www.voruta.lt

GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI,

Baigiantis Valstybės šimtmečio ir Sąjūdžio trisdešimtmečio paminėjimo metams, svarbu prisiminti lietuvių tautos ir valstybės simbolių atkūrimo istoriją, kurią apžvelgia uolus mūsų bendradarbis prof. Juozas Žilys. Prisimenami dėl lietuvių tautos ir valstybės simbolių kovojusieji, atgaivinami 1988–1990 metų įvykiai, artinę mus prie tautos ir valstybės ženklų sugrąžinimo ir įteisinimo. Tautos ir valstybės simboliai liudija „mūsų politinės būties ištakas ir esamybę“. Svarbu juos pažinti ir pagarbiai naudoti.

Šiame numeryje tęsiame istorinių peripetijų apipintą Vilniaus ir Vilniaus krašto temą.

„Dokumentų“ skyriuje skaitytojui siūlome susipažinti su Lietuvos kariuomenės savanorio kapitono Juozo Vilučio į lietuvių kalbą išverstu lenkų kapitono Boleslovo Valirugos straipsniu „Kaip Želigovskis užėmė Vilnių“ (1931). Pasak prof. Valdo Rakučio, straipsnis atskleidžia „tikruosius Želigovskio maišto inspiratorius“ (p. 21).

„Iš Romualdo Ozolo palikimo“ – įžvalgus ir įtaigus „žurnalistikos tikrovės“ paveikslas, šiandien dar labiau liudijantis žurnalistų asmeninių apsisprendimų svarbą pasaulio pokyčių ir Lietuvos nacionalinių interesų savivokos akivaizdoje. Ar esame subrendę priimti R. Ozolo teiginį – „Lietuva bus priversta įsteigti nacionalinį dienraštį“ – parodys artimiausia ateitis.

„Mąstymuose“ – kultūros istorikės prof. Rasos Čepaitienės publikacija „Kolonizuota valstybė? Lietuvos politinės ekonomijos bruožai“. Didžiausias Europos Sąjungoje atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų, dideli darbo mokesčiai, skurdo kultūra, išviešėjusi didelio masto korupcija, teisingumo stoka, nemenkstantys emigracijos srautai – kokios šių skaudulių giluminės priežastys? Ką reiktų daryti, kad jie būtų įveikti? Šie ir kiti klausimai keliami „retrospekcinėje nelaisvės fenomeno analizėje“. Prieinama prie drąsios išvados, kad posovietinėje Lietuvoje dėl istoriškai determinuoto valdančiųjų ir pavaldinių santykių modelio „susiformavo oligarchinės demokratijos požymių turintis režimas, kuriam įsitvirtinti įtakos turėjo eurointegracija ir ES finansinė parama“ (p. 67).

„Paminėjimuose“ pagerbiame Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto kūrėjų, išsaugojusių nepriklausomos Lietuvos idėją ir klojusių pagrindą būsimajam tautinio išsivadavimo judėjimui, atminimą. Skelbiame Komiteto 40-čio proga skaitytą arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pranešimą, kuris baigiamas žodžiais: „Jaunus, Dievą ir Lietuvą mylinčius žmones kviečiu mąstyti apie naujo sąjūdžio kūrimą“ (p. 72).

Vidmantas Valiušaitis, primindamas Salomėjos Neries gimimo 114 metines, klausia: ar talentu galima teisinti politinę išdavystę? Atsakymas toks – nesikėsinant į išliekamąją vertę turintį kūrybinį palikimą, derėtų atsikratyti politiniais motyvais naudotų simbolinių ženklų.

Sveikiname 2018 m. Kalbos premijos laureatę etnologę Eleną Bradūnaitę-Aglinskienę. Linkime toliau saugoti ir puoselėti „lietuvišką kultūrinį kraitį“, idant ir kiti galėtų tarti – galime jaustis savi tarp savų.

„Pristatymuose“ – istoriko dr. Vlado Sirutavičiaus studija „Lietuviai ir Lietuvos lenkai, Lietuva ir Lenkija 1988–1994 metais“. Ją pristatydamas dr. Antanas Kulakauskas pažymi autorius siekį atpinti painią lietuvių ir Lietuvos lenkų santykių istoriją, įvertinti jos poveikį dabarčiai.

Redakcinė kolegija