E.Lukoševičius (dešinėje) kartu su Houstono mieste Texase gyvenančiu kitu lietuviu Marium Cepulioniu parodė Mažosios Lietuvos vėliavą, kuri sėkmingai apkeliavo Karaliaučiaus kraštą. A.Vaškevičiaus ir asmeninio archyvo nuotr.

Algis VAŠKEVIČIUS, www.voruta.lt

Pervažiuoti Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį amerikietišku džipu, atplukdytu iš JAV, pagrindiniuose srities miestuose iškeliant Mažosios Lietuvos vėliavą – tokį iš pirmo žvilgsnio rizikingą planą neseniai sėkmingai įgyvendino keli Amerikos lietuviai.  Šią idėją jie brandino jau nuo praėjusių metų, kai nepavyko pasiekti, jog Lietuvos Seimas paskelbtų 2018 metus Tilžės akto metais.

Šiemet lapkričio 30 dieną sukaks 100 metų, kai Tilžėje (dabartiniame Sovetske) buvo pasirašytas vadinamasis Tilžės aktas – deklaracija, kurioje Prūsų lietuvių tautos taryba, remdamasi tautų apsisprendimo teise reikalavo prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės.

Šiuo iš Amerikos atsisiųstu džipu lietuviai keliavo po Karaliaučiaus kraštą

„Mes rašėme laiškus Seimo nariams, kreipėmės į Lietuvos vyriausybę, bet jokio atsakymo dėl Tilžės akto tinkamo įamžinimo negavome. Tada kilo iniciatyva nuvažiuoti į Lietuvą, o iš ten patekti į Karaliaučiaus kraštą, nes pačiame Karaliaučiuje šiemet vyko keli Pasaulio futbolo čempionato mačai, į kuriuos iš anksto turėjome įsigiję bilietus“, – pasakojo vienas iš šios idėjos autorių, Čikagoje gyvenantis Ernestas Lukoševičius.

Pasak čikagiškio, Mažoji Lietuva jam yra labai svarbi, nes jo giminės šaknys yra nuo Vištyčio ir Pajevonio krašto, esančio pasienyje su Karaliaučiaus kraštu, o jo prosenelis Jonas Lukoševičius, vesdamas Aną Kalvaitis,  tuokėsi ir evangelikų-liuteronų, ir katalikų bažnyčioje. Jis jau nemažai metų bendrauja su Sigitu Šamborskiu, kuris yra šio krašto lietuvių visuomenės veikėjas, viešosios įstaigos Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė pirmininkas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas.

Nuotrauka prisiminimui su Karaliaučiaus krašto lietuviais. E.Lukoševičius – centre

Netoli Kauno, Vytėnų dvare gimęs E.Lukoševičius Vilniaus universitete baigė istorijos studijas, studijavo ir teisę, vėliau atsidūrė sovietų kariuomenėje. 2000-aisiais metais jis išvažiavo į Jungtines Amerikos valstijas, dirbo įvairius darbus, buvo trumpam įsikūręs Floridos valstijoje, bet vėl grįžo į Čikagą. Šiuo metu jis dirba krovinių pervežimo bendrovėje. Jis yra Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdybos narys.

„Labai mėgstu futbolą, tad su keturiais bendražygiais nusipirkome bilietus į Pasaulio futbolo čempionato kovas Karaliaučiuje. Kilo mintis, paminint Mažosios Lietuvos akto pasirašymo šimtąsias metines šios srities pagrindiniuose miestuose iškelti Mažosios Lietuvos vėliavą, kurią mums Lietuvoje padovanojo Lietuvos Šaulių sąjungos Šilutės kuopos vadas Donatas Jaunius. Turėjome net dvi vėliavas, nes jei rusai būtų vieną atėmę, tai būtų reikėję ir atsarginės“, – pasakojo „Draugo“ korespondentui  E.Lukoševičius.

Stadione

Tam, kad po Karaliaučiaus sritį būtų patogiau keliauti, vyrai nutarė iš Amerikos į Klaipėdos uostą atplukdyti savo džipą. Pasitikę jį Klaipėdoje, jie jau netrukus Panemunėje kirto Rusijos Federacijos sieną ir įvažiavo į Tilžę (Sovetską).

Karaliaučiuje Mažosios Lietuvos vėliavą vyrai iškėlė ir prie stadiono, kuriame žiūrėjo Ispanijos-Maroko bei Anglijos-Belgijos komandų atkrintamąsias varžybas, ir pačiame stadione, o E.Lukoševičius savo veidą taip pat papuošė būtent šios vėliavos spalvų dažais. Jis pasakojo, kad atmosfera stadione buvo labai draugiškai, teko bendrauti su ne vienos šalies sirgaliais, kurie domėjosi, kokios šalies vėliavą turi lietuviai ir spėliojo, kad tai gali būti Vengrijos vėliava – šios šalies vėliavos spalvos išties tokios pat kaip ir istorinės Mažosios Lietuvos vėliavos, tik jos išdėstytos atvirkštine tvarka.

Prie Karaliaučiaus katedros

„Mažosios Lietuvos vėliavą iškėlėme ir prie Karaliaučiaus katedros, ir prie Liudviko Rėzos paminklo. Mus ne kartą kalbino vietos žmonės, klausė, kokios tai šalies vėliava, iš kur mes esame, nes amerikietiškas džipas žadino visų smalsumą. Buvome ir kalbinami vietos televizijos, kurios žurnalistė itin susidomėjo mūsų misija ir net pasikvietė pasisvečiuoti pas save į namus. Dabar, kai ši kelionė jau baigėsi, net patys stebimės, kad neužkliuvome Rusijos saugumiečiams, nebuvome sulaikyti. Kai kas net sako, kad gal patys esame kokie agentai, kad taip gerai viskas baigėsi“, – šypsojosi svečias iš Čikagos.

Karaliaučiaus centre

Tiesa, vieno incidento būta – kai Amerikos lietuviai lankėsi Piliavos (dabar-Baltijskas) mieste, kuriame dar nuo 1945 metų veikia didžiausia Rusijos karinio laivyno bazė ir pats miestas užsieniečiams yra beveik uždaras,  juos buvo sustabdę atitinkamų tarnybų pareigūnai, kurie buvo paėmę dokumentus ir domėjosi svečių kelionės tikslais, maršrutu ir kitais dalykais, jų dėmesį atkreipė ir automobilis. Vis dėlto po kiek laiko vyrai buvo paleisti ir išvažiavo iš šio uždaro miesto.

„Mažosios Lietuvos vėliava niekam neužkliuvo galbūt todėl, kad rusai jos neatpažįsta ir nežino, ką ji reiškia. Mes šią vėliavą iškėlėme ne tik Tilžėje, Karaliaučiuje ar Piliavoje, bet taip pat ir kituose srities miestuose – Raušiuose (Svetlogorske), Krante (Zelenogradske), Lazdynuose (Krasnoznamenske).  Ir iškėlėme ne kažkur miesto pakraštyje, bet centre, aikštėse, ten, kur būna daugiausia žmonių. Mums tai buvo labai svarbu“, – pasakojo E.Lukoševičius.

Tilžėje

Visas vietas, kur vėliava buvo iškelta, Čikagos lietuviai nufotografavo ir įamžino. Dabar jie ruošiasi Tilžės akto minėjimui rudenį. Seime ta proga bus surengta iškilminga konferencija, o Lietuvos šauliai kartu su išeivijos šauliais ruošiasi šią datą minėti Pagėgiuose šių metų lapkričio 30-ąją. Čia taip pat bus prisimintas iš Pagėgių kilęs Vyties Kryžiaus ordino kavalierius majoras Jonas Šimkus. Jis dalyvavo kautynėse su bolševikais ir lenkais, tarnavo įvairiuose kariuomenės pulkuose ir Ginklavimosi valdyboje, už pasižymėjimą ir narsą apdovanotas įvairiais apdovanojimais.

Rėzos paminklas

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, J.Šimkus su šeima emigravo į Vakarus, o 1949 m. metais su šeima atsidūrė JAV, apsigyveno Detroite, kur aktyviai įsijungė į lietuvių bendruomenės veiklą. Jis aktyviai pasireiškė Detroito lietuvių bendruomenės, St.Butkaus šaulių kuopos, VLIK‘o ir lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios veikloje, rėmė lietuviškos spaudos leidimą, įvairius tautinius fondus, Washingtone ir New Yorke dalyvavo Lietuvių bendruomenės organizuotose akcijose prieš sovietinę okupaciją. J.Šimkus mirė Detroite 1968 m. balandžio 10 dieną.

„Įamžinti tokio žmogaus atminimą – mūsų garbės reikalas, tad tądien bus atidengta atminimo lenta ir jam, ir savanoriui Jurgiui Civinskui. Svarbu ir tai, kad J.Šimkaus giminaitis John Shimkus šiandien yra JAV Kongreso narys ir tikimasi, kad jį pavyks pakviesti į šias iškilmes. Su J.Šimkaus vaikais – sūnumi Algirdu, gyvenančiu netoli Washingtono ir Michigane įsikūrusia dukra Beatriče palaikome ryšius“, – sakė svečias iš Čikagos.

Įdomu ir tai, kad Amerikoje Colensville miestelyje buvo įkurta pirmoji mažlietuvių (išeivių iš Mažosios Lietuvos) parapija, vadovaujama kunigo Martyno Keturakaičio. Šio nedidelio, apie 25 tūkstančius gyventojų turinčio miestelio bendruomenės aktyvas jau pernai pareiškė norą susieti Colensville miestelį ir Pagėgius draugystės, kultūrinių mainų ir bendradarbiavimo saitais. Kongresmenas J.Shimkus taip pat gimė šiame miestelyje.

Taigi darbų, sumanymų svečias iš Čikagos, aktyvus Šaulių sąjungos valdybos narys E.Lukoševičius turi tikrai daug. Šįkart Lietuvoje jis viešės visą vasarą, ir jau šiomis dienomis jis vėl sugrįžo į Mažąją Lietuvą, lankė Karaliaučiaus srities nedidelius miestelius, buvo užsukęs ir į rašytojo Kristijono Donelaičio muziejų Tolminkiemyje. Per likusį laiką čikagiškis dar planuoja pasiekti ir Vengriją, aplankyti vietas, susijusias su Vilniaus universiteto įkūrėju Steponu Batoru, nes pats yra baigęs šį universitetą.