Adobe Stock nuotr.

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt

Kovo pradžia. Stojo kalendorinis pavasaris, ir subliuškęs sniegas rodo, kad gamta iš tikrųjų bunda. Kaziuko šventė šiemet bus virtuali, Moters diena – taip pat, greičiausiai – ir Nepriklausomybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji. Tuo geriau, nes dabar tas šventes mes galėsime išjausti savo širdyje, o ne tik varginančiame gatvės šurmulyje bei piniginei pavojingose mugėse.

Kai rašau apie artėjantį pavasarį, pamirštu apie politiką. Kovo 10-ąją prasidėsianti Seimo pavasario sesija jau ne už kalnų, bet apie svarbiausius jos darbus – nė žodžio. Ach, tiesa, pasiruošimas vyksta, ir jis gana triukšmingas. Kaista aistros dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, kovoja „vakseriai“ ir „antivakseriai“, kaukininkai ir antikaukininkai, valdantieji skatina erzelynę su Prezidentu, keliami skandalai aplink diplomatinius vizitus į Gruziją ir Moldovą.

Kilus trinčiai tarp konservatorių ir Prezidento Gitano Nausėdos dėl dalyvavimo Europos vadovų taryboje (EVT), valdantieji panūdo keisti nusistovėjusią tradiciją, kai į ES viršūnių susitikimus vyksta prezidentas, o ne premjeras, ir žada siekti reglamentuoti atstovavimą įstatymu. Prezidentas atkirto, kad tokio įstatymo jis nepasirašys. Premjerė Ingrida Šimonytė jam paprieštaravo, nes EVT sesijoje pandemijos metu esą svarstomi jos kompetencijai priklausantys klausimai. Konservatorių frakcija parengė Seimui pažymą, kurioje tvirtinama, jog Prezidentas nepagrįstai yra tapęs Lietuvos atstovu šioje Taryboje, nes tikrieji jos nariai paprastai yra vyriausybių vadovai.

Kol ginčas žiebėsi, G. Nausėda sėdo priešais televizorių, kuriame vyko virtuali sesija, o po dviejų jos dienų patvirtino: nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo grafikai sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Būsimi skiepų kiekiai leistų paskiepyti ne mažiau kaip 2 mln. Lietuvos gyventojų. Tačiau nuskambėjo ir „jeigu“: tai pavyks pasiekti, jeigu jau registruoti trys vakcinų gamintojai laikysis savo įsipareigojimų, ir jeigu kovą, kaip planuojama, bus patvirtinta kompanijos „Jonson&Jonson“ vakcina.

Jausdama nuoskaudą, kad ne ji dalyvavo EVT sesijoje, I. Šimonytė atkirto: ji nematanti prasmės, kodėl reikėtų „žongliruoti“ skaičiais bei terminais, o „politinės deklaracijos yra politinės deklaracijos“… Galima tik spėti, koks triukšmas kils vasaros pabaigoje, kai į Singapūrą rugpjūčio 17 – 20 d. Prezidentas išvyks į „gyvą“ kasmetinį Pasaulio ekonomikos forumą.

Ambicijų karas valdžios viršūnėje dar labiau menkina jos autoritetą. Apžvalgininkai pastebi, kad pertekliniai Prezidento pažadai, kurie tampa rizikingu įpareigojimu Vyriausybei, primena sovietinius laikus. Vyresnieji taip pat pamena partiniuose suvažiavimuose tvirtintus penkmečių planus – surinkti vis didesnį grūdų derlių, nepaisant gamtos kaprizų, arba partijos nurodymus „prisiimti padidintus socialistinius įsipareigojimus“, nors darbo našumas buvo žemiausio lygio.

Praėjusią savaitę mūsų politikos diplomatinės kelionės į posovietines šalis taip pat virto skandaliukais. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Tbilisyje palaikė suimtą opozicijos lyderį Niką Melia, ir šis jo gestas sulaukė Sakartvelo vadovų nepasitenkinimo. Buvęs ambasadorius Gruzijoje Mečys Laurinkus Ž. Pavilionio retoriką Tbilisyje vertino kritiškai. Ji išsakyta neatsižvelgiant, kad politinės aistros šioje Kaukazo šalyje liejasi per kraštus, o situacija turi daugybę niuansų. Tad kirsti iš peties, palaikant vieną pusę, nėra išmintinga. Pietų kraštų specifika reikalauja didesnės diplomatinės išminties. Seimo socialdemokratų frakcija net pareikalavo jo atsistatydinimo iš komiteto pirmininko pareigų. Buvo laukiama, kad pats Prezidentas, atsakingas už užsienio politiką, stengsis užglaistyti kilusį konfliktą, bet šis pratylėjo.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vizitai į Moldovą ir Ukrainą būtų virtę labai reikalinga moraline parama šioms nuo konfliktų kenčiančioms šalims, jei ne dar vienas akibrokštas: geraširdis politikas Kišiniovui ir Kijevui pažadėjo pagalbą… skiepais, kurių Vilnius pats stokoja. Tiesa, pažadas su sąlyga: „kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi jomis dalintis“. Grįžęs namo ministras gavo pylos tiek nuo partiečių, tiek nuo epidemiologų. „Nereikia žadėti to, ko pats neturi“, – sakė jie. Draugystė ir parama šioms šalims visiškai suprantama. Juk Moldova dar anksčiau negu Islandija -1990 m. gegužės 21 d. – pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o Kijevo Maidane, kuriam netrukus sukaks septyneri metai, plevėsavo ir lietuviškos vėliavos…

Žinoma, visi šie politinių aistrų ratilai aukščiausiame valdžios ešelone toli gražu nereiškia, kad valstybė smunka į krizė ir gyvenimas sustoja. Greičiau tai pavadintume audromis vandens stiklinėse. Bet nesutarimai mažina pasitikėjimą išrinktaisiais. Ir tikrai rinkėjai po beveik ketverių metų įvertins I. Šimonytės ambicingus žodžius, pasakytus dėl kitko – dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus atitikimo pareigoms. „Jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, nepatinka šie komitetų pirmininkai, nepatinka ši premjerė ir ministrai – jie 2024 m. galės ateiti ir išsirinkti sau tokius pirmininkus, kurie jiems patinka“, – interviu Eltai sakė premjerė.

Tai jau tikrai taip!

Pirminis komentaro šaltinis – Šilalės rajono laikraštis www.silales-artojas.lt.