www.voruta.lt

Reaguodamas į Seimo valdybos priimtą siūlymą atleisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorių Adą Jakubauską, Nacionalinis susivienijimas (NS) kreipėsi į seimo narius ir visuomenę, pareikšdamas, kad  tikrasis susidorojimo su LGGRTC direktoriumi ir puolimo prieš Centrą tikslas yra – perrašyti Lietuvos laisvės kovų istoriją ir įtvirtinti Lietuvai priešiškoms jėgoms naudingą istorinį pasakojimą.

„Lietuvos valstybei priešiškų užsienio ir vidaus jėgų vykdomas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) puolimas artėja prie atomazgos“,- sakoma šios dienos (kovo 29 d.) kreipimesi į Seimo narius ir visuomenę „Dėl būtinybės apginti LGGRTC nuo priešiškų Lietuvai jėgų puolimo ir sustabdyti jų vykdomą politinį susidorojimą su jo vadovu„.

„Šių jėgų atvirai ir įžūliai keliamas reikalavimas pašalinti iš einamų pareigų Centro vadovą prof. Adą Jakubauską virto tęstine moralinio ir psichologinio spaudimo kampanija, mastais ir įžūlumu niekuo nesiskiriančia nuo sovietinės okupacijos laikotarpiu vykusių ideologiškai ir politiškai motyvuotų susidorojimų su režimui neparankiais asmenimis“.

Kreipimesi NS atskleidžia tikruosius šio sudorojimo tikslus:

Išsigalvotais teiginiais grindžiamais ir plačiai skleidžiamais melagingais kaltinimais yra dangstomas tikrasis pastangų jį atstatydinti iš einamų pareigų tikslas – paversti šį paskutinį Lietuvos Laisvės kovų atminties ir istorijos gynybos bastioną Kremliaus istorijos politikos įgyvendinimo Lietuvoje paklusniu įrankiu. Atvirai siekiama LGGRTC direktoriumi paskirti ,,nenorintį dalyvauti istorinės atminties karuose“ asmenį, kurio vadovaujamas Centras turėtų padėti oficialiu valstybiniu lygmeniu Lietuvoje įtvirtinti buvusioje SSRS skleistą ir šių dienų Rusijos propaguojamą II Pasaulinio karo, 1941 m. Birželio sukilimo, Holokausto tragedijos ir pokario partizaninio judėjimo istorijos aiškinimą.

Pirmasis tikslas: užvaldyti LGGRTC ir nuslėpti istorinę tiesą

Pasidavus Lietuvos šantažui prilygstančiam spaudimui pakeisti LGRTC vadovą, valstybės saugumui ir išlikimui gyvybiškai svarbių Centro vykdomų tyrinėjimų politines gaires de facto diktuotų Lietuvos XX a. ir laisvės kovų istoriją klastoti ir juodinti suinteresuotos priešiškos užsienio politinės jėgos. Konkrečių tyrimų kryptys, problemos ir išvados pradėtų iš esmės priklausyti nuo įtakos, kurią Centro veiklai darytų Lietuvos valstybei priešiški šalies ir užsienio politikai, mokslininkai, visuomenės veikėjai, taip pat asmenys, turintys rimtas priežastis slėpti savo ar savo šeimos bei artimųjų gyvenimo ir veiklos SSRS okupacijos ir vykdytų represijų laikotarpiu faktus. Keliamų ultimatyvių reikalavimų dėl Centro pertvarkos pobūdis ir turinys neleidžia abejoti, kad raginama įsteigti patariamoji ekspertų taryba prie LGGRTC būtų taip pat formuojama iš sovietine – rusiškąja Lietuvos Laisvės kovų istorijos interpretacija besivadovaujančių asmenų.

Antrasis tikslas: įtikinti, kad naciai, kolaborantai ir žydšaudžiai ginklu sukilo prieš ,,teisėtą“ SSRS valdžią

LGGRTC kontrolę perėmus sąmoningiems arba nesąmoningiems Rusijos hibridinio propagandinio karo prieš Lietuvą talkininkams, būtų kryptingai mėginama galutinai įgyvendinti 80 metų siektą tikslą pačių lietuvių rankomis ir oficialiu Lietuvos valstybės lygmeniu pripažinti Birželio sukilimą nacių kolaborantų ir žydšaudžių ginkluotu maištu prieš ,,teisėtą“ SSRS valdžią ir klastingu ,,smūgiu į nugarą“ kovojusiai su vokiškuoju fašizmu Raudonajai armijai.

Būtų siekiama iš esmės pakeisti dėl bailios ir prisitaikėliškos Lietuvos politinių sluoksnių ir valdžios nuostatos įsitvirtinusį daugiaprasmišką ir nenuoseklų Birželio sukilimo ir po jo sudarytos Laikinosios vyriausybės vertinimą.

Sovietų pavergtos ir terorizuojamos bei naikinamos lietuvių tautos pasipriešinimo išraiška buvęs ir paneigęs sovietų melą apie tariamai savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS Birželio sukilimas iki šiol faktiškai yra laikomas tariamo sukilėlių politinio trumparegiškumo sąlygota klaida implikuojant, kad lietuvių tautai nederėjo jam ruoštis ir sukilti.

Atvirai siekiama įtvirtinti požiūrį, kad Sukilimas buvo ne žūtbūtinis ir didvyriškas bandymas, pasinaudojant prasidėjusiu komunistinės SSRS ir nacionalsocialistinės Vokietijos karu, atkurti Lietuvos valstybingumą, bet hitlerinės Vokietijos vadovaujamų pronacistinių elementų Lietuvoje įvykdyta masinė ginkluota diversija prieš SSRS ginkluotąsias pajėgas joms sunkiausiu karo tarpsniu.

Dangstantis antilietuviškų ir antivalstybinių vidaus ir užsienio politinių jėgų kontroliuojamo Centro istorikų skelbiamomis išvadomis Lietuva būtų verčiama ,,savanoriškai“ pripažinti daugelį dešimtmečių Kremliaus ir jo parankinių skelbiamą melagingą ,,istorinę tiesą“, kad nacių išvaikyta Laikinoji vyriausybė buvo klusnūs nacistinės Vokietijos kolaborantai ir parankiniai, niekuo nesiskyrę nuo SSRS uoliai tarnavusios ir padėjusios sunaikinti valstybę 1940 m. suformuotos tikrų išdavikų ir kolaborantų ,,liaudies vyriausybės“.

Ignoruojant to meto politines ir istorines realijas ir tarptautinį įvykių kontekstą, Birželio sukilimas bus galutinai pasmerktas kaip demokratijos ir humanizmo vertybių pamynimas, o sukilėliai ir Laikinoji vyriausybė oficialiai ir negrįžtamai išbraukti iš Lietuvos laisvės kovų istorijos ne kaip kovotojai už savo Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę, bet kaip jai siekę pakenkti atminimo ir pagarbos neverti savo tautos ir valstybės išdavikai ir griovėjai.

Galutinis tikslas: okupacijos fakto panaikinimas – Lietuva savanoriškai įstojo į SSRS

Tęsiant ,,istorinės tiesos atkūrimo“ akciją, būtų sistemingai plečiama ,,kolaboravimo su naciais“ samprata, kuria remiantis būtų tol ,,sijojami“ pasipriešinimo judėjimo dalyviai, kol būtų atrastas pakankamas skaičius ,,nacių simpatikų ir holakausto dalyvių“, kad būtų galima paneigti lietuviškosios antinacistinės rezistencijos egzistavimą, o antisovietinį partizaninį pasipriešinimą paskelbti buvus tik po karo sulindusių į miškus A. Hitlerio gerbėjų ir buvusių nacių talkininkų bei nuo teisingumo už padarytus nusikaltimus siekusių išvengti žydšaudžių gaujomis.

Visi politiniai ir teisiniai sprendimai, sudarę prielaidas paskelbti 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Aktą – jau ne tik SSRS Liaudies deputatų suvažiavime pripažintas niekiniu Molotovo-Ribentropo paktas, bet ir Lietuvos okupacijos nepripažinusių Vakarų šalių valios pareiškimai – taptų beverčiais.

Tarptautinėje bendruomenėje ir pasaulio viešojoje opinijoje diskreditavus Birželio sukilimą ir rezistencinį judėjimą, Kremliaus propaganda gautų pagrindą dar atkakliau skleisti melą, kad Lietuva savanoriškai įstojo į SSRS ir teisėtai tapo jos neatskiriama dalimi. Tai sukurtų ypač palankias sąlygas formuoti nuomonę, jog ji turi būti ,,grąžinta“ SSRS teisių perėmėjai ir paveldėtojai Rusijai.

Būtų sukurta palanki propagandinė dirva dar plačiau ir kryptingiau eskaluoti Kremliaus tiražuojamą tezę, kad siekęs ,,neteisėtai“ atskirti prie SSRS ,,savanoriškai“ prisijungusią Lietuvos valstybę Lietuvos Sąjūdis buvo tik SSRS pertvarkos ir demokratizavimo sąlygomis atgimusio fašistinio ir nacistinio antisovietinio judėjimo idėjų paveldėtojas ir jo politinių siekių įgyvendintojas.

Jau dabar teigiama, kad prieš trisdešimt metų atkurta Lietuvos valstybė yra tik M. Gorbačiovo paskelbta pertvarka pasinaudojusių ir neva melagingu tariamos okupacijos pagrindu prisidengusių Sąjūdžio – ekstremistinio nacionalistinio, fašistinio ir pronacistinio sambūrio – saujelės veikėjų intrigomis ,,neteisėtai“ nuo SSRS atskirta ir atplėšta teritorija.

Suvokdami, kad mėginimas pakeisti LGGRTC vadovą yra Kremliaus vykdomos ideologinės ir politinės programos paruošti šalies viduje ir tarptautinėje arenoje politines, teisines, moralines ir psichologines prielaidas naujai Lietuvos aneksijai šalies viduje ir tarptautinėje arenoje reikalaujame:

• Nepritarti LR Seimo Valdybos siūlymui atstatydinti LGGTC vadovą prof. Adą Jakubauską iš einamų pareigų ir sudaryti sąlygas dalykiškai, ramiai ir konstruktyviai spręsti visas LGGRTC veikloje susikaupusias problemas.
• Nedelsiant nutraukti prof. A. Jakubausko politinio persekiojimo ir moralinio bei psichologinio terorizavimo kampaniją, išsiaiškinti ir atskleisti Lietuvoje ir užsienyje veikiančius jos užsakovus, organizatorius ir vykdytojus.
• LR Seime svarstant Centro vadovo atleidimo klausimą, Seimo posėdis dėl ypatingos jo svarbos valstybės saugumui ir ateičiai privalo būti transliuojamas per Lietuvos radiją ir televiziją, prof. A. Jakubauskui turi būti leista posėdžio metu viešai atsakyti į visus jam keliamus priekaištus ir klausimus.
• Balsuojant dėl prof. A. Jakubausko tinkamumo toliau eiti Centro vadovo pareigas susilaikyti arba nedalyvauti balsavime turi parlamentarai, kurių šeimų nariai dalyvavo sovietų okupacinės valdžios vykdytose represijose prieš Lietuvos gyventojus arba buvo kitaip susiję su režimo represinėmis struktūromis.
• Lietuvos valdžia turi sau ir pasauliui nedviprasmiškai atsakyti į valstybės ateičiai gyvybiškai svarbų ir daugumai šalies piliečių rūpimą principinį klausimą, susijusį su 1941 m. Birželio sukilimu: ar lietuvių tauta turėjo neatimamą ir besąlygišką teisę ginti savo laisvę, ar tai yra vergų tauta, kuri neturi teisės sukilti jokiomis aplinkybėmis – net tremiama ir žudoma – jeigu ši absoliuti bet kurios suverenios tautos teisė kertasi su kitų tautų ir užsienio valstybių interesais?
• Oficialiai įteisinti Birželio sukilimą kaip sudėtingomis politinėmis ir istorinėmis aplinkybėmis įgyvendintą lietuvių tautos valios ginti savo laisvę aktą ir minėti jį kaip valstybės šventę neignoruojant ir nenutylint tamsių ir tragiškų šio didingo Lietuvos istorijos įvykio aspektų.
•  2000 m. rugsėjo 12 d. Seimas 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios vyriausybės pareiškimą ,,Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažino Lietuvos valstybės teisės aktu. Tačiau dėl Lietuvai priešiškų jėgų organizuotos spaudimo kampanijos, grąsinant stabdyti net priėmimą į NATO ir ES, 2000 m. rugsėjo 26 d. priimtas įstatymas buvo atšauktas. Artėjant Sukilimo 80 metų minėjimui tarptautinio politinio spaudimo ir šantažo sąlygomis Seimo priimtas šio įstatymo atšaukimas privalo būti paskelbtas niekiniu, atšauktas įstatymas turi būti vėl patvirtintas. Tai yra būtina siekiant visam pasauliui priminti 1941 m. lietuvių tautos Sukilimu pareikštą politinę valią ginti savo laisvę ir jos neatimamą teisę pačiai, o ne diktuojamai iš užsienio, kaip buvo sovietinės okupacijos laikais, rašyti savo valstybės ir savo Laisvės kovų istoriją.
• LR Seimo narius nedalyvauti balsavime, kurio padariniai gali prilygti 1940 m. prosovietinio ,,liaudies seimo“ priimtiems išdavikiškiems ir Lietuvos valstybei pražūtingiems sprendimams.

Raginame visas Lietuvos pilietines organizacijas, žiniasklaidą ir visuomenę stebėti šį politiniu ir istoriniu požiūriu Nepriklausomos Lietuvos valstybei lemtingą aktą – Seimo narių dalyvavimą balsavime dėl LGGRTC centro vadovo nušalinimo, nes tik balsavime dalyvavusiems Seimo nariams teks visa atsakomybė už būsimą Lietuvos likimą.

Pabrėžiame, kad nebus slapto balsavimo dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės likimo. Nebus susilaikiusiųjų ar balsavusių „PRIEŠ“ priimant šį gėdingą istorinį aktą. Bus tik atviras Seimo narių dalyvavimas ar nedalyvavimas valstybės išdavystėje, todėl dalyvavusiųjų vardus ir pavardes atsiminsime ne tik mes – juos atsimins ir būsimosios valstybės piliečių kartos.