www.voruta.lt

Užupio bendruomenė oficialiai kreipėsi į AB Lietuvos paštą ir eilę valdžios institucijų, reikalaudama peržiūrėti ir atšaukti sprendimą uždaryti 7-ąjį pašto skyrių Užupyje adresu Krivių g. 4, Vilniuje). „Užupio bendruomenės Senatas, detaliai apsvarstęs Lietuvos pašto planus, bendru sutarimu priėmė sprendimą imtis visų įmanomų priemonių, viešumo ir aktyvizmo, kad Užupio paštas būtų išsaugotas“ – komentavo Senato pirmininkas Algimantas Lekevičius.

Užupio Respublika drauge su Lietuvos paštu dar 2016 m. yra iškilmingai[1] paskelbę Užupio paštą Užupio vertybe[2], norėdami atkreipti dėmesį į pašto pastato, veiklos, paslaugos, darbuotojų, sukurtų santykių su užupiečiais kaip visumos vertę ir svarbą.

„Tai nėra tik eilinis Lietuvos pašto Vilniaus skyrių. Tai yra Užupio paštas, kuris kartu su Užupio Respublikos Konstitucija, Prezidentu, Parlamentu, kalendoriumi, valiuta ir kt. yra Užupio Respublikos valstybingumo sudėtinė dalis. Centrinis Užupio paštas – atskaitos taškas, matuojant atstumus tarp valstybių ir miestų. Užupio Respublika[3] – gyva legenda ir nuolat vystomas Vilniui dovanotas kolektyvinis kūrinys, o dėl Užupio Respublikos Užupis – traukos vieta vilniečiams, taip pat turistams iš Lietuvos ir užsienio[4].

Užupio paštas yra Užupio Respublikos strateginis objektas, kaip AB Lietuvos paštas yra Lietuvos Respublikos nacionaliniams saugumui užtikrinti svarbi įmonė.[5] „Atitinkamai juo rūpinamės ir ginsime“ – žadėjo bendruomenės Senato pirmininkas Algimantas Lekevičius.

Informaciniame pranešime ant Užupio pašto durų Lietuvos paštas skelbia, kad „veiklos perkėlimas“ (de facto uždarymas) numatomas dėl pačių gyventojų patogumo, tariamo geresnio paslaugų prieinamumo. „Labai ačiū Lietuvos paštui už rūpestį, tačiau tokio sprendimo mums visiškai nereikia, jis mums nesuprantamas. Dar daugiau, šis sprendimas mums yra skaudus ir žalingas“ – replikavo užupiečiai.

Lietuvos paštas tvirtina, kad skyrius įsikūręs prastos būklės patalpose, patalpos nepritaikytos darbuotojų ir klientų poreikiams. Tačiau pati įmonė neinvestavo į šias patalpas ir jų pritaikymą. Lietuvos paštas taip pat nurodo, kad klientų srautas šiame skyriuje nėra didelis. Tačiau tiesa ta, kad skyriuje dažnai susidaro eilės, o Užupyje ir Paupyje dar niekada negyveno tiek gyventojų, kiek dabar ir jų dar daugės (dėl vykdytos ir tęsiamos nekilnojamojo turto plėtros, gamyklinių teritorijų konversijų į gyvenamąsias teritorijas). Užupiečiai tvirtina, kad jiems svarbus pašto paslaugų prieinamumas, pasiekiamumas savo kaimynystėje ir judant darniai – pėsčiomis.

Svarbus ir Užupio paštininkų darbo vietų išsaugojimas. „Mus pasiekė nerimą keliančios žinios, kad Lietuvos paštas darė spaudimą skyriaus darbuotojams – vertė palikti darbą tariamai „savo noru“. Dalis žmogiškai neatlaikė šio spaudimo. Tokia praktika – absoliučiai nepriimtina, juk kalbame apie valstybei priklausančią įmonę, deklaruojančią organizacijos brandos virsmą! Nežinome, ar tai buvo atsitiktinis sutapimas, tačiau 2016 metais 7-ąjį pašto skyrių paskelbus Užupio vertybe, nedelsiant į „užtarnautą poilsį“ buvo išleista šio skyriaus viršininkė, kūrusi nuoširdžius santykius su savo klientais užupiečiais.” – komentavo Užupio bendruomenės administratorius ir personalo vadybos ekspertas Sakalas Gorodeckis.

Užupiečiai tikisi, kad Lietuvos paštas, jo valdyba, ministrai ir kiti atsakingi asmenys skirs deramą dėmesį šiam unikaliam klausimui ir sprendimas dėl Užupio pašto bus artimiausiu metu persvarstytas. Pašto skyriaus išsaugojimo klausimas 2022 m. vasario 2 d. bus aptartas su Senamiesčio–Žvėryno (Nr. 1) apygardoje išrinkta LR Seimo nare ir pirmininke Viktorijai Čmilytei-Nielsen (18 val. Senamiesčio seniūnijoje numatytame susitikime).

[1] Užupio pašto iškilmingo paskelbimo Užupio vertybe video UŽTV 2016 04 01 Užupio vertybė paštas – YouTube

[2] Vertybės – Užupio Respublika (uzupiorespublika.com)

[3] Užupiečiai Vilniui, Lietuvai ir likusiam pasauliui padovanojo Užupio Respubliką – Europoje ir už jos ribų pagarsėjusį bendruomenės kolektyvinį kūrinį, nuolat kintantį, besivystantį, tobulinamą ir plėtojamą. Užupio Respubliką kaip bendruomeninį, kultūrinį, meninį, pilietinį ir socialinį judėjimą dažnai lygina su Monmartru (Paryžius) ar Kristianija (Kopenhaga).

Tačiau Užupio Respublika turi savitą filosofiją ir raiškos formas, švenčių cikliškumą (kalendorių), Konstituciją išverstą į daugiau nei 50 pasaulio kalbų, simboliką ir vėliavas, sienų riboženklius, lengvai suteikiamą pilietybę ir piliečius visame pasaulyje, UžR garbės piliečius, Prezidentą, Parlamentą, Vyriausybę, suformuotą iš savanorių-ministrų, ambasadorius (kitose valstybėse, miestuose ir net gyvenimo ar veiklos srityse), reglamentuotus tarptautinius ryšius su kaimynine Lietuvos Respublika ir užsienio valstybėmis, stabiliausią valiutą EuroUžą, laikraščius, Užupio televiziją, nacionalinį patiekalą UžBurgerį ir kitus nacionalinius atributus, tarp kurių yra ir Užupio paštas!

Aktyviai betarpiškus žmonių tarptautinius santykius plėtojanti Užupio Respublikos Užsienio reikalų ministerija yra akreditavusi daugiau nei tris šimtus ambasadorių įvairiuose kraštuose ir materijose, tuo sukurdama naujų atvirų santykių tarp žmonių praktiką.

Užupio Respublikos sukūrimas ir išpuoselėjimas reikšmingai prisidėjo prie apleisto ir pavojingo Užupio atgaivinimo, pavertė jį stipriu turistų ir kitų lankytojų traukos objektu, kūrėjų įkvėpimo šaltiniu, suformavo savitą bendruomenišką tapatybę ir sukūrė atvirą kūrybos erdvę.

Daugiau informacijos apie Užupio Respubliką prieinama Pagrindinis – Užupio Respublika (uzupiorespublika.com)

[4] Vilniaus gidų teigimu, net viena papildoma pilna diena Vilnių lankančių turistų grupių yra įprastai skiriama Užupiui.

[5] Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas IX-1132 Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas (e-tar.lt)

Užupio Respublikos Prezidento

Romo Lileikio

atviras laiškas

2022 vasario 1 diena, Užupis

Žmogaus gyvenime yra svarbių dalykų. Vienas iš jų – Paštas. Nes tai vieta, iš kurios matyti Tavo namai: laiškų dėžutė, laiptai, skambutis, kilimėlis, durys.

Paštas – vieta, kur Tavęs nedera supainioti su kuo kitu, kad ir kaimynu, nes taip elgtis nėra teisinga. Dar pašte žino: ar tu gyvas, ar jau neatsiliepi. Esi išvykęs… Tavęs nebėra.

Paštininkas – tai asmuo, su kuriuo gali pasisveikinti, sužinoti iš jo naujienas ar bendrabūvio aktualijas… Tai asmuo, mokantis naudotis Tavo vietovės pašto žemėlapiu, kuriame nurodyti ar net nupiešti konkretūs, o ne abstraktūs butai… Žemėlapis, suteikiantis paštininkui galimybę nepasiklysti tarp šimtų laukiančiųjų:

–    Kas ten?

–    Paštas.

Ne „įrengtas pagal modernią koncepciją“, o tik gyvas Paštas tegali būti įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą. Jo veiksnumas – ryšio, sąveikos gyvybė, o ne tariamas funkcionalumas, besiremiantis bedvasiu naudos nevaisingumu.

 Mums teigiama: „Pašto skyriuje sunku užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą, patalpų neįmanoma pritaikyti dabartiniams klientų ir darbuotojų poreikiams“.

Žmonės, vartojantys žodį neįmanoma, dažniausia neturi nieko bendro su vaizduote ar kūryba. Kai buvo mėginta įvardinti Užupio respubliką kaip kūrybingų žmonių erdvę, teigėme, kad poetais Užupyje gali būti net biurokratai…

–    Tai apie mane, – tąsyk ištarė Henri‘is Malose‘as,

tuometis Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto prezidentas. Ką tik buvome viešai pasirašę „Gerai temperuotos Europos klavyrą“ t. y. sutartį (treaty), kurioje sakoma:

„Užupio Respublikos devizas – „vienintelis, todėl – ne vienišas“ – atitinka modernios, vis tampančios, vis naujos Europos modus vivendi: dalintis tuo, kas brangiausia – savo valia, tačiau neištirpti visuotinėje terpėje, netapti inertišku, kultūrų gausoje išsaugoti savo tapatybę, savastį, iniciatyvą“.

– Jūs drauge nebūsit! Jums Užupy jos nereiks! – išgirdome pirmą kartą, kai uždarė Biblioteką.

– Jums čia jo nereiks… – vėl girdime, kai netrukus, tuojau sudraskys į skutelius Užupio Paštą.

– Kodėl?

– Nes taip jums geriau, – nusprendė budintys pašto tvarkdariai. Nes taip geriau, patogiau, naudingiau mums.

Kas tie jie? Ir kas gi mes?

Ir vis tik, kas ta nauda ir prasmė?

Nukariautiems miestams skirdavo naujus vardus, naujai pervadindavo vergus, kad nebūtų kur ir kam rašyti laiškų.