta kovotojams už Lietuvos Nepriklausomybę, ypač kilmingiesiems. Minėtame straipsnyje esu nurodęs, kad Donatas Malinauskas buvo išvežtas į Altajų iš savo dvaro Alvite, nes taip liudijo 1992 m. rugpjūčio 25 d. archyvinė pažyma Nr. 6/6-37632, išduota Vidaus reikalų ministerijos. Laiške, rašytame 1941 m. pavasarį, Zofija Malinauskienė teigė: „Dabar gyvename ne savo name, nuo Alvito apie porą kilometrų, tačiau mano adresas tas pats kaip ir anksčiau. Vadiname savo būstą Šv. Elenos sala, bet kuriuo požiūriu sala, namas apsemtas balų dėl besitęsiančio lietaus, nėra galimybės išeiti į kelią, esantį netoli namo.“ Malinauskų tremtį yra aprašęs alvitietis korespondentas Vincas Kemežys (1899–1947) 1941 m. savo knygelėje „Ištremtieji“⁴. Tokio rašymo jam nedovanojo KGB, apie tai „Mintyje“ rašė Jerominas Cicėnas⁵. Dar karo metu Marija Malinauskaitė-Stommienė pradėjo tėvų paiešką, kreipėsi į Raudonąjį Kryžių. Vokiečių Raudonojo Kryžiaus 1942 m. pažymoje nurodoma, kad Malinauskai gyvena Altajaus krašte, Altajaus rajone, Altajaus miškų ūkyje (rus. les hos). Po Donato Malinausko mirties 1942 m.
lapkričio 30 d. jo žmona Zofija liko viena, nes Jadvyga Malinauskaitė-Zavadskienė mirė pakeliui į tremtį 1941 m., o Filomena Malinauskaitė tais pačiais metais tremtyje. Zofija apsigyveno pas Janiną Jasėnienę, ten praleido 8-erius metus⁶. Kada Donato Malinausko duktė gavo pirmąjį laišką iš Altajaus, nėra visiškai aišku, tačiau apie tėvo mirtį sužinojo tik apie 1947 m. Tų metų spalio 10 d. Zofija Malinauskienė rašė dukrai: „Prieš metus per Raudonąjį Kryžių gavau iš tavęs žinutę ir iškart atsakiau, matyt, mano laiško negavai, nes taip ilgai nežinojai apie tėvelio mirtį.“⁷ Į Raudonojo Kryžiaus žinutę Zofija Malinauskienė atsakė 1946 m. rugpjūtį⁸. Laiškai iš Altajaus rašyti tik nuo 1947 m. Ankstesni, matyt, nepasiekdavo adresatų. Zofija Malinauskienė su dukra tiesioginio ryšio neturėjo. Tadas Stomma nurodo, kad jos susirašinėjo per Lenkijoje, Bydgoščyje, gyvenusią generolo Vytauto Stommos seserį Gražiną Vasilovskienę (Grażyna Wasiłowska) ir Vandą Laškevičienę (Wanda Łaszkiewiczowa, z domu Komar), buvusią Komaravos dvaro savininkę, gyvenusią tame pat mieste. Laiškai iš Altajaus buvo rašomi ant nedidelių popieriaus gabalėlių lenkų kalba, buvo ir lietuviškų intarpų, siekiant apgauti laiškų tikrintojus. Vienas sakinys ypač įdomus, todėl pateikiu jį originalo kalba: „Pan Duonas [pabraukta laiško autoriaus – aut. pastaba] więciej roku, jak stąd wyjechal, obiecial prędko wrócić, ale do tych czas niema go i jakoby nie przyjadzie wcale“⁹ (liet. Ponas Duona daugiau kaip prieš metus išvyko, žadėjo greitai grįžti, tačiau iki šio laiko jo nėra ir tikriausiai visai nesugrįš). Badas… Iš išlikusių Donato Malinausko dukrą pasiekusių laiškų sužinome, su kuo tremtinio dalia dalijosi ir kaip gyveno tremtyje Malinauskai, kas suteikė pagalbą, o kas tiesiog pasinaudojo jais. Zofija Malinauskienė gaudavo pinigų ir siuntinių iš artimųjų: dukros Marijos Alinos, savo sesers Marijos Karnickienės¹⁰ ir jos sūnaus gydytojo Vaclovo Karnickio, gyvenusių Londone, Laškevičių. Vaclovas Karnickis siųsdavo vaistus ir gumines kojines kojų tinimui gydyti¹¹. Zofija gaudavo siuntinių ir piniginių perlaidų iš buvusio Gubiškio dvaro ūkvedžio Vlado Buivydo¹², Junovičienės¹³, iš Palestinos nuo Šapyrų¹⁴, iš Maišiagalos nuo Velickio¹⁵, gaudavo laiškų ir iš Svidzinkos, gyvenusios Vilniuje¹⁶. Ne visi siuntiniai atitekdavo Zofijai Malinauskienei, nes buvo dideli muitai, kartais sovietai reikalaudavo dezinfekcijos¹⁷, todėl siuntiniai galbūt grįždavo atgal, vienaip ar kitaip adresato jie nepasiekdavo. Siųsdavo laiškus Zofijai Malinauskienei Janinos Jasėnienės, pas kurią ji gyveno, tėvas ir sesuo¹⁸, taip pat Olesė Karnicka¹⁹. Kas ji buvo, nėra žinoma, gal taip vadino seserį, o gal tai sutartinis ženklas. Buvo susitarimų, tarkim žodžio „rusai“ neminėdavo laiškuose, o rašydavo siekierzyńscy²⁰. Paslapties skraiste apgaubtas Vandos Kvietkovskos21 receptas, gal tai sumanymas ištrūkti iš Altajaus. Kas ji, neaišku, gal tai Vanda Laškevičienė22.1947 m. spalio 10 d.
laiške Zofija Malinauskienė užsimena, kad rašė prof. Zigmui Žemaičiui, jo atsakymo taip ir nesulaukė, gal laiškas pradingo, o gal nenori susirašinėti. Vilniaus universiteto bibliotekoje yra Zofijos Malinauskienės laiškas, rašytas 1947 m. birželio 3 d. prof. Zigmui Žemaičiui²³. Ant laiško pieštuku yra parašyta: „O Liudytės mūsų nebėr, o Zigmas rūpinasi pone Malinauskiene.“²⁴ Šiandien nėra žinių, kad Zofija būtų sulaukusi prof. Zigmo Žemaičio pagalbos. Zofija Malinauskienė laiškuose užsimena ir apie likimo brolius ir seseris. Viename laiškų mini, kad jai labai padeda Sajetienė²⁵ iš Vilkaviškio²⁶, mini, kad jos vyras mirė, deja, buvo sušaudytas²⁷. Rašo laiškuose apie Ugenskienę Sinkevičiūtę (Uganska)²⁸, kuri mokėsi Vilniaus universitete ir pažinojo Mariją Aliną Malinauskaitę ir Vaclovą Karnickį²⁹. Zofija Malinauskienė laiškuose dažnai mini Jasėnienę³⁰, užsimena apie Šiaulių gimnazijos direktorių Šliagerį³¹ ir vis primena dukrai, kad „tai ne tas Šliageris [Szlagier]“³². Paminėta Jadzė³³ ir Petrovskiai, bet neaišku kas jie³⁴. Minimi Ivanauskai³⁵, Sinkevičiai³⁶ iš Žemaitijos ir Sinkovskiai³⁷ iš Vilniaus. Tadas Stomma pamena, kad pastarieji 1943 m. lankėsi Alvito dvare, vyras buvo profesorius. Laiškuose dukrai Zofija džiaugiasi, kad tarnaitės Marija³⁸ ir Polusia³⁹ kartu su jais pasitraukė į Vakarus. 1947 m. Zofija Malinauskienė siuntė laiškus į Slupską Gražinai Vasilovskienei⁴⁰. Laiškuose Zofija rašo, kad jos vyras ir jo seserys mirė 1942 m.⁴¹.
Gal susipainiojo, o gal taip reikėjo rašyti (nes sovietų pažymoje Raudonajam Kryžiui rašoma, kad 1942 m. visi Malinauskai gyvi ir gyvena Altajuje). Donato Malinausko viena sesuo mirė pakeliui į tremtį, kita jau Altajuje, tremtyje, tais pačiais 1941 m. 1947 m. gruodžio 29 d. laiške Zofija Malinauskienė rašo dukrai, kad gyvena „ne pas tą Jasėnienę“. Ji turėjo omenyje, kad tai ne Cyprijono Odynieco (Odyniec) dukra, ištekėjusi už Jasėno. Laiškuose dažnai aiškinamasi, kas yra kas, o jeigu nutrūkdavo ryšys, tai galvodavo, kad atvyks pas tremtinius. Zofija mirė 1950 m. gegužės 27 d., ją palaidojo 1950 m. gegužės 28 d. šalia vyro, Altajsko kaime⁴². Janina Jasėnienė rašė:

Brangi Nita,

Sėdžiu su Jūsų, o kartu ir mano Mamyte ir meldžiuos. Supraskit Nita, kad šiandien lygiai 7 val. ryto / Sibiro laiku / mes su ja atsisveikinom –
mirė a. a. jai. Apsirgo 22/v paraližas – pūslė –
širdis viskas kartu. Dieve mirė ant mano rankų ką galėjau aš su sūnum nei minutės nepalikom jos vienos ir kas buvo jėgom stengiaus jai atstoti Jus aš viską dariau tai kad daryčiau savo Mamytei ir kad Jus darytumėt. 5 naktis ir 5 dienos nieks nepadėjo, mat tak laikas čia gyvybinis klausymas daržai pavasarį visi užimti. Ji kentėjo daug o dabar guli vėl rami brangi mano Sofija Игнатевна taip mes ją vadinome rytoj po piet[…] laidoti. Dieve kaip sunku man pergyventi nes musų kambarėlis liko tuščias nebėra šilumos brangios-jautrios. Po laidotuvių parašysiu viską smulkiai. Skubu ir graudu ir nebėra su kuo pasikalbėti. Algirdas sėdi lauke ruošiasi egzaminams, jis šiąnakt budėjo. Kaip Jums rašyti rusų kalboj galima ateity? Rašykit man aš Jums viską aprašysiu. O dabar negaliu daugiau 5 paros jau be miego ir valgio ir man galva sukasi. O draugai būna kada gerai. Dieve, Dieve raminkitės Jus, Tadukas ir prašė Jums parašyti. Lauke karšta ir gražu, gėlių daug, daug o rytoj sekminės žmonės bus liuosi nuo darbo ir noriu gražiai palydėti į kapus greta Tėvelio ir pamaitinti žmones kurie padės. Stiprinkitės ir raminkitės Brangieji nes vis apie Jus kalbėjome.

Rašykit prašau Jusų man

Antrašas tas pats Jus gerbianti Jasienie.⁴³

______________________________________

¹ Laiškai rašyti lenkų kalba.

² V. Jencius-Butautas, „Taip mums, Dieve, padėk šventame reikale: Donatas Malinauskas, Vasario šešioliktosios akto signataras“, in: Voruta, Nr. 6 (144), 1994 m. vasario 10–16 d., p. 1–2. Prieiga per internetą – <https://www.voruta.lt/%E2%80%9Etaip-mums-dieve-padek-sventame-reikale%E2%80%9C/>.

³ Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei, 1940–41, in: Tado Stommos archyvas JAV.

⁴ Kemežys V., Petrėnas J., Ištremtieji, Kaunas: Estetika,1941, p. 16.

⁵ Cicėnas J., „Apie Vincą Kemežį“, in: Mintis, 1948 m. gegužės 19 d., Nr. 52.

⁶ Janinos Jasėnienės laiškas Donato Malinausko dukrai Marijai 1950 05 29 (rusų kalba), in: Tado Stommos archyvas JAV.

⁷ Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1947 10 10, in: Tado Stommos archyvas JAV.

⁸ Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1947 08 02, in: Tado Stommos archyvas JAV.

⁹ Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1947, in: Tado Stommos archyvas JAV.

¹⁰ Marijos vyras buvo Vilniaus universiteto profesorius Aleksandras Karnickis (1872–1935) – Vilniaus akušerių mokyklos organizatorius ir pirmasis direktorius, Vilniaus ginekologų draugijos pirmininkas (1925). Vienas Vilniaus geležinkelininkų ligoninės Vilkpėdėje steigėjų.

¹¹ Tado Stommos elektroninis laiškas (e-mail) autoriui 2017 07 22.

¹² Onuškio apylinkėse buvo dvarininkai Buivydai, be to, vienas Buivydas apie 1900 m. minimas tarp 12-ikos Vilniaus apaštalų.

¹³ Virbalio gydytojo Igno Junovičiaus žmona, Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1948 07 01, in: Tado Stommos archyvas JAV.

¹⁴ Tai Vilkaviškio gydytojas Beras Šapyras ir jo sūnus, kurį karo metu Alvito dvare slapstė Marija Alina Malinauskaitė-Stommienė su vyru.

¹⁵ Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1948 01 26, in: Tado Stommos archyvas JAV.

¹⁶ Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1949 03 08, in: Tado Stommos archyvas JAV.

¹⁷ Ibid.

¹⁸ Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1949 02 02, in: Tado Stommos archyvas JAV.

¹⁹ Tokio asmens Tadas Stomma nežino, Olesė – tai vyriško vardo Aleksandras moteriškas atitikmuo.

²⁰ Siekierzyńscy – aut. pastaba.

²¹ Wanda Kwietkowska, laiškas vaikaičiui Tadui Stommai 1948 07 26, in: Tado Stommos archyvas JAV.

²² Wanda Łaszkiewiczowa, z domu Komar – aut. pastaba.

²³ Zofijos Malinauskienės laiškas prof. Zigmui Žemaičiui, in: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUB RS), F. 129–430.

²⁴ Lopata R., Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas, Voruta: Trakai–Vilnius, 1997, p. 239.

²⁵ Vilkaviškio burmistro Antano Sajetos žmona – tai Marija Sajetienė. Žr. Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941, t. 1 (A–Ž), Vilnius, 1999, p. 721.

²⁶ Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1948 07 01, in: Tado Stommos archyvas JAV.

²⁷ Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941, t. 1 (A–Ž), Vilnius, 1999, p. 721.

²⁸ Ibid., p. 857–858.

²⁹ Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1948 07 01, in: Tado Stommos archyvas JAV.

³⁰ Janina Jasėnienė-Charžauskaitė; Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1948 07 01, in: Tado Stommos archyvas JAV; Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941, t. 1 (A–Ž), Vilnius, 1999, p. 354.

³¹ Vaclovas Šliageris, in: Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941, t. 1 (A–Ž), Vilnius, 1999, p. 857–858.

³² Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1948 07 01, in: Tado Stommos archyvas JAV.

³³ Jadzė – manoma, kad tai Jadvyga, generolo Vytauto Stommos sesers duktė.

³⁴ Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1947 08 25, in: Tado Stommos archyvas JAV.

³⁵ Iwanowiczi, žr. 1948 03 16 Zofijos Malinauskienės laišką dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei, in: Tado Stommos archyvas JAV.

³⁶ Sienkiewiczi, žr. 1948 03 16 Zofijos Malinauskienės laišką dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei, in: Tado Stommos archyvas JAV.

³⁷ Sienkowskie, žr. 1948 01 26 Zofijos Malinauskienės laišką dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei, in: Tado Stommos archyvas JAV.

³⁸ Marija Masiulionis (Masiulionytė, 1880–1969) – virėja iš Gubiškių.

³⁹ Polusia Vedrickaitė (dokumente Wedrycka) kilusi iš Vidiškių.

⁴⁰ Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1947 12 29, in: Tado Stommos archyvas JAV.

⁴¹ Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1947 06 20, in: Tado Stommos archyvas JAV.

⁴² Janinos Jasėnienės laiškas 1950 05 27 (lietuvių kalba) ir 1950 05 29 (rusų kalba), in: Tado Stommos archyvas JAV.

⁴³ Janinos Jasėnienės laiškas 1950 05 27 (lietuvių kalba), in: Tado Stommos archyvas JAV.

Šaltinis – nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“, Nr. 3 (845), 2018 m. kovo 31 d., p. 6.