www.voruta.lt

Po š.m. balandžio 6 d. LNK televizijos žinių parengto reportažo „Daugiau lietuviškų darželių“ (https://lnk.lt/video/zinios-daugiau-lietuvisku-darzeliu/61742), apie sunkumus, su kuriais susiduria šeimos, norinčios savo vaikus ugdyti valstybine kalba, Vilniaus rajono savivaldybė savo svetainėje paskelbė paneigimą (2019-04-10) apie neva tikrovės neatitinkančią informaciją (https://bit.ly/2UYxCit). Po š.m. balandžio 6 d. LNK televizijos žinių parengto reportažo „Daugiau lietuviškų darželių“ (https://lnk.lt/video/zinios-daugiau-lietuvisku-darzeliu/61742), apie sunkumus, su kuriais susiduria šeimos, norinčios savo vaikus ugdyti valstybine kalba, Vilniaus rajono savivaldybė savo svetainėje paskelbė paneigimą (2019-04-10) apie neva tikrovės neatitinkančią informaciją (https://bit.ly/2UYxCit).  Po š.m. balandžio 29 d. Seimo suorganizuotos spaudos konferencijos „Dėl lietuvių šeimų diskriminacijos Vilniaus rajone“, Vilniaus rajono savivaldybė vėl savo svetainėje (2019-04-29) paskelbė tariamą paneigimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos (https://bit.ly/2UW6u3l).  Norime atkreipti dėmesį, kad abu „paneigimai“ yra identiški ir šabloniški. Taip pat abiejuose „paneigimuose“ nėra paneigtas nei vienas balandžio 6 d. LNK žinių reportaže ir Seime spaudos konferencijoje įvardintas teiginys.

Dėl Rastinėnų

Reportaže teigiama, kad Rastinėnuose esančiame Sudervės Mariano Zdziechovskio mokyklos (lenkų ugdomąja kalba) skyriaus pastate mokosi labai nedidelis mokinių skaičius. Rastinėnų skyriaus internetiniame tinklapyje naujausia pateikiama informacija apie priešmokyklinukus ir mokyklinukus yra 2016/2017 m. Bet ir tie duomenys rodo, kad skaičiai yra nedideli. Taigi, šis teiginys nepaneigtas. Dėl Riešės
Reportaže teigiama, kad Riešės seniūnijoje, kurioje gyvena apie 6,5 tūkst. deklaravusių, nėra ugdymo įstaigos  valstybine kalba ir tėveliai net ir neturi kur prašymo paduoti. Šis teiginys nepaneigtas.

Dėl nevienodų sąlygų Buivydiškėse ir Zujūnuose

Reportaže teigiama, kad šalia esančiose Buivydiškėse ir Zujūnuose, esančiose atskirai lietuvių ir lenkų ugdomąja kalba mokyklose mokinių sąlygos labai skiriasi. Buivydiškių pradinė mokykla yra įsikūrusi bendrabučio pirmame aukšte, trūksta patalpų, vaikai susispaudę. Tuo tarpu Zujūnų vidurinė mokykla (lenkų ugdomąja kalba) yra renovuojama, turi sporto aikštę, teniso kortus,  patogų privažiavimą. Šis teiginys nepaneigtas. 

Dėl 600 vaikų, norinčių lankyti darželius valstybine kalba

Reportaže teigiama šiuo metu yra apie 600 vaikų, kurie „čia ir dabar“ eitų lankyti lietuvišką darželį. Šis teiginys nepaneigtas.

Dėl didelio skaičiaus nedeklaruotų gyventojų

Savivaldybės „paneigime“, priešingai nei buvo siekiama, netgi galima pastebėti dalinį problemos pripažinimą ir bandymą teisintis. Pavyzdžiui abiejuose „paneigimuose“ konstatuojamas faktas, kad „<…>Vilniaus rajone įsikuria naujai atvykstančios jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, todėl esančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose vietų ne visada pakanka. <…>“  LNK žinių 2019-04-29 d. reportaže (https://bit.ly/2IVZIJB) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Janina Klimaševska pripažįsta šį faktą, teigdama, kad nežino, kodėl tėvai savo gyvenamą vietą deklaruoja kitose savivaldybėse.  Taigi šis teiginys nepaneigtas, ir netgi priešingai – patvirtinamas. Štai, pačios Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos 2018 m. veiklos plane (https://bit.ly/2PPvKaQ) „Pastebima, kad faktiškai gyvenančių gyventojų skaičius seniūnijoje gali siekti apie 7-8 tūkst, nes daug gyventojų deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus ar kituose miestuose.“ Taigi, galima sakyti tai tampa faktu. Dėl to Vilniaus rajono savivaldybė negauna didelės dalies Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuris nukeliauja į kitų savivaldybių biudžetus. Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai taip elgiasi – darželių valstybine kalba trūkumas Vilniaus rajone.

Dėl 2018 m. Vilniaus rajono biudžete nepanaudotų 5 mln. eurų

Reportaže Vilniaus rajono tarybos narys teigia, kad netiesa, jog dėl finansų trūkumo  Vilniaus rajono savivaldybė nesteigia naujų grupių valstybine ugdomąja kalba, kadangi 2018 m. biudžete Vilniaus rajono savivaldybė nepanaudojo apie 5 mln. eurų, kurie galėjo būti skirti naujų darželių statybai arba esamų renovavimui. Tai yra faktas ir jis liko nepaneigtas. 

Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos trukdymo savivaldybei

Vilniaus rajono savivaldybės rašomame „paneigime“ teigiama, kad „bendrojo ugdymo mokyklų tinklo plėtrai trukdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nenoras bendradarbiauti su Savivaldybe <…>. Chaotiškas, nesuderintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių ugdymo įstaigų steigimas Vilniaus rajono teritorijoje trukdo Savivaldybei didinti švietimo paslaugų prieinamumą ugdytis tiek valstybine, tiek tautinės mažumos kalba.“
Dėl bendradarbiavimo norime atkreipti dėmesį, kad ne ŠMSM, bet Vilniaus rajono savivaldybė nenori bendradarbiauti ir tai patvirtina vykusi Maišiagalos LDK Algirdo gimnazijos statybų eiga, kuomet Vilniaus rajono savivaldybė keletą metų vilkino procesą.

Dėl trukdymo, nesuderinto ir chaotiško švietimo įstaigų tinklo

Norime pažymėti, kad ŠMSM nei kiek netrukdo, bet padeda savivaldybei įgyvendinti jai priskirtą funkciją, pavestą jai pagal įstatymą, kurios ji akivaizdžiai dėl politinių motyvų neužtikrina (nei vienas ankstesnis teiginys nebuvo paneigtas). Išskyrus kelis atvejus (Avižieniai ir Vaidotai), ŠMSM niekur nedubliuoja savivaldybės ugdymo įstaigų ir steigia jas tose vietovėse kur savivaldybė to nedaro.
2018 07 17 Sprendimu Nr. (15)SN-188)SP-57 LR Lygių galimybių kontrolierius konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybė ir SMM nesudarė vienodų sąlygų gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas Vilniaus rajono savivaldybėje gyvenantiems asmenims, nepaisant tautybės ir kalbos, t.y pažeidė LR Lygių galimybių įstatymo 8 str. 1p. ir siūlo nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, tiksliau – neveikimą. Nors rašte konstatuojama apie Vilniaus raj. Avižienių seniūnijos gyventojų teisių pažeidimus, analogišką situaciją turime ir kitose, ypač priemiestinėse seniūnijose. Avižieniuose savivaldybė įsteigė 4 ikimokyklinio ugdymo grupes: 2 valstybine kalba ir 2 lenkų kalba, nors poreikis ugdyti valstybine kalba buvo kelis kartus didesnis. Taigi savivaldybė faktiškai ignoravo poreikį ugdyti valstybine kalba ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad yra diskriminavimo apraiškų, kuomet formaliai yra tarsi sudarytos lygios galimybės, tačiau į lietuviškas grupes laukia 265 prašymai, o į lenkų – 76 prašymai. Taigi „pakliūti į darželį lietuvių ugdomąja kalba yra žymiai sunkiau.“

Todėl visiškai logiška, kad Ministerija šioje vietovėje įsteigė dar jos pavaldume esančią priešmokyklinio ugdymo įstaigą, taip nors iš dalies išspręsdama esamą problemą. Panaši padėtis yra ir Vaidotuose, kur jei nebūtų įsteigtas ministerijos darželis, didelė dalis vaikų būtų likę be vietos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje valstybine kalba.  Tad nuolat gaudama vietinių rajono bendruomenių prašymus dėl lietuviško švietimo poreikio užtikrinimo bei turėdama Lygių galimybių įpareigojimą, natūralu, kad ŠMSM imasi reikiamų veiksmų ugdymo valstybine kalba poreikio užtikrinimui rajone, vadovaudamasi LR Švietimo įstatymo 28 str. 6p. nuostatomis. Todėl visi teiginiai apie ŠMSM nenorą bendradarbiauti ar trukdymą yra be jokio pagrindo. O savivaldybės noras perimti tas įstaigas, Vilniaus rajono lietuvių vaikų tėvams kelia siaubą ir jie su tuo kategoriškai nesutinka. Be to šioje vietoje norisi atkreipti dėmesį, kad savivaldybė kažkodėl labai nori perimti ŠMSM įsteigtas švietimo įstaigas, tačiau visaip kratosi perimti savo žinion sodininkų bendrijų teritorijoje esančius kelius !!! Kodėl taip yra – klausimas retorinis.

„Paneigimuose“ netrūksta sąmoningo manipuliavimo skaičiais. Pavyzdžiui teigiama, kad „nuo 2015 iki 2018 m. ikimokyklinio ugdymo grupių skaičius padidėjo 7 grupėmis ir 2018 m. rajono savivaldybės švietimo įstaigose iš viso veikė 111 grupių.“ Kitoje vietoje teigiama, kad „šiemet bendrojo ugdymo mokyklose įsteigtos 63 tokios grupės pagal skirtingus priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius, kuriuose taip pat ugdomi ikimokyklinio amžiaus vaikai.“ Atrodo, kad tais metais Vilniaus rajone turėjo įvykti kažkoks demografinis „sprogimas“ arba masinis šeimų su vaikais atsikraustymas, kuomet per 3 metus (2015 – 2018) įsteigtos 7 papildomos grupės (nepatikslinant kokia kalba), o per tuos vienus metus – net 63 priešmokyklinės grupės (nepatikslinant kokia kalba) !!!

Apibendrinimas 

Belieka konstatuoti, kad Vilniaus rajono savivaldybė nesugebėjo paneigti LNK žinių reportažuose ir balandžio 29 d. Seime spaudos konferencijoje išsakytų teiginių apie blogą lietuvių švietimo padėtį Vilniaus rajone. 

Gediminas Kazėnas
TS-LKD Vilniaus rajono sk. pirmininkas