Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
www.voruta.lt
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai 2021 m. lapkričio mėn. 30 d. paminėjo Tilžės akto 103 metų sukaktį, apeidami keletą atminimo lentų, kurios skirtos Tilžės akto signatarams. Vėliau susirinko arbatai į būstinę, kuri randasi Tiltų gatvėje.
Pirma paminklinė lenta, kurią aplankė – skirta Martynui Jankui. Ant pastato Šaulių g. Nr.5. 2014 m. buvo pakabinta atminimo lenta, talkinant Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) Klaipėdos krašto skyriui, finansuojant M. Jankaus anūkei Evai Gerolai Jankutei. Tekstą memorialinei lentai parašė Tilžės akto signataro anūkė.
Taip pat skaitykite
MLRT Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas tą tekstą pristatė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai. Ji paprašė išbraukti žodį patriarchas. Žodį patriarchas teko pašalinti. Anot komisijos, Lietuvoje yra tik vienas patriarchas – Jonas Basanavičius. Keista klausytis Klaipėdos universiteto istorikų, pagal juos, Mažoji Lietuva neturėjo savo patriarcho, nors tarpukario Lietuvoje K. Jankus buvo vadinamas patriarchu. Ar suvokia Klaipėdos istorikai, kas slypi po neigimu, jog Mažoji Lietuva neturėjo patriarcho? Tada galimai ten, Mažojoje Lietuvoje, negyveno lietuvių, nevyko žūtbūtinė kova už tautos išlikimą. Liūdna tiesa ta, kad XIX pab.-XX a. Mažojoje Lietuvoje vykusi kova dėl tautinių vertybių nesibaigė, tęsiasi ji ir XXI a. pr.
2021 m. rugpjūčio mėn. 19 d. į Ievos Simonaitytės biblioteką susitikti su klaipėdiečiais atvyko Domas Kaunas. Jis pristatė savo naujausią darbą-monografiją „Martynas Jankus-tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“. Šis puikus veikalas dar kartą mums priminė, kad istorikai, išsityčioję iš Evos Jankutės prašymo įrašyti į atminimo lentą žodį patriarchas, elgėsi neatsakingai.
Profesorius D. Kaunas mano, kad M. Jankui turi būti ne tik atminimo lenta, bet ir paminklas. Jis siūlo vietoj žvejo, kuris stovi šalia merijos, pastatyti paminklą M. Jankui. MLRT Klaipėdos krašto skyriaus nariai norėtų paminklo Mažosios Lietuvos patriarchui M. Jankui, kuris stovėdamas visu ūgiu primintų, kad jo, kaip tautos vienytojo, indėlis yra begalinis. Jo ir kitų mažlietuvių dėka Klaipėdos nesunaikino, nepakeitė miesto vardo, kaip tai nutiko Mažosios Lietuvos miestams, kaimams, kuriuos okupavo sovietai.
MLRT Klaipėdos krašto skyriaus nariai mano, kad nukelti žvejo paminklo nereikia. Jis ten jau suaugo su aplinka. Galbūt paminklą galima būtų pastatyti kažkur prie halės, senojo turgaus rajone, nes ten Jankai turėjo prekyvietę, ten knygas pardavinėjo Anė Jankuvienė. Darbo sąlygos sveikatai buvo prastos. 1912-1913 m. žiemą persišaldė, susirgo ir mirė. Galimai į prekyvietę užsukdavo ir M. Jankus. Tai jo ir žmonos numindžioti takeliai. Ten paminklui būtų tinkama vieta.
Mažosios Lietuvos patriarchas M. Jankus turi būti pagerbtas panašiai kaip ir buvusioje Didžiojoje Lietuvoje, Vilniuje J. Basanavičius.
M. Jankus dalyvavo ir politiniame gyvenime. Mažosios Lietuvos gyventojai norėjo turėti Reichstage savo deputatą. 1899 m. jie įkūrė Ragainės ir Pilkalnio apskričių lietuvių konservatorių rinkimų draugiją. Šios draugijos renginiuose M. Jankus susipažino su Jonu Vanagaičiu, kuris kilimo buvo iš anapus Nemuno, iš buvusio Pabūdupių kaimo, Ragainės apskrities, dabar vadinasi rus. Крайнее, Krasnoznamensko rajonas.
J. Vanagaitis ir M. Jankus tapo draugais, juos jungė panaši pasaulėžiūra tiek politinėje, tiek kultūrinėje veikloje. Jų draugystė buvo ilgalaikė. Jie abu buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto ( 1922-1924) nariai, net jų memorialinės lentos yra šalia. J. Vanagaičio paminklinė lenta yra pakabinta ant pastato Karoso g. 13, Klaipėda. Šią atminimo lentą finansavo J. Vanagaičio anūkai: Romas Šležas ir Marija Kavaliauskaitė-Murphy. Jie iš JAV 2010 m. atvyko į Klaipėdą pagerbti senelio įamžinimą. Į Lietuvą 2009 m. atvežė savo senelių Jono ir Marijos palaikus, kuriuos palaidojo Bitėnų kapinaitėse.
Prieš tai J. M. Vanagaičių atminimas buvo pagerbtas Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurioje pasisakė Klaipėdos universiteto istorikai. Vienas iš jų prisiminė šmeižtus, kuriuos per spaudą skleidė, kaip tiesą, galingosios kaimynės Vokietijos paruošti spec. darbuotojai. Tuomet senelio garbę stojo ginti anūkas Romas Šležas. Jis jau šių dienų gandų ir paskalų platintojams priminė, jog jo senelis šmeižikus padavė į teismą ir laimėjo bylą. Kauno laikraščiai, kurie buvo išplatinę melą apie J. Vanagaitį, parašė paneigimus. Klaipėdos laikraščiai buvo įpareigoti tai padaryti, bet jie neatsiprašė. Kai kalbėjome su architektu Adomu Skiezgelu apie politinius susidorojimus, kuriuos teko mažlietuviams patirti iš didžiosios vokiečių tautos atstovų, tai jam anūkas pasakė, jog J. Vanagaitis laimėjo teismo bylą todėl, kad buvo labai kruopštus, netgi pedantas ir kiekvieną pirkinį fiksuodavo savo užrašuose. Svarbiausias vokietukų šmeižtas, kad vogė, todėl pasistatė namą, teisme buvo paneigtas.
Lietuviams ypač daug teko patirti agresijos, kai naciai ruošėsi atimti Klaipėdą. Klaipėdos perdavime Vokietijai dalyvavo ir Tilžės akto signataras Viktoras Gailius, nes jis tuo metu buvo gubernatorius.
Trečia paminklinė lenta, kurią aplankėme – Viktoro Gailiaus. Šios lentos sukūrimą dalinai finansavo Mažosios Lietuvos lietuvių draugija Čikagoje. V. Gailius svarbus Klaipėdos miesto istorijos kultūrai ne tik, kad buvo Tilžės akto signataras, bet ir paskutinis Klaipėdos miesto gubernatorius Lietuvos Respublikos ministro teisėmis 1938 m. gruodžio 12 d. – 1939 m. kovo 23 d. Po to, kai Klaipėdos kraštą okupavo nacistinė Vokietija, 1939–1940 m. V. Gailius buvo Lietuvos Respublikai paliktos Klaipėdos uosto laisvosios zonos administracijos tarybos narys.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus iniciatyva, t.y. suradus sponsorius, V. Gailiaus paminklinę lentą pakabino 2021 m. Adomas Skiezgelas ir skulptorius Rimantas Eidėjus yra ne tik šių, bet ir dar trijų memorialinių lentų, kurios taip pat skirtos Tilžės akto signatarams, lentų autoriai. Apie kitus Tilžės akto signatarus nutarėme kalbėti MLRT Klaipėdos krašto skyriaus būstinėje.
Tilžės akto pagerbimo popietėje prie arbatos dalyvavo ir Tilžės akto signataro Jurgio Arnašiaus anūkas Helmutas Arnašius. Anūkas, kaip du vandens lašai panašus į savo senelį ilgametį Klaipėdos teismo darbuotoją. Jų gyvenamasis namas neišliko, karo audros jį sunaikino, todėl atminimo lenta 2017 m. buvo pakabinta ant buvusių teismo rūmų ir kalėjimo pastato Jūros g. Nr. 1.
Neaplankėme, bet prisiminėme Tilžės akto signatarą Valterį Didžį, gydytoją, jachtklubo „Buriuotojų sporto klubo“ komodorą, Lietuvos automobilių sporto čempioną. Prisimenant V. Didžį būtina paminėti, jog 1947 m. jis pasirašė po Mažosios Lietuvos lietuvių protestu, kuris turėjo pavadinimą Fuldos II aktas, reikalaujantis prijungti Karaliaučiaus kraštą prie Lietuvos, neatiduoti kolonizuoti rusams jų tėvynės Mažosios Lietuvos.
Memorialinė lenta V. Didžiui buvo atidengta 2018 m. Turgaus g. 2. Pastatas, kuriame jis dirbo gydytoju, neišliko, jo vietoje po karo buvo pastatytas jau kitas namas. Dalinai šią lentą finansavo V. Didžio vaikai dukra Ieva Aras ir sūnus Martynas Didžys, kurie gyvena Australijoje.
Kitas Tilžės akto signataras – Jurgis Lėbartas, kuris taip pat dirbo Klaipėdoje. Jis ne tik pasirašė po Tilžės aktu, bet 1923-1925 m. buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vicepirmininku. Pastatas, kuriame veikė Gelbėjimo komitetas, neišliko. Memorialinę lentą 2019 m. pakabino ant namo Tiltų g. 16, kurį pastatė toje pačioje vietoje jau po karo. Šį projektą dalinai finansavo Lietuvos šaulių sąjunga, nes J. Lėbartas buvo ir Lietuvos šaulių sąjungos XX Klaipėdos rinktinės valdybos pirmininku. Jį taip pat 1926 m. išrinko į pirmąjį Klaipėdos krašto Seimelį bei paskyrė Direktorijos pirmininku. 1934 m. ėjo Klaipėdos vyr. burmistro pareigas.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas Algimantas Švanys susitikimo metu pasakė, jog nėra tinkamai įamžintas 1923 m sukilimo dalyvis, kuris gyveno Klaipėdos rajone, Endrius Borchertas. Popietės dalyviai paprašė, kad kitam susirinkimui paruoštų raštą Klaipėdos rajono merui. Prisiminti garbingą Klaipėdos krašto istoriją, iškilius tautiečius, yra mūsų pareiga, nes jų dėka šis kraštas neatiteko karo nugalėtojams lyg grobis, kaip Lietuva anapus Nemuno.
MLRT Klaipėdos krašto skyriaus inform.