Giedrė PALUBINSKAITĖ, Vilnius, www.voruta.lt

Praėjusį ketvirtadienį, liepos 12 d., apsilankę Vilniuje esančioje Žinijos draugijoje, būtumėte sutikę šiltai besišypsančią rašytoją, literatūrologę Jurgą Žąsinaitę. Tądien vyko kūrybos vakaras „Tarp dviejų romanų“, kurio metu rašytoją kalbino istorikas Antanas Tyla, literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė ir teisės istorikas Mantas Varaška.

            Kaip pristatymo kalboje teigė rašytoja, tokio pobūdžio kūrybos vakaras jai buvo pirmasis, o idėją jam kartu su pavadinimu pasiūlė vyriausias „Naujosios Romuvos“ redaktorius Andrius Konickis, taip pat vedęs ir renginį. Tai, kas yra įvardijama renginio antrašte, buvimą „tarp“, autorė paaiškina kaip buvimą tarp dviejų kūrybinės erdvės taškų – vieno jau padėto, o kito dar tik dedamo. Tad renginyje buvo aptarti du romanai: jau išleistas „Azuritijos kardinolai“ ir dar rašomas „Gardiniečiai“. Kaip pabrėžia J. Žąsinaitė, abu kūriniai yra skirtingi tiek tema, tiek problematika, tiek kalbėsena, tačiau akivaizdžiausias bendrumas būtų rašymo trukmė – abiejų romanų rašymas užtruko po dešimtmetį. Taip pat abiejų kūrinių herojai jaukinasi svetimas erdves, vidinį jausmą būnant toli nuo artimų kraštų.

„Mane pačią Gardinas traukia įvairiais istoriniais įrašais. Aš skaitau šį miestą kaip tekstą,“ šypsojosi J. Žąsinaitė. Anot jos, Gardino istoriją nėra lengva šifruoti, tačiau ją šis miestas vilioja ir nepaleidžia. Rašytoja šio miesto tema rašė ir disertaciją, tad visa surinkta informacija, jai rašant mokslinį darbą kėlusi įvairias mintis ir hipotezes, nugula ir į dar vieną prozininkės romaną, kuriame susipina XVIII amžiaus antroji pusė ir XX amžiaus 6-8 dešimtmečiai. Dar geriau susipažinti su romanais – ir jau išleistu, ir tik pasirodysiančiu – padėjo aktorė Justina Smieliauskaitė. Jai buvo patikėta skaityti abiejų kūrinių ištraukas.

Savo įžvalgomis pasidalinę kritikai padėjo publikai pažvelgti į gilesnius romanų sluoksnius. „Pajutau, kad tai bus kažkas kito,“ savo pastebėjimais dalinosi Neringa Mikalauskienė, kalbėdama apie „Gardiniečius“. „Čia irgi paliečiama toji „tarp“ tema. Esame tarp dviejų epochų, tarp dviejų miestų, tarp realizmo ir sąlyginės pasakinės erdvės, tarp emigracijos ir tremties.“ Tuo tarpu J. Žąsinaitė, kritikams kalbant apie dar tik pasirodantį romaną, pabrėžė, kad kritika jai nėra baisi – ji tik padės patobulinti romaną, dar jam nepasiekus leidyklos.

Istorikai Antanas Tyla ir Mantas Varaška, skaitę daugiau naujojo romano ištraukų, „Gardiniečių“ gylį bei istoriją išmanė dar geriau. „Kalbant apie Jurgą ir jos kūrybinį palikimą bei dabartinę kūrybą, pastebimas vienas dalykas – pasiaukojimas. Tai yra ir pastebima ir „Azuritijos kardinoluose“ ir „Gardiniečiuose“. Jurgai savo kūryboje paprasčiausiai būdinga surasti siužetą, kuriame žmogus aukotųsi žmogui“, – pabrėžė Antanas Tyla. „Žmogus yra etinė būtybė ir jai būdingas žmogiškumas. Jai būdingas žmogaus džiaugsmo ir skausmo supratimas bei vertinimas. Jurga sumaniai pateikia tai „Azuritijos kardinoluose“. Kas liečia XVIII amžiaus pabaigos LDK gyvenimą, rašytoja atkreipia dėmesį į Antaną Tyzenhauzą, LDK valstybės veikėją, kuris savo laimę mato kitų laimėje. Savo gyvenimą ir protą jis skiria Gardinui ir miesto piliečiams.“ Antanas Tyla, renginio dalyviams papasakojęs apie pasiaukojimą J. Žąsinaitės romanuose, taip pat pasidalino ir detalėmis apie rašytojos asmeninį gyvenimą bei stebėjosi, kaip autorė spėja rašyti, užsiimti moksline veikla bei auginti vaikus.

Tuo tarpu Mantas Varaška gilinosi vien tik į kūrybines subtilybes. Anot jo, „Azuritijos kardinoluose“ ryškiausios socialinės, motinystės temos, bet nesvetima ir emigracija, bandymas suprasti išvykusius žmones. „Tai yra istorija apie kiekvieno iš mūsų šeimą,“ teigia M. Varaška. „Kiekvieno iš mūsų aplinkoje yra išvykusių žmonių. Jeigu ne į amžinybę, tai į kitą pasaulio kraštą. Tuomet tarp mūsų stoja tokios emocijos, kokios aprašytos romane.“ Istorikas taip pat pabrėžia tai, kad J. Žąsinaitės kūryba yra išskirtinė ir tuo, kad rašytojai nesvetimas atvirumas, apnuoginantis pačius intymiausius tiek fizinio kūno, tiek sielos užkampius.

Oficialią kūrybinio vakaro dalį užbaigė muzikantės Tatjana Alymova ir Jelena Alymova. Tačiau kitoje salėje renginio dalyviai, vaišinantis kava ir sausainiais, turėjo galimybę su J. Žąsinaite pabendrauti artimiau, užduoti jai rūpimus klausimus.