A. Aziulevičiaus nuotraukos

Viktorija ŠAMATOVIČIENĖ, Trakų kultūros rūmų renginių organizatorė, www.voruta.lt

Liepos  8 d. Trakų Salos pilyje įvyko Trakų kultūros rūmų projekto „Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai“ tautinių bendrijų menų festivalis. Projekto tikslas telkti tautines bendruomenes, skatinti kultūrų tarpusavio pažinimą, puoselėti tautų etninę kultūrą bei plėsti kultūrinę veiklą Trakų rajone. Pagrindinis projekto rėmėjas Tautinių mažumų departamentas prie LR vyriausybės. Festivalio dalyvius sveikino LR Kultūros ministro pavaduotoja Zita Bružaitė bei ministro patarėja Karolina Narkevič, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Kvederavičius, Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė, Trakų kultūros rūmų direktorius Edvard Keizik.

Šiais metais, bendradarbiaudami su Trakų istoriniu muziejumi, IV – ąjį tautinių bendrijų festivalį „Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai“ organizavome senojoje Trakų Salos pilyje, menančioje svarbius mūsų valstybei istorinius įvykius. Renginys tapo viena spalvingiausių Valstybės dekados dalimi. Į vieną margą būrį susirinko gausus Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų būrys. Festivalio metu pilies kieme buvo įsikūręs, savo margumu ir įvairove, stebinantis bei traukiantis, Tautų miestelis. Miestelio lankytojai nuo 10.00 val. galėjo susipažinti su tautinių bendrijų amatais, kulinariniu paveldu, vyko kūrybinės dirbtuvės – totoriškų ornamentų siuvinėjimas, karaimai – chalvos virimas, sūrios tešlos lipdymas, ukrainiečiai – angelų gamyba, barščių virimo pamoka, baltarusių skudurinių lėlyčių rišimas, sodų rišimas, karpinių iškarpymo mokymai, verbų rišimo pagrindai, meduolių tradicinis marginimas. Nuo 12.00 val. žiūrovai stebėjo įvairiaspalvę koncertinę tautų programą. Savo tautos dainas, šokius, muziką atliko – lenkų, žydų, rusų, totorių, karaimų, ukrainiečių, vokiečių, baltarusių meno kolektyvai. Sulaukėme daugybės atlikėjų iš Klaipėdos, Visagino, Vilniaus ir Trakų.

Iš Klaipėdos viešėjo puikus ukrainiečių būrys, reprezentavęs savo tradicinius amatus bei meną. Scenoje pasirodė Ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ ansamblis „Čary“,  Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atlikėja Dina Mataitienė, Ukrainiečių jaunimo ansamblio “Kalyna” solistė Viktorija Paleckė. Atlikėjų repertuare įvairių Ukrainos etnografinių regionų dainos ir šokiai. Spalvingi kostiumai ir savitas daugiabalsis dainavimas nepaliko žiūrovų abejingais. Svečiai iš Visagino atstovavo rusų ir baltarusių bendrijas. Rusų liaudies šokius atliko Visagino šokių kolektyvas „Rodničiok“. Kolektyvas susibūrė 1988 m. Ansamblio vadovė ir organizatorė Galina Chutorskich. Kolektyvas yra nuolatinis Visagino miesto, respublikinių koncertų ir švenčių dalyvis, lietuvių pasaulio lietuvių dainų šventės dalyvis. Koncertavo Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje bei Estijoje. Baltarusių kultūrą žiūrovams  pristatė 1998 m. suburtas dainų ansamblis „Svitanak“, vad. Jelena Piščikienė. Beveik visi jo dalyviai gimę Baltarusijoje, todėl glaudžiai palaiko ryšius su etnine Tėvyne bei puoselėja savo tautos kultūrą Lietuvoje. Nemaža dalis meno kolektyvų atvyko iš sostinės Vilniaus. Savo giliomis tradicijomis bei menine programa dalinosi – vokiečių, žydų, totorių, lenkų atstovai. Festivalyje dalyvavo Vilniaus vokiečių bendruomenės nariai, ansamblis „Heimatgruss“. Ansamblio repertuaro didžiausią dalį sudaro populiarios vokiečių dainos (šlageriai) ir aranžuotos liaudies dainos. Festivalyje žydų bendruomenę pristatė vienas geriausių žydų kolektyvų Lietuvoje – dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“, gyvuojantis nuo 1971 metų.

Ilgametė ansamblio vadovė Larisa Vyšniauskienė. Totorių kultūrą bei tradicijas pristatė folkloro ansamblis „Efsane“ (“Legenda” ), prie Trakų krašto totorių bendruomenės, vad. Elnara Čurlu. Ansamblis dalyvauja koncertinėje veikloje Lietuvoje ir už jos ribų atskleisdami Lietuvos totorių tradicijas ir kultūrą. Muzikinius kūrinius atliko Trakų krašto gerbiamas narys, muzikantas Aleksandr Melich kartu su soliste Asmė Cibulskiene. Taip pat totorių bendruomenę atstovavo didelis būrys Vilniaus Totorių kultūros centro ansamblio „Ilsu“ narių bei Kūrybinės vasaros mokyklos dalyvių, kurios uždarymas įvyko liepos 8 d. Mokykloje dalyvavo totoriai iš Vilniaus, Klaipėdos, Visagino, Kauno, Nemėžio bei Keturiasdešimt totorių kaimo, norintys perimti materialinį ir dvasinį Lietuvos totorių paveldą. Folkloro pamokas vedė Totorių kultūros centro folkloro ansamblio “Ilsu” vadovai Almira Parmaksizoglu ir Liutauras Milišauskas.

Trakų lenkų dainos ir šokių ansamblis – „Troczanie“ pristatė festivalio žiūrovams lenkų kultūrą. Meno kolektyvas iš kartos į kartą perduoda savo tradicijas ir kultūrą, garsina Trakus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ansambliui vadovauja Kšyštofas Stankevič. Modernizuotas lenkų liaudies dainas atliko tarptautinių konkursų laureatai – modernaus fokloro grupė „Folk Vibes“, vadovė Renata Juzokienė. Grupė šiuolaikiškai interpretuoja Vilniaus krašto, Lietuvos, Lenkijos liaudies dainas. Trakuose susibūręs karaimų jaunimo šokių kolektyvas “Birlik”, festivalio scenoje pasirodė su puikia šokių programa. Per  dešimt  gyvavimo metų ansamblis reprezentavo Lietuvos karaimų bendruomenę ne tik Lietuvoje, bet ir – Lenkijoje, Ukrainoje, Turkijoje. Ansamblio choreografė Katerina Voropaj, vadovė Ina Lavrinovič. Sėkmingai rusų kultūros tradicijas puoselėja Trakų rusų dainų ansamblis “Zabava”, vadovė Natalija Jefimova. Ansamblis susikūrė 2011 m. Kolektyve dainuoja įvairaus amžiaus nariai – nuo aštuonerių iki aštuoniasdešimties metų. „Zabava“ nuolat stebina savo pasirodymais.

Festivalio programoje dalyvavo beveik prieš dvejus metus susikūręs Trakų kultūros rūmų vyresniojo amžiaus liaudiškų šokių grupė „Vaivorai“ ir Jaunimo liaudiškų šokių grupė, kurie smagiai sušoko lietuvių liaudies šokių pynę. Kolektyvų vadovė Vida Bagdonienė. Simboliškai lietuviškomis melodijomis tautų sambūrį užbaigė folkloro ansamblis „Jorė“, kuris susikūrė daugiau nei prieš 30 metų. Kuomet Lietuvoje buvo ypatingas nacionalinės savimonės pakilimo laikotarpis: atgimimo įkvėpti, žmonės susidomėjo savo senąja kultūra, tradicijomis.

Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė bei Kultūros ministro pavaduotoja Zita Bružaitė

Širdingai dėkojame mieliems dalyviams ir festivalio „Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai“ rėmėjams: Tautinių mažumų departamentui, Trakų rajono savivaldybei, UAB „Kiubėtė“, radijui Znad Wilii, portalams Wilnoteka, ZW. Lt, laikraščiui „Trakų žemė“, festivalio partneriui – Trakų istorijos muziejui už puikų viso margo būrio priėmimą. Visų dėka Trakų tautinių bendrijų šventė vyksta ketvirtus metus. Tikimės, kad ši graži tradicija bus tęsiama ir kitais metais, kuomet švęsime festivalio penkmetį.