Pagrindinis puslapis Lietuva Signatarui, Ministrui Pirmininkui kunigui Vladui Mironui – 140

Signatarui, Ministrui Pirmininkui kunigui Vladui Mironui – 140

Signatarui, Ministrui Pirmininkui kunigui Vladui Mironui – 140

Kun. Vladas Mironas. lt.wikipedia.org nuotr.

www.voruta.lt

Birželio 22 d. minėsime 140-ąsias Nepriklausomybės Akto signataro Vlado Mirono (1880–1953) gimimo metines. Šia proga iškilaus dvasininko ir politiko gimtinėje Rokiškio krašto muziejus, Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka ir Panemunio Švč. Trejybės parapija organizuoja minėjimą. Renginys vyks birželio 23 d. Kuodiškių vienkiemyje (Pandėlio sen.), prie paminklinio akmens (lietingu oru – Panemunio bibliotekoje), jame pranešimą skaitys Signatarų namų muziejininkė dr. Vilma Bukaitė.

Artėjant Vlado Mirono gimimo metinėms Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniaus arkivyskupijos ir Kaišiadorių vyskupijos kurijoms, Lietuvos kariuomenės ordinariatui padovanojo knygelių ir lankstinukų apie signatarą, jie bus dalijami parapijose, kuriose dirbo šis kunigas.

Signatarų namai kviečia signataro atminimą pagerbti ir uždegant žvakutę prie kenotafo Rasų kapinėse.

Vladas Mironas – kunigas ir politikas

Iš šiaurės rytų Lietuvos kilęs kunigas Vladas Mironas apie dvidešimt metų dirbo Valkininkų ir Daugų parapijose, net šešiolika – vadovavo Merkinės dekanatui. Komunikabilus, energingas, taktiškas, visiems prieinamas, dosnus dvasininkas Dzūkijoje rūpinosi ne tik sielovados darbu, bet ir lietuviškos spaudos leidyba, bažnyčių remontu, steigė švietimo, ūkio, labdaros draugijų skyrius. Dar anksčiau, iškart po kunigo šventimų, 1904–1907 m. gyvendamas Vilniuje, Mironas ypač susibičiuliavo su miesto lietuviais inteligentais, ypač su Smetonų šeima. Ši lemtinga pažintis nulėmė jo gyvenimą. Kunigas įsitraukė į politinę veiklą ir dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, Lietuvių konferencijoje, dirbo Lietuvos Taryboje. Mirono parašą matome ant svarbiausio XX a. lietuviško politinio dokumento – 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto. Kartu su kitais Tautos pažangos partijos lyderiais jis buvo išrinktas į trečiąjį Seimą ir įsikūrė Kaune.

Antanui Smetonai tapus Prezidentu, Mironas iš pradžių vadovavo Tikybos reikalų departamentui, o 1929 m. buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenės kapelionu, Šv. Ignoto (Įgulos) bažnyčios rektoriumi. Mironas yra vienintelis kunigas, vadovavęs Lietuvos Ministrų Kabinetui. Ministro pirmininko pareigas Prezidentas net dukart patikėjo Mironui sudėtingu ir įtemptu metu – 1938 m. kovą, vėliau gruodį. 1939 m. kovo pabaigoje, po Klaipėdos krašto netekties, antrasis Mirono Ministrų Kabinetas atsistatydino, kunigas grįžo į mylimą Dzūkiją. Lietuvos okupacija nutraukė valstybės gyvenimą, kartu nulemdama ir jos kūrėjų tragedijas. Sovietų pareigūnai keturis kartus buvo suėmę Mironą, 1947 m. nuteisė dešimties metų kalėjimo bausme. Jis mirė praėjus 35-eriems metams nuo lemtingos Vasario 16-osios Vladimiro kalėjime, palaidotas nežinomame kape, bet represijos neištrynė iškilios asmenybės iš jo krašto istorijos.

lnm.lt inform.

Naujienos iš interneto