Didžiosios salės vizualizacija („Arquivio architects“)

www.voruta.lt

Kultūros ministro Simono Kairio įsakymu patvirtinta darbo grupė per kiek daugiau nei tris mėnesius sudėliojo esminius akcentus Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ koncepcijoje.  Sutarta dėl aiškių visų trijų „Tautos namų“ salių funkcijų atsižvelgus į kultūros sektoriaus lūkesčius ir specifiką, taip pat buvo susitarta dėl valdymo modelio.

Pasak kultūros ministro S. Kairio, ankstesnės kadencijos valdančiųjų pažadai, jog Nacionalinė koncertų salė galės veikti jau 2023 m., Vilniui švenčiant 700 metų jubiliejų, neturėjo jokio realaus pagrindo.

„Kalbų apie tokius planus buvo daug, deja, aš ir mano komanda atėję dirbti radome visiškai kitokią situaciją: sektoriaus susipriešinimą, visiškai miglotą ir neaiškią viziją, neatsakytus fundamentalius klausimus. Teko visą projekto koncepciją iš naujo dėlioti kaip dėlionę. Noriu padėkoti naujos sudėties darbo grupei, kuri vos per kelis mėnesius padėjo pasiekti proveržį šio sudėtingo ir ambicingo projekto istorijoje”, – kalbėjo kultūros ministras.

Būsimieji „Tautos namai“ užpildys didžiulę iki šiol Lietuvos kultūriniame gyvenime žiojinčią spragą – taps šiuolaikiška erdve klasikinės muzikos koncertams. Todėl didžioji „Tautos namų“ salė visų pirma bus skirta būtent natūralios akustikos reikalaujančiai muzikai. Kitos šioje salėje numatomos veiklos yra džiazo muzikos koncertai, operos renginiai su ribota scenografija ir kiti panašaus formato renginiai, kurie bus įmanomi suderinti su pagrindine salės funkcija.

Nacionalinės koncertų salės mažojoje salėje pirmenybė bus teikiama teatro ir šokio veikloms. Taip pat čia planuojamos šiuolaikinio cirko ir kitų scenos menų veiklos, kongresai ir konferencijos. Trečiajai „Tautos namų“ salei numatomos trys pagrindinės funkcijos: bendravimo, edukacijos bei ekspozicijų erdvės.

Būsimajame komplekse nuspręsta įrengti ir repeticijų salę. Šis sprendimas buvo priimtas įvertinus, jog repeticijų salė leistų maksimaliai išnaudoti didžiąją salę renginiams, taip pat suteiktų galimybę komplekse vienu metu dirbti keliems orkestrams.

Pasak kultūros ministro, artimoje ateityje bus sprendžiamas Tautos namų valdymo modelio klausimas. Kadangi Lietuvoje nėra panašaus pobūdžio scenos menų centro, bus vertinamos galimybės steigti juridinį asmenį, užsiimsiantį tiek investicinio projekto įgyvendinimu, tiek centro kultūrine veikla ateityje.

Kitas svarbus žingsnis – techninis projektas, kuris bus baigtas rengti 2022 m. antrąjį pusmetį ir leis sudėlioti visus galutinius sprendimus. Visos reikalingos lėšos iki šio laikotarpio yra užtikrintos.

„Turime suvokti, kad šį objektą statome ne keleriems metams, netgi ne vienai kartai. Todėl būsimojo koncertų salės operatoriaus lauks ir didžiulis iššūkis, ir kartu prasminga misija: veikti demokratiškai, reaguojant į kultūros lauko poreikius ir aktualijas, kartu išlaikant aukštą čia vyksiančių renginių kartelę, kuri būtų verta „Tautos namų“ vardo“, – sakė kultūros ministras.

Nacionalinės koncertų salės projekto autoriai – ispanų architektų studija „Arquivio architects“, akustikos projektą įgyvendins japonų kompanija „Nagata Acoustics“.