„Talka kalbai ir tautai“. Alkas.lt nuotr.

www.voruta.lt

Valstybinės lietuvių kalbos būkle besirūpinanti asociacija „Talka kalbai ir tautai“ parengė ir pateikė tris kreipimusis į Lietuvos valdžios įstaigas.

TALKA kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ragindama sudaryti ir patvirtinti Vietovardžių metų programą (2019-ieji yra paskelbti Vietovardžių metais). Bendromis Lietuvių kalbos instituto, VLKK ir Savivaldybių asociacijos jėgomis siūloma parengti instrukciją, kur ir kaip gauti žinių apie vietovardžius, taip pat apie jų rinkimą, skelbimą, atgaivinimą ir įamžinimą, kaip įtraukti į šį darbą mokyklas, seniūnijas, visuomenines organizacijas ir pavienius asmenis. Kaip pagrindiniu informacijos šaltiniu siūloma visapusiškai remtis Lietuvos Respublikos adresų registro žemėlapiu „Istorinės gyvenamosios vietovės“, esančiu interaktyviame žemėlapyje REGIA. Siūloma siekti visoje Lietuvoje pažymėti buvusių istorinių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas ir laikyti tai pirmuoju sovietmečiu panaikintų kaimų ir viensėdžių vardų atstatymo de jure etapu.

Kreipimesi taip pat siūloma inicijuoti ir finansuoti seniūnijų interaktyviųjų žemėlapių su galimybe papildyti naujais vietovardžiais sukūrimą bei palaikymą. Siūloma skatinti istorinių vietovardžių įamžinimą gatvėvardžiuose, objektų, įmonių, organizacijų, ansamblių, skverų ir kt. pavadinimuose, organizuoti geriausių naujų objektų, pavadintų vietovardžiais, konkursą. Kviečiama buvusių kaimų ribas ženklinti koplytstulpiais, akmenimis su užrašais ir kitais meniniais ženklais.

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ siūlo Švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvių kalbos institutui ir Savivaldybių asociacijai surengti mokinių vietovardžių rinkimo ir įprasminimo darbų konkursą, siekiant įtraukti į šį darbą mokyklas, seniūnijas, visuomenines organizacijas ir pavienius asmenis, taip pat surengti mokslinę-praktinę vietovardžių problemoms skirtą konferenciją, išleisti pranešimų rinkinį. Tarp daugiau kaip dvidešimties pasiūlymų yra ir tokie, kaip inicijuoti ir finansuoti kompiuterinio žaidimo apie vietovardžius sukūrimą.

Asociacija taip pat kreipėsi į Seimą, siūlydama papildyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 straipsnį taip, kad būtų sudarytos sąlygos visiems labai gerai išmokti valstybinę kalbą, gauti kokybišką išsilavinimą ir lygias galimybes mokytis, gyventi ir dirbti nepriklausomoje demokratinėje Lietuvos Respublikoje. Siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. visose valstybinėse mokyklose laipsniškai pradėti dėstyti valstybine kalba. Savo ruožtu prašoma atmesti registruotus įstatymo 30 straipsnio 8 dalies projektus XIIP-4093 ir Nr. XIIP-4094, kuriuose greta valstybinės lietuvių kalbos siūloma įvesti dar dvi naujas „valstybines“ kalbas – lenkų ir rusų – ir „tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse“ vidurinio ugdymo programą bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) įgyvendinti „tautinių mažumų kalba (išskyrus lietuvių kalbą).“

Atkreipiamas dėmesys, kad tai diskriminuotų daugelį piliečių ir pažeistų LR Konstituciją bei galiojančius įstatymus, taip pat Europos Sąjungos teisės aktus. Kreipimesi pažymima, kad „vadinamųjų gimtakalbių ir negimtakalbių mokinių lietuvių kalbos žinių vertinimas negali skirtis, nes visi LR piliečiai turi mokėti valstybinę lietuvių kalbą, o jos nemokėjimas pažeidžia kitų piliečių teises; lietuvių kalbos mokėjimo lygis yra įstatymų reglamentuotas, todėl turi atitikti įstatymų numatytas bendrinės kalbos normas, kurių mokoma vidurinėje mokykloje.“

„Tokių nepagrįstų privilegijų daliai šalies gyventojų, kad būtų sudarytos nevienodos galimybės gauti vidurinį išsilavinimą nėra nei kitose Europos Sąjungos šalyse, nei daugumoje pasaulio valstybių. Vadinamųjų gimtakalbių ir negimtakalbių mokinių lietuvių kalbos žinių vertinimas negali skirtis, nes visi Lietuvos Respublikos piliečiai turi mokėti valstybinę lietuvių kalbą, o jos nemokėjimas pažeidžia kitų piliečių teises; lietuvių kalbos mokėjimo lygis yra įstatymų reglamentuotas, todėl turi atitikti įstatymų numatytas bendrinės kalbos normas, kurių mokoma vidurinėje mokykloje,“ – pabrėžia asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas.

Piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ taip pat kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Valstybinę kalbos inspekciją bei Švietimo ir mokslo ministeriją dėl lietuvių kalbos tarties ir kirčiavimo mokymo.

„Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo paniekinančių pasisakymų dėl taisyklingos lietuvių kalbos tarties ir kirčiavimo, agituojama šiuo aspektu visiškai nereglamentuoti bendrinės kalbos. Viešosios lietuvių kalbos tartis ir kirčiavimas kontroliuojamas tik radijuje ir TV (Valstybinė kalbos inspekcija retkarčiais įvertina žurnalistų kalbą, praneša apie rezultatus). Mokyklose smarkiai sunyko tarties ir kirčiavimo mokymas, nes per brandos egzaminą nei tartis, nei kirčiavimas, tuo labiau teorinės šios srities mokinių žinios nėra vertinamos, todėl per pamokas skiriama labai mažai dėmesio arba neskiriama jokio. Praktiškai tarties ir kirčiavimo pagal dabartines programas ir iš dabartinių vadovėlių mokoma labai nedaug tiek mokyklose lietuvių, tiek ir nelietuvių dėstomąja kalba. Lietuvių kalbos mokomasi ir kaip antrosios (ar trečiosios) – jos mokosi tiek emigrantų vaikai užsienyje, tiek imigrantai Lietuvoje, todėl daugeliu atvejų naudojamasi nuotoliniu mokymu, bet dar stinga patrauklių ir šiuolaikiškų, ypač elektroninių, mokymo priemonių“, – rašoma kreipimesi.

Rašte pažymima, kad  minėtų tarties ir kirčiavimo problemų sprendimas yra VLKK, Valstybinės kalbos inspekcijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos reikalas. Siūloma inicijuoti plačią diskusiją su visuomene, mokslininkais ir mokytojais tarties ir kirčiavimo reglamentavimo ir mokymo klausimais, aptarti dabartinę tarties ir kirčiavimo mokymo bei kontrolės padėtį, VLKK priimti nutarimą dėl lietuvių kalbos ir kirčiavimo reglamentavimo bei mokymo.