Vidutė STADALNYKIENĖ, Matuizų bibliotekos bibliotekininkė, www.voruta.lt
Matuizų seniūnijos vietovardžiai pabiro Matuizų bibliotekoje renginio metu, skirto Vietovardžių metams bei Lietuvių kalbų dienoms. Namų darbus šauniai paruošę, gausiai susirinko Matuizų pagrindinės mokyklos III-IV klasės mokiniai su mokytojomis Jolita Prakapiene ir Nijole Kamarauskiene.
Dzūkiška tarme vedė renginį bibliotekininkė Vidutė Stadalnykienė, dalyviai klausėsi Vaclovo Matažinsko eilių „Kur upelukas“, „Dzūkija“, Jono Staliulionio teksto „Užmarštin grimzdantys vietovardžiai“. Renginio metu stovėjo stendas su Matuizų seniūnijos ribomis, susipažinome su Matuizų seniūnijoje dabar esančiais 23 vietovardžiais: Žarkauskai, Giraitė, Paversekys, Mielupis, Čebatoriai, Smalininkai, Šarkiškės ir t.t. Visi vaikai, dalyvavo 25, pasakojo išmoktus vietovardžius, jų pavadinimus klijavo ant stendo. Juos suradome Matuizų bibliotekos kraštotyros darbuose „Vietovardžiai su paaiškinimais“ keletą paminėsiu: Paakmenė, Stirnabalis, Velniaraistis, Gudaraistis, Kukiškės, Vergakiemis, Macabalis, Kunigiškė ir kt. Nuo ko gi kilo vietovardžius taip pavadinti ,tokiais vardais, cituoju: Trimergės (pieva)-kažkada buvo ežeras, jame nuskendo trys mergos. Akmenyčia- šiame lauke yra daug akmenų. Žydo bala- šioje baloje kažkada nuskendo žydas, nuo to laiko ji taip vadinama. Siaurukai-čia buvo valstiečių rėželiai. Jie buvo siauri, bet ilgi. Dabar rėželiai išnyko bet vardas liko…, Neliko gyventojų, neliko Likonių kaimo ,kraštotyros darbuose beliko užrašytas tik kaimo pavadinimas.
Dzūkiška tarme skambėjo vaikų dainos „Cykus vakars“, „Pjoviau šieną per visą dieną “. Apdalinti padėkomis jaunieji skaitytojai ir mokytojos. Vietovardžiai tai iš proistorinių laikų atėję, ta pačia kalba šnekėjusių žmonių laiškai. Gerbdami senolių atminimą, supažindiname, pasakojame, kad jaunoji karta žinotų tuos vardus, kurie labiausiai siejasi su savo krašto istorija.
