Naują savaitę pradedame rubrika „Mokslininkai iš arčiau“. Šiandien susitinkame su Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. (HP) Kazimieru Garšva. Mokslininkas dalijasi mintimis apie darbus, mokslinius tyrimus ir neblėstančią meilę lietuvių kalbai.

– Mielas Kazimierai, papasakokite, kaip šiandien atrodo jūsų darbai? Kokią sritį tyrinėjate?

Svarbiausi dabartiniai mano darbai yra dvi vardyno monografijos. Jos yra apie baltų kalbas ir šiaurės panevėžiškius. Pagarsinsiu daug įdomių dalykų, toliau rengiu ir baltų kalbų archyvą.

– Kas jūsų darbe, tyrimuose jus labiausiai žavi? Kokia darbo dalis jums yra pati ypatingiausia?

Tebesižaviu valstybine lietuvių kalba, jos tarmėmis, mūsų paribio šnektomis, buvusiomis iki Balstogės, Minsko, Oršos. Ypatingesnės tos mokslo dalys, kurios yra ypač naujos, aktualios ir geriausiai pagrįstos.

– Ar karantinas pakoregavo jūsų darbus? Galbūt kitaip ėmėte juos planuoti?

Karantinas pakoregavo mūsų elgesį, tvarkymąsi, o mokslo darbai liko tie patys. Jie negali būti atlikti vėliau, prasčiau ar mažesne apimtimi. Neaišku, ir kaip vyks šių metų mokslinės konferencijos.

– Manau, kad skaitote ne vien mokslinę literatūrą. Kokie dar tekstai, temos jus domina?

Skaitau žinias, straipsnius, knygas, kurios labiausiai liečia mūsų kalbą, istoriją, tautą, valstybę, – tokių yra nemažai.

– Ką apskritai mėgstate veikti laisvalaikiu, kai neužsiimate moksline veikla?

Laisvalaikiu tenka daryti ne tik ką mėgsti, bet ir ką labiausiai reikia. Daug dėmesio skiriu lituanistikos sklaidai. Lietuvių kalbos dienas šiemet pradėjau Linkuvoje, Žeimelyje ir baigiau Kaune, Vilniuje.