Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Lietuvą užplūdęs atlydis ir prieššventinė nuotaika ne iš tolo nepanaši į padėtį mūsų šalyje ir aplink ją. Kai kam Joe Bideno ir Vladimiro Putino nuotolinis pokalbis asocijuojasi su 1939 m. suokalbiu tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, o Vašingtonas dėl šventos ramybės atideda 200 mln. dolerių vertės karinę paramą Ukrainai, bet duoda 20 mln. sienos apsaugai, matyt, koncertinai…

Gi šalimais esantis diktatorius Aliaksandras Lukašenka irgi trina rankomis: jis pasauliui demonstruoja, kad, išsiųsdamas migrantus į savo šalis, sėkmingai sprendžia visai Europai opią problemą, o Lietuvą „išdūrė“ su trąšų tranzitu.

Taigi, jeigu 2002 m. tranzito į Kaliningrado sritį problemas su Rusija išsprendėme sėkmingai, tai toks paprastas klausimas, ar gabenti per Lietuvą nusikalstamo režimo įmonės gaminamas trąšas, tapo didžiuliu akmeniu, kuris verčia visą valstybės vežimą. JAV sankcijas Baltarusijos valstybinei įmonei „Belaruskalij“ įvedė 2021 m. rugpjūčio 9 d., bet sudarė sąlygas užbaigti esamus sandorius iki 2021 metų gruodžio 8 d. Nors mes seniai kalbėjome, kad užtvenkti šį milžinišką A. Lukašenkos pajamų šaltinį pakanka tik trijų pirštų spragtelėjimo. JAV sankcijos tam paklojo pamatus. Žinoma, nukentės verslas, bet Vyriausybė gi turi planą, kaip kompensuoti šią žalą.

Susisiekimo ministerija kartu su geležinkeliais ir uosto krovos įmonėmis keturis mėnesius laužė galvą, kaip čia pasielgus, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Būriai teisininkų svarstė sąlygas, šimtai klerkų diskutavo įvairiuose posėdžiuose, o, kai atėjo gruodžio 8-oji, skėstelėjo rankomis: nieko padaryti negalime… Kaip toje A. Krylovo pasakėčioje, kai vežimą kiekvienas tempė į savo pusę, o šis ir liko vietoje stovėti…

O tokio aplaidumo priežastis gana paprasta: „Beloruskalij“ atliko avansinius mokėjimus keletui mėnesių į priekį, įskaitant gruodį, sausį ir net iki pavasario, šitaip supančiodama mūsų vežėjų rankas ir kojas. Ministrai ir pati Premjerė sako nieko nežinoję, nors dar spalio 21 d. „Lietuvos geležinkeliai“ su „Belaruskalij“ pasirašė papildomą susitarimą dėl avansinių mokėjimų. Ar ministras Marius Skuodis negali pavesti jam ant stalo pakloti visų to susitarimo sąlygų ir mokėjimų pavedimų? Bet prispaustas jis dabar kalba esą ėmęsis žingsnių įgyvendinti JAV sankcijas ir spalio mėnesį netgi specialiai vyko dėl to į Vašingtoną. Politikas pripažįsta turėjęs informaciją apie avansinius mokėjimus „Lietuvos geležinkeliams“, bet jam, girdi, neužteko laiko…

Permesti visą atsakomybę pavaldžioms organizacijoms, žinoma, nesunku, o gal ir būtina. Juk peršamų avansinių pinigėlių susigundė ir geležinkelių vadas Mantas Bartuška, ir uosto vadovai, ir net bankai. Kaip sakė vienas žinomas politikas, kas gali paneigti, kad dalis jų neįkrito į reikiamas plačiai atvertas kišenes… Gal nebe reikalo Klaipėdos jūrų uosto Birių krovinių terminalo vadovas Vidmantas Dambrauskas kaip užsuktas įžūliai kartojo: trąšas krausime ir vešime, nes politikai vapa nežinia ką.

Greičiausiai lėks dviejų ministrų galvos. Rašant šias eilutes, dar nebuvo aišku, ar Ingrida Šimonytė patenkins užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsistatydinimo pareiškimą. M. Skuodžio pasitraukimo prašymas savaitgalį dar tebegulėjo ant jo darbo stalo. Bet ar šitaip išspręsime problemą? Na, nubausime šitus, paskirsime kitus (viešojoje erdvėje postai jau dalijami), gal net su didesnės partinės priklausomybės našta, kol tie įsigilins į šią bylą, tai tas vežimas toli nuriedės. O būdami kone aršiausi A. Lukašenkos režimo kritikai regione, prarasime JAV pasitikėjimą, kuriuo dabar didžiuojamės ir kurį su kaupu pateisiname.

Ką daryti? Pro sukąstus dantis atlyginkime netesybas, jeigu teisininkai nesuras būdų jų išvengti. Kita vertus, – ir čia vėl turėtume kreiptis į Prezidentą – reiktų sušaukti Valstybės gynimo tarybą, kuri patvirtintų, kad trąšų „byla“ susijusi su šalies nacionaliniu saugumu, ir iš to sektų visi kiti šio gudraus iššūkio Lietuvos valstybei padariniai.

Bet pabaigai – mano mėgstama razina. Praėjusią savaitę ištikimiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio bendražyge vadinta Agnė Širinskienė driokstelėjo su netikėta žinia – ji nusprendė trauktis iš valstiečių frakcijos ir partijos, supeikdama ir kolegas, ir savo partiečius, ir jų lyderį. Nepraėjo nė dienos, ir ji paskelbė atvirą laišką buvusiems bendrapartiečiams, kurį apžvalgininkai įvertino kaip atsiprašymą, lyg apgailestavimą, o LVŽS suvažiavime šeštadienį pirmininku patvirtintas R. Karbauskis pareiškė, kad „paklydusioms avelėms“ durų jis neužtrenksiantis… Tai paskatino kalbas, kad Seimo narė grįžta pas „valstiečius“.