Mgr. Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ, Trakai

2016 m. pasirodė Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininko dr. Aleksandro Adamkavičiaus (Аляксандр Адамковіч), ilgą laiką šalyje gyvenančio baltarusių tautybės atstovo, trilogijos apie Lietuvoje gyvenančius baltarusius trečioji dalis „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Knyga III. Vilniaus baltarusių istorija asmenyse“ (Беларусы ў Лiтве: учора i сëння. Кніга III –Віленская беларуская гісторыя ў асоба).

Apie autorių

Knygos autorius gimė Zorkoje, Vitebsko srityje, Baltarusijoje. 1994 m. baigė Zorkos vidurinę mokyklą. 1994–1999 m. studijavo Polocko valstybiniame universitete. Vėliau atvyko gyventi į Lietuvą. 2002–2008 m. tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo rusų kalbą ir literatūrą, vėliau magistrantūroje – slavų kalbas. 2013 m. apgynė daktaro disertaciją „Baltų ir slavų kalbų vardyno kontaktai Vitebsko srityje“. Nuo 2009 m. dėsto Lietuvos edukologijos universitete baltarusių literatūrą. 2015 m. tapo asociacijos Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininku.
Taip pat Aleksandras Adamkavičius bendradarbiauja su Lietuvos ir Baltarusijos spauda. 1998–1999 m. dirbo Polocko valstybinio universiteto laikraštyje „Kanspekt“, 1999–2002 m. Dysnos krašto laikraštyje „Backauščyna“. Taip pat bendradarbiavo su Šarkauščinos rajono laikraščio „Klič Radzimy“.
2008 m. keletą mėnesių buvo Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ redaktorius, 2008–2009 m. nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju.

2009 m. Aleksandras Adamkavičius priimtas į rašytojų ir žurnalistų sąjungos „Appia“ (Londonas) narius.
Aleksandras Adamkavičius daug metų tyrinėja Lietuvoje gyvenančių baltarusių gyvenimą: istoriją, veiklą, likimus.

Baltarusiai Lietuvoje

Baltarusiai yra trečioji pagal dydį Lietuvoje gyvenanti tautinė bendrija. Remiantis 2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 36 227 baltarusiai. Didžiausia šios tautybės gyventojų dalis telkiasi Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine, Kaune bei pasienio su Baltarusijos Respublika teritorijoje. Geografinės ir istorinės aplinkybės lėmė, kad jau XIII–XIV a. baltarusių protėviai tapo vieni iš pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau –
LDK) etninių bendruomenių.
LDK valdovų kanceliarijoje be lotynų kalbos iki pat XVII a. buvo įsitvirtinusi rusėnų, kurios kalbiniai bruožai būdingi dialektui, iš kurio vėliau išsivystė baltarusių kalba. Šia kanceliarine kalba buvo sukurtas didžiulis raštijos palikimas – Lietuvos Metrika, Lietuvos valstybės teisynas, metraščiai, 1522 m. pirmoji spausdinta knyga LDK buvo Petro Skorinos parašyta „Mažoji kelionių knygelė“ rusėnų kalba. Baltarusiai, jų kultūra aktyviai reiškėsi Lietuvoje ir Naujaisiaisiais bei Naujausiaisiais laikais: 1915 m. Vilniuje buvo atidarytos pirmosios baltarusių mokyklos, 1919–1944 m. veikė Vilniaus baltarusių gimnazija, išugdžiusi daug iškilių Baltarusijos tautinio atgimimo veikėjų, 1918–1939 m. Vilniuje buvo Baltarusijos mokslo draugija, 1926–1936 m. – Baltarusių ūkio ir kultūros institutas. 1991 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę tų pačių metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar – Lietuvos edukologijos universiteto) Slavistikos fakultete įsteigta Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros katedra, kuri nuo 2009 m. sausio 1 d. veikia kaip Filologijos fakulteto Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros centras, rengiantis baltarusių kalbos ir literatūros specialistus Lietuvos ir Baltarusijos mokykloms. Kaip matome, baltarusių gyvenimas kultūrine ir švietimo prasme virte verda, todėl mums, lietuviams, yra naudinga ir įdomu žinoti apie šalia mūsų gyvenančiuosius, mūsų kaimynus, suprasti, ką galime vieni kitiems duoti.

Trilogija apie Lietuvos baltarusius

Misijos supažindinti lietuvius su baltarusių kultūra, istorija, gyvenimu ėmėsi Lietuvoje gyvenantis baltarusių atstovas Aleksandras Adamkavičius. Žinoma, neįmanoma tiek šimtmečių Lietuvoje glūdinčią baltarusių istoriją pertelkti vienu leidiniu. Todėl sąmoningai ar nesąmoningai plačiąją visuomenę pasiekė net trys šio autoriaus knygos, pasakojančios apie baltarusių gyvenimą Lietuvoje iš skirtingų sričių. 2010 m. pasirodė pirmoji autoriaus knyga „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Knyga I“ (Беларусы ў Лiтве: учора i сëння. Кніга I). Joje, remiantis Lietuvos valstybės centriniame ir istorijos archyvuose saugoma medžiaga, buvo apžvelgiamas baltarusių gyvenimas Lenkijos okupuotame krašte 1921–1939 m. Juk daugumai žinoma, kad tuometinė lenkų valdžia stengėsi nuslopinti bet kokį lietuviškumo židinį Vilniaus krašte. Panašiai buvo ir su baltarusių tauta. Pirmoje knygos dalyje skaitytojams yra pristatoma baltarusių mokyk­los steigimo istorija, pasakojama, kaip tuometinė lenkų valdžia stengėsi šias mokyklas sunaikinti, pateikiama Vilniaus baltarusių gimnazijų veikla 1921–1939 m., mokymo programa, taip pat dirbusių dėstytojų sąrašas ir t. t. Taip pat leidinyje pasakojama Baltarusijos periodinių leidinių istorija, kurių tuo laikotarpiu buvo daug ir daugumą jų Lenkijos valdžia buvo uždraudusi, taip pat aprašoma keletas epizodų iš Baltarusių pasiuntinių klubo veik­los. Antroje knygos dalyje spausdinami pokalbiai su garsiais baltarusiais, šiuo metu vilniečiais.
2014 m. autorius, tęsdamas savo baltarusių Lietuvoje istorijos tyrinėjimus, pristatė antrąją knygą „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai“ (Беларусы ў Лiтве: учора i сëння. Кніга II. З Богам па-беларуску). Antroji trilogijos dalis buvo skirta taip pat Vilniaus baltarusių švietimo raidai 1921–1939 m. Lenkijos okupuotame Lietuvos krašte, tačiau čia didžiausias dėmesys skiriamas baltarusių gyvenimo pasakojimui, pasitelkiant religinį aspektą. Remdamasis Lietuvos valstybės centrinio archyvo medžiaga, autorius pristato sudėtingą baltarusių religinio ir dvasinio gyvenimo raidą Vilniaus krašte Lenkijos okupacijos laikotarpiu 1921–1939 m. Knygoje taip pat pateikiami pokalbiai su asmenimis, kurie šiuo metu turi įtakos baltarusių religinio gyvenimo vystymuisi jau atkurtoje Lietuvos Respublikoje.
2016 m. pasirodė trečioji Aleksandro Adamkavičiaus knyga „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Knyga III. Vilniaus baltarusių istorija asmenyse“. Visų trijų leidinių redaktorė ir korektorė yra Lietuvos edukologijos universiteto Germanų, romanų, slavų filologijos ir didaktikos katedros docentė dr. Lilija Plygavka, o maketavimo darbus atliko pats knygų autorius dr. Aleksandras Adamkavičius.
Trečiajame leidinyje yra pateikiama XX a.
žymių Lietuvos baltarusių veikėjų ir jų palikuonių švietėjiška, mokslinė ir kultūrinė veikla bei tų, kurie Lietuvai atkūrus Neprik­lausomybę, aktyviai rėmė valstybę, bet kartu ir puoselėjo savo tautinį identitetą. Knygoje skaitytojai ras interviu su baltarusių rašytojos Zoskos Veras vaikaičiu Jaroslavu Vojteku, Vilniaus baltarusių gimnazijos direktoriaus sūnumi Olegu Ancukevičiumi, Vilniaus baltarusių knygų pardavėjo vaikais Jaroslavu Stankevičiumi ir Miroslava Rusak, taip pat Pavelu Saučeku, Tatjana Skoriene, Tatjana Rainiene, Jurijumi Stankevičiumi, Marylia Peciukievič, Tatjana Saroka bei asmenimis, kurie juos pažinojo. Iš jų pasakojimų, prisiminimų matome, kad nors jie gyveno ne Baltarusijoje, tai nesutrukdė išsaugoti protėvių kalbą, kultūrą. Baltarusija jiems yra virtusi tam tikra atminties vieta, tačiau brangi ir sava.
Kaip knygos įžangoje teigia autorius, dauguma Vilniaus krašto baltarusių didžiąją savo gyvenimo dalį praleido čia, tačiau sugebėjo išsaugoti savo tautinį identitetą.
Taip pat leidinyje gausu istorinių XIX ir XX a. nuotraukų. Dauguma jų susijusios su veikėjų asmeniniais gyvenimais – vestuvės, laidotuvės, giminių ar draugų susitikimai ir kt. – ir su visuomenine veikla, pvz., kolektyvo „Сябрыны“ koncerto akimirka ar Lietuvos ambasadoriaus Italijoje Romano Podagėlio ir jo šeimos susitikimas su Popiežiumi Jonu Pauliumi II ir t. t. Taip pat knygoje pateikiamos įvairių dokumentų faksimilės: studento bilietas, magistro diplomo kopija, karinis bilietas, gimimo, santuokos liudijimai ir kt.
Visos trys dr. Aleksandro Adamkavičiaus knygos yra skirtos mokslininkams, dėstytojams, studentams, kraštotyrininkams ir visiems, kurie domisi baltarusių gyvenimu už dabartinės Baltarusijos Respublikos sienų. Vilniaus baltarusiai dalijasi savo mintimis apie baltarusių kultūros, švietimo reikalus, istorinio paveldo, gimtosios kalbos išsaugojimo ir kitas problemas. Kaip teigė Adamas Maldis, filologijos mokslų daktaras, profesorius iš Minsko, recenzavęs trečiąjį leidinį, knygą praturtino gyvenimiškos, kartais buitinės istorijos iš Vilniaus baltarusių gyvenimo. Tokios istorijos gali paversti plačiam skaitytojų ratui –
nuo profesionalių istorikų iki scenaristų ir dokumentinio bei meninio kino režisierių. Galiausiai mokslininkas siūlo autoriui išleisti net atskirą specialų žinyną „Lietuvos baltarusiai“. Tai tik įrodo, kad dr. Aleksandro Adamkavičiaus įdirbis yra reikšmingas, vertinamas ir pripažįstamas ne tik Lietuvos baltarusių, bet ir Baltarusijos baltarusių.
Džiugu, kad šių tyrinėjimų svarbą ir reikšmę suvokia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, parėmęs knygų leidybą. Taip pat prie leidinių finansavimo prisidėjo ir Lietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakulteto Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros centras.