Dr. Birutė Galdikas. Nuotrauka iš „Orangutan Foundation International“

www.voruta.lt

Pasaulinio garso lietuvių kilmės antropologė, primatologė, gamtosaugininkė ir rašytoja, profesorė Birutė Galdikas, prisijungdama prie „Sengirės fondo“, siekia biologinio rūšių išsaugojimo ne tik Borneo saloje, bet ir Lietuvoje.

Gruodžio 20, 2021. Viena garsiausių pasaulio gamtosaugininkių, primatologė ir antropologė prof. Birutė Galdikas prisijungė prie biologinės įvairovės išsaugojimo siekiančios „Sengirės fondo“ iniciatyvos ir tapo oficialia šio fondo globėja.

Spalio 20-26 d. Lietuvoje viešėjusi mokslininkė jau 50 metų rūpinasi rūšių biologinės įvairovės išsaugojimu ir kovoja prieš Pietryčių Azijos, ypač Borneo salos miškų – natūralių orangutanų ir daugybės kitų rūšių buveinių – kirtimą. Lietuvoje veikiančio „Sengirės fondo“ tikslas yra labai panašus: išpirkti ir nuo iškirtimo apsaugoti perspektyvius, sengirėmis tapti galinčius miško plotus. Medienos išgavimui nenaudojamuose miško sklypuose ilgainiui išsivysto išskirtinės, dabar retai sutinkamos buveinės, kuriose gali klestėti nykstančios gyvūnijos, augmenijos ir grybų rūšys.

„Man didelė garbė tapti „Sengirės fondo“ globėja, kadangi ši svarbi organizacija siekia išsaugoti brandžius miškus ir girias bei jų biologinę įvairovę. Nesvarbu, kur bebūtume – Borneo saloje ar Lietuvoje – miškai yra vienos svarbiausių planetos ekosistemų. Jie ne tik užtikrina šiose buveinėse gyvenančių rūšių išlikimą, bet ir lemia mūsų bei mūsų palikuonių gyvenimą, nes be klestinčios biologinės įvairovės sunkiai įsivaizduojama ir žmonijos ateitis“, – sakė iš Lietuvos kilusi profesorė B. Galdikas.

Gamtosaugininkų pora Paulas ir Anne Ehrlichai rūšių nykimo sąsajas su ekosistemomis praėjusiame amžiuje prilygino kniedėms ir lėktuvo sparnui: kai iškrenta viena kniedė, sparno konstrukcija išlieka stabili. Bet kuo daugiau kniedžių iškrenta, tuo didesnė sparno subyrėjimo grėsmė. Evoliucijos eigoje, per milijardus metų, ekosistemos įgijo didžiulį atsparumą pavienių rūšių („kniedžių“) netekimui, tačiau tas atsparumas nėra begalinis ir ilgainiui ekosistemos gali sugriūti. Tuo tarpu žmonių veikla rūšių nykimą pagreitino net 1000 kartų.

Mokslininkė savo viešnagės Lietuvoje metu atkreipė dėmesį, jog mūsų šalyje miškingų plotų yra tik apie 30 procentų, jų naudą gamtosauginiu požiūriu mažina ir tai, kad jie yra santykinai jauni bei fragmentuoti, t.y, nesama didelių vientisų miškingų masyvų.

„Kai nusprendėme įkurti „Sengirės fondą“, buvo neramu: ar žmonėms bus aktuali senųjų miškų apsauga, ar bus norinčių pinigais prisidėti prie vertingiausių miškų išpirkimo bei išsaugojimo. Labai džiaugiamės, kad praėjus beveik dvejiems metams „Sengirės fondo“ savanorių aktyvumas bei visų lietuvių susitelkimas ir noras padėti gerokai viršijo ankstesnes, nedrąsias svajones“,– sakė „Sengirės fondo“ įkūrėjas Mindaugas Survila.

„Prof. Birutė Galdikas yra pasaulinio garso biologė ir gamtosaugininkė. Labai džiaugiamės, kad jos sukaupta patirtis ir žinios mums padės žengti dar tvirtesnius žingsnius siekiant vystyti partnerystes globaliu mastu, į gamtos apsaugos problematiką atkreipiant užsienio lietuvių, verslo, institucijų dėmesį, pritraukiant paramą bei siekiant tarptautinio bendradarbiavimo su panašiomis iniciatyvomis. Tikime, kad profesorės pagalba leis išpirkti bei apsaugoti dar daugiau senųjų Lietuvos miškų“, – pridūrė M. Survila.

Šiuo metu „Sengirės fondas“ nuo iškirtimo saugo jau daugiau nei 13 ha miškų plotus – kai kurie iš šių miškų po kruopščios atrankos įsigyti už surinktas paramos lėšas, dalį miškų padovanojo žemės savininkai.

Plačiau apie „Sengirės fondą“, paramos būdus bei vykdomas iniciatyvas galima rasti fondo internetinėje svetainėje.

APIE SENGIRĖS FONDĄ

„Sengirės fondas“ įsteigtas po filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje, kuri įvyko 2018 m. kovą, tarptautinio „Kino pavasario“ festivalio metu. Daugybę nacionalinių bei tarptautinių apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas Lietuvoje pritraukė rekordinį 67 tūkstančių žiūrovų skaičių, buvo apdovanotas dvejomis „Sidabrinėmis gervėmis“, rodomas 30 valstybių ir virš 50 tarptautinių festivalių. Pusė seansuose surinktų lėšų skirta „Sengirės fondui“ – išsaugoti dokumentikoje pristatytas senąsias Lietuvos girias kaip prieglobstį nykstančioms gyvūnų ir augalų rūšims.