Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt
Lietuvos draugystė su Lenkija tęsiasi ir netgi stiprėja. Taip kaimyninės šalies prezidento Andžejaus Dudos neseno vizito Vilniuje metu kalbėjo abiejų šalių vadovai. Suprantama, geros kaimynystės santykiai yra geopolitinio stabilumo garantas. Šito nepasakysi apie santykius su Baltarusijos režimu ar Rusija. Ir ne dėl Lietuvos kaltės jie pašlijo. Bet ar Vilniaus ir Varšuvos santykius galima vadinti rožiniais?
Lankstomės strateginiam partneriui?
Kol kas juos palaiko tik bendras frontas prieš A. Lukašenkos režimą, antirusiška retorika bei rytinio NATO flango stiprinimas, na, dar istorinės su ATR praeitimi susijusios datos. Tuo metu senoji „valstietiška“ ir naujoji liberali valdžia demonstruoja apsimestinį palankumą Varšuvai, kai kalbama apie Lenkijos vidaus problemas, jos konfrontaciją su Briuseliu ar vietinių Lietuvos lenkų integraciją į visuomenę. Tokių reveransų netrūko ir per neseną dviejų prezidentų susitikimą Vilniuje.
Taip pat skaitykite
Antai, Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos banką pradėti vystyti verslą Lietuvoje, nes, esą, „didesnė konkurencija šiuo metu esantiems trims – keturiems pagrindiniams rinkos dalyviams būtų tikrai naudinga pirmiausia Lietuvos žmonėms, Lietuvos vartotojams“. Buvęs SEB banko valdininkas žino, ką kalba, tačiau juk svetimšalių bankų monopolis mūsų šalyje jau parodė, kad jam nelabai rūpi paprastų indėlininkų interesai. Lenkijos banko invazija tik komplikuotų jų padėtį, pirmauja iššluojant iš Lietuvos per COVID-19 prisikaupusius milžiniškus santaupų resursus.
Elektros tinklų sinchronizacija, traukiantis iš slaviškos jos tiekimo sistemos, energetinio bendradarbiavimo stiprinimas – tai gerai, bet štai bekompromisis Varšuvos palaikymas, vykdant Lenkijos teismų reformą ir išvengiant ES sankcijų, atrodo, perteklinis. Varšuvos ir Briuselio teisinis mūšis dėl 2016 metais Lenkijoje pradėtos teismų sistemos pertvarkos neturėtų mūsų supriešinti su Briuseliu, ypač dalijantis ilgalaikį bendrijos biudžetą.
Lietuvos vadovas sakė negalintis pažadėti, kad Lietuva įteisins lenkiškų pavardžių rašybą lenkiškais rašmenimis asmens dokumentuose. Jis teisinosi, kad šiuo klausimu Lietuvos Seime irgi nėra vieningos nuomonės. Ypač dabar, kai liberali neribotos „laisvės“ banga užplūdo 13-ąjį šalies parlamentą. G. Nausėdos atsargumas suprantamas, nors iki tapdamas prezidentu jis nepritarė iniciatyvai įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą Lietuvos dokumentuose lenkiškais rašmenimis.
Šiemet kaimyninės šalies prezidentas Vilniuje lankėsi nelengvu metu: Lenkija visa sukilo prieš griežtą nėštumo nutraukimo galimybių reguliavimą. Varšuvos ir Budapešto sprendimas paskelbti veto ES biudžetui už Briuselio taikomas sankcijas Lenkijai negali būti vienašališkai Vilniaus palaikomas. Tačiau, atrodo, A. Duda ir čia surado bendramintį…
Kitaip sakant, lankstymasis prieš Vakarų kaimynę, suprantamas kaip gerų santykių su strateginiu partneriu garantas, negali būti žmogaus teisių, spekuliacijų dėl žmogaus teisių ir tautinių mažumų padėties sinonimu.
Informacinė invazija
Nuolaidžiaujant kaimynai ir šiandien bando diktuoti savo sąlygas, pavyzdžiui, informacijos skleidimo srityje.
Varšuva, nuolat teigdama, kad „dabar kamuoliukas Vilniaus rankose“, privertė Lietuvos vyriausybę nuolaidžiauti įvairiose srityse. Premjerą Saulių Skvernelį ji dar prieš keletą metų įtikino, kad Rytų Lietuvos lenkai nemato lenkiškų programų, ir, esą, taip paminamos šios tautinės mažumos teisės. Ir štai pernai rugsėjį visą regioną nuo Alytaus iki Ukmergės ėmė aprėpti Lenkijos TV kanalas „TVP Wilno“.
Tai jau šeštasis Lenkijos TV kanalas, kurių retransliacijas pietryčių Lietuvai, Lietuvos ministro pirmininko S. Skvernelio pastangų dėka, mūsų valstybė apmoka jau nuo 2018 m. gegužės. Štai tie kanalai: informacinis naujienų kanalas TVP INFO, pramoginis kanalas TVP POLONIA, pažintinis kanalas TVP HISTORIA ir 2 muzikiniai pramoginiai kanalai NUTA.TV bei POWER TV“, dabar dar ir „TVP Wilno“.
Portalo Alkas.lt vadovas Jonas Vaiškūnas teigia*, kad neatsitiktinai ši aprėptis bemaž tokia pati kaip 1920-1939-ųjų metų Lietuvą su Lenkijos atplėštų rytų ir pietryčių Lietuvos teritorijų. Prieš metus Telecentro paskelbtame žemėlapyje matyti, kad naujojo „TVP Wilno“ kanalo retransliacija apima Vilniaus miestą, Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonus, taip pat dengia dalį Ignalinos, Molėtų, Ukmergės, Širvintų, Vievio, Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų ir Alytaus rajonų.**
Kai kurie apžvalgininkai pastebi ir tokį mažmožį: Lietuvoje rodoma lenkiška programa nevadinama valstybine kalba „TVP Vilnius“… Šitokia „klaida“ primena atgaivinamą seną, dar 1920-ųjų Lenkijos agresijos šūkį „Wilno nasze!“ Ar dabar jis pasikeitė?
Pažadai retransliuoti penkis nekoduotus Lenkijos TV kanalus duoti dar gerokai prieš 2018 m. gegužę Vilniaus televizijos bokšto siųstuvų salėje surengtą iškilmingą lenkiškų televizijos kanalų retransliavimo starto ceremoniją, kurioje Premjeras aiškino, kad jais pietryčių Lietuvos gyventojai (o tokių suskaičiuota beveik 700 tūkstančiai – ketvirtadalis visos Lietuvos) bus atitraukti nuo „antilietuviškos, antivalstybinės ir antilenkiškos kaimyninių valstybių propagandos“ ir padės stiprinti informacinį saugumą šalyje. Žinoma, turėta galvoje daug Rusijos propagandos kanalų, o dabar – ir A. Lukašenkos režimui palankių televizijos laidų.
Bet pasakykite: ar Lenkijos televizija nukonkuravo Rusijos ir Baltarusijos skleidžiamą propagandą? Ar pasiteisino šiems penkiems kanalams skirti apie 350 tūkst. eurų? Šiemet liepą A. Duda Varšuvoje S. Skverneliui už tai ant krūtinės prisegė ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didįjį kryžių – antrą pagal svarbą valstybės apdovanojimą.
Netrukus Varšuva už šį nuolankumą atsakė nedraugišku smūgiu: 2019 m. spalio 16 d. Lenkijos lietuvių draugija gavo iš Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerijos reikalavimą sumažinti „Aušros“ leidinio parengto projekto sąnaudas. Tautiniam ir rezistenciją dar caro režimui žadinusiam Lenkijos lietuvių leidiniui, kuris pažymėjo 60-metį, tai buvo kilpa po kaklu…
Tik šių metų balandį Suvalkų krašte gyvenantys lietuviai ėmė matyti LRT Lituanica televizijos programą. Iki tol Lietuvos televiziją galėjo stebėti tik siauro pasienio ruožo gyventojai. Bet juk, kaip sakė Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas, Suvalkuose gyvena tik apie tūkstantį lietuvių, kitaip sakant, kelis šimtus kartų mažiau, negu mato lenkiškas programas Lietuvoje. O ką jau bekalbėti apie 5000 lietuvių visoje Lenkijoje…
Pernai spalį šie lietuviai skundėsi, kad yra visiškai atriboti nuo savo tėvynės. Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus pirmininkės Onutės Virbylienės teigimu, lietuviai Suvalkuose norėtų matyti daugiau nei vieną – „LRT Lituanicos“ – kanalą, taip pat norėtų girdėti LRT radiją. Jo transliacijos, pasak O. Virbylienės, be įspėjimo buvo nutrauktos 2009 metų balandį***. Premjero S. Skvernelio siūlymas stiprinti Lietuvos radijo ir televizijos programų transliacijos signalą Lenkijoje LRT vadovės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės buvo vadintas neefektyviu, nes nepadeda užtikrinti televizijos pasiekiamumo Lenkijos lietuviams.
„TVP Wilno“ – Trojos arklys…
Analizuoti, ar tikrai ir kokia dalimi lenkiški TV kanalai užgožia rusiškų kanalų skleidžiamą propagandą, reikia atskiros studijos. Tačiau nesunku pastebėti, kad, nors ir uždarius kai kurias atvirai priešiškus Rusijos TV kanalus, jų retransliacijų nesumažėjo, o pietryčių lenkai ir toliau mielai žiūri juos, o ne lenkiškas ar lietuviškas televizijas. 2017 m. atliktais Lietuvos radijo ir televizijos komisijos tyrimais, rusiškos produkcijos populiarumas nuolat augo. Jei 2007 m. per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, tai jau 2016 m. – 151 valandą, o 2017 m. – net 198 valandas. Rusiškos produkcijos gausa ypač išsiskyrė du kanalai – BTV ir „Lietuvos ryto“ televizija. LRTK ištyrė, kad 2020 m. palyginus su praėjusiais rusiškos produkcijos kiekis sumažėjo penkiuose iš vienuolikos stebėtų lietuviškų kanalų, tačiau kokia lenkiškų kanalų įtaka šiai tendencijai – neaišku.
Pabaigai – vienas, atrodo, nereikšmingas momentas apie „TVP Wilno“ tariamą objektyvumą. Kai prieš keletą dienų Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimą gatvę sostinės Šnipiškių rajone pavadinti Lecho Kačinskio (Lech Kaczynski) vardu, ir patenkino prieš beveik trejus metus pateiktus keleto tautinių bendrijų ir visuomeninių organizacijų reikalavimus to nedaryti, šios televizijos naujienose buvo parodytas siužetas*****, kuriame skundžiamasi antilenkiškomis nuotaikomis Lietuvoje ir nurodomos šio sprendimo sąsajos su į valdžią atėjusiais konservatoriais…
Beje, dar viena smulkmena: toks tarybos sprendimas pasirodė 2018 m. vasarį prieš pat A. Dudos vizitą į Vilnių, dabar jis panaikintas tokią pačią Lenkijos prezidento vizito dieną…
Žinoma, neabsoliutinu šios informacinės invazijos mastų, tačiau ir šioje srityje mes turime labiau paisyti savo interesų, ir šito mus moko istorija – ir ATR laikų, ir praėjusiojo amžiaus, ir šiandieninė.
Literatūra:
* http://alkas.lt/2019/09/26/j-vaiskunas-kas-sustabdys-skverneli/
** siųstuvų aprėpties žemėlapis: http://www.arcgis.com/home/webmap/viewer.html?webmap=fc19f5dba3234f708b4d704a2be178a4&extent=23.1847,54.0194,28.2686,55.6563
***https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lrtk-praso-vyriausybe-uztikrinti-kad-lenkijos-lietuvius-pasiektu-lietuviskos-programos.d?id=82442951
***** https://wilno.tvp.pl/50894560/ulica-lecha-kaczynskiego
