Naujo dizaino laivas Pansarskepp

Baltijos jūros centre esančios Švedijos istorija glaudžiai siejasi su jūra ne tik žvejybos, prekybos bei ekonomikos ryšiais, tačiau ir jūros kovomis, krantų apsauga, ir karais. Švedija moderniaisiais laikais laikoma neutralia šalimi, tačiau nuo pat 16 amžiaus, kai tik atsiskyrė nuo Danijos karalystės, Švedų jūrininkai pirmavo regione savo galingais kariniais Vikingų laivais.

Po amžių trukusio dominavimo Baltijos jūroje, prasidedant 18 amžiui, regione vis augo Rusijos Imperijos įtaka. Mūšių metu švedų karinis laivynas gerokai sumenko ir prarado dominavimą Baltijos uostuose. Rusijos įsiveržimas reikšmingai pakeitė Švedijos užsienio politiką, kurios pagrindai tuo metu susiformavo ir išliko iki pat šių dienų – neutralitetas.

Tačiau, kaip atrodo neutraliteto išlaikymas net kelis amžius esant apsuptiems karų?

Švedų neutralitetas pagrįstas lotyniška sentencija – Si vis pacem, para bellum („Jei norite taikos, pasiruoškite karui“).

Norėdami išlaikyti šalies stabilumą, pasirinkę neutraliteto politiką, švedai turėjo pasirūpinti tokia krašto apsauga, kad niekam nekiltų net menkiausia priežastis kariauti. Kadangi pats neutraliteto statusas jokios apsaugos nesuteikė, o pagrindinė grėsmė ir toliau išliko Rusija (vėliau ir Sovietų Sąjunga), apsaugos strategija buvo pasirinkta galinga karinių laivų flotilė Baltijos jūroje, bei pagalba Suomijai išlikti nepriklausomai.

Švedijos kariniai laivai Baltijos jūroje karo metu

Antrojo pasaulinio karo metu Švedija stipriai padėjo saugoti Baltijos jūros krantus ir Skagerako sąsiaurį, vienintelį išėjimą į Šiaurės jūrą. Praleisdama komercinius krovinius ir užkirsdama kelią kariniams, ir povandeniniams laivams. Savo laivyną padalino į dvi dalis – viena, skirta tik uostų apsaugai, kita – paruošta gynybai, laivus strategiškai išsklaidant visoje jūroje.

Švedų inovacijos kariniame laivyne

Švedai neplanavo statyti karinių laivų Baltijos jūroje, kadangi didžiuliai koviniai laivai visiškai prieštaravo Baltijos jūros gynybos strategijai. Tačiau pasaulyje vis modernėjant kariniams laivams, tai buvo neišvengiama, norint atitikti naujausius karinius standartus.

Švedų inžinieriai pristatė visiškai naujo dizaino laivą Pansarskepp, pakrantės gynybos karinį laivą, kuriame buvo sujungtos stebėjimo ir gynybinės funkcijos. Didžiuliai ginklai gynybai įrengti ant pakankamai nedidelės platformos, o tai leido plaukti seklesniuose vandenyse, arčiau krantų, taip apsisaugant nuo didžiųjų karo laivų. Nauji inžineriniai sprendimai leido išlaikyti didesnį laivo greitį ir manevringumą. Iki pat 1950-ųjų jis išliko didžiausias laivas Švedijos laivyne.

Nors po Pirmojo pasaulinio karo buvo justi atsipalaidavimas, apie 1930-uosius, Europos diktatoriams vis radikalėjant, Švedijai kilo poreikis toliau modernizuoti ir rūpintis kariniu laivynu. Prasidėjo stiprūs modernizacijos darbai.

Prasidedant Antrajam pasauliniam karui, Švedijos laivynas turėjo tik du kreiserius. O tai reiškė tik vieną – reikia modernaus sprendimo šio tipo laivui. Taip 1935-aisiais buvo pastatytas Gotland.

Gotland buvo dar vienas itin modernus karo inžinierių sprendimas, sujungiant skirtingų karinių laivų funkcijas į vieną galingą hibridinį laivą. 4700 tonų tūrio laivas su pagrindine kreiserio ginkluote ir lėktuvnešio savybėmis, dideliame denyje talpinantis 10 „Hawker-Osprey“ lėktuvų.

Karinis laivas Gotland patyrė vieną žymiausių Antrojo pasaulinio karo mūšių, 1941 m. pabaigdamas priešininkų laivo Bismarck dominavimą. Bismarck susidūrė su Gotland Baltijos jūroje, ties Kategato sąsiauriu, kur Švedijos pareigūnai nusprendė pradėti Bismarck medžioklę ir sėkmingai jį įveikė.

Kai kurių istorikų nuomone, negalima Švedijos laikyti neutralia šalimi, ypatingai Antrojo pasaulinio karo jūrų kovų kontekste, tačiau neutraliteto pažeidimų nebuvo užfiksuota, todėl neutraliteto statusas išliko.

Tačiau, turint net pačius geriausius ketinimus išlaikyti neutralitetą esant iš visų pusių apsuptiems karo ir nepažeisti jokių teorinių karo taisyklių yra sunkiai įmanoma.

Galingas, gerai organizuotas Švedijos karinis laivynas buvo puikus atgrąsymas visiems, dvejojantiems dėl šalies neutralumo ir karinių galimybių. Galima būti tikriems tik dėl vieno – Švedija išliko sąžininga savo pažadui ir šalti, nekariniai veiksmai ginant Baltijos krantą buvo labai reikšmingi visos Europos likimui.

Su Švedijos kariniu laivynu galite susipažinti strateginiame kariniame-jūriniame žaidime „World of Warships”, kur galite išbandyti tiek Gotland, tiek Pansarskepp laivus, ginti Baltijos jūros pakrantes, strateguoti mūšius ir kitas karines operacijas! Galbūt jūsų neutraliteto praktika atrodytų kitaip?

PR