Gegužės 14-ąją tradiciškai minėjome Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei Pilietinio pasipriešinimo dieną, skirtą pagerbti Rimo Kalantos pasiaukojimą priešinantis okupacinei santvarkai. Istorikai, kariškiai, visuomenės informavimo specialistai sutaria, kad šiomis dienomis, kai didžiausioje Europos valstybėje – Ukrainoje – brutaliai žudomi laisvi žmonės, istorinių Lietuvai datų įprasminimas taptų dar stipresnis visų mūsų piliečių susitelkime ir vienybėje.

„Simboliška, kad Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, nuo Nepriklausomybės atkūrimo minima trečiąjį gegužės savaitgalį, šiemet sutapo su Pilietinio pasipriešinimo diena. Praėjo lygiai 50-imt metų nuo dienos, kai Romas Kalanta pasirinko drastišką protesto prieš okupacinį režimą formą – politinę savižudybę. Žinia apie drąsų jaunuolio žingsnį, nepaisant KGB pastangų riboti informacijos sklaidą, pasklido po Lietuvą – R. Kalantos auka tapo mūsų pilietinio pasipriešinimo simboliu. Šiandien matome ukrainiečių nepalaužiamą valią kovojant už savo valstybės laisvę, nepriklausomybę, už demokratines vertybes. Valstybės, laisvę išsikovojusios per pilietinį pasipriešinimą ginkluotam agresoriui, niekada nepamiršta laisvės kainos ir jos vertės“, – sako istorikė, komunikacijos ekspertė Luka Lesauskaitė.

Pasak istorikės, prie Lietuvos laisvės kovotojų aukų įprasminimo ir pilietinės galios stiprinimo galime prisidėti kiekvienas – Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos šaulių sąjungoje, savanoriškose organizacijose.

Karininkas Donatas Mazurkevičius valstybės gynybos stiprybę mato kariuomenės ir visuomenės bendrystėje: „Laisvės kovotojų atminimas apjungia Lietuvos žmones tarsi atlaidai, kai stipriau pajaučiame, kad visi esame susisiekiantys indai. Mus visus – karius ir artimuosius, Lietuvos sąjungininkus ir Lietuvos institucijas, visuomenines organizacijas ir nuomonės formuotojus, piliečius ir politikus, verslininkus ir darbuotojus, miestiečius ir kaimiečius, senus ir jaunus, vyrus ir moteris, tautiečius, gyvenančius Lietuvoje ir užsienyje, jungia viena dvasia, viena idėja – šalies saugumas ir gebėjimas apsiginti yra kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga – bendras reikalas!“

Pasak Lietuvos karininko, per tris paskutinius dešimtmečius svarbiausi Lietuvos saugumo stiprinimo etapai buvo Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą; Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijoje (ypač atkuriant Goro provinciją Afganistane), šauktinių tarnybos atkūrimas. „Tačiau Rusijos kariuomenės invazija į Sakartvelą 2008 metais ir į Ukrainą 2014-aisiais ir 2022 metais, neturėjo leisti mums pamiršti, kad grėsmės toliau egzistuoja, jos yra visai šalia mūsų sienų, todėl turime išlikti vieningi ir prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo visi“, –  sako karininkas D. Mazurkevičius.

Alkas Paltarokas, organizuojantis žygius partizanams atminti, sako, kad ilgas rezistencijos laikotarpis įrodė lietuvių stiprybę ir prasmę tęsti kovą net tuomet, kai jėgos nelygios. „Svarbu visada priminti Lietuvos partizanus, tuos drąsius žmones, kurie paaukojo gyvybę. Visa mūsų šalis pažymėta randais, gautais kovose su priešu: gedime žuvusiųjų, nusilenkiame jų kovų, žūties vietose, tačiau tikrų grėsmių akivaizdoje istorinės datos paskatina atsigręžti į praktiką ir padaryti tai, ką realiai galime šiandien“, –  sako A. Paltarokas, į žygių programą įtraukęs treniruotes su koviniais ginklais. Pasak renginių organizatoriaus, surengtais žygiais Lietuvos laisvės kovotojų mūšio vietomis dabar susidomėjo ir Lietuvoje apsigyvenę karo pabėgėliai iš Ukrainos, o anksčiau kovinio šaudymo treniruotėse  dalyvavę keli šimtai žmonių nusprendė įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą, įsigyti leidimą ginklui savigynai. Sulaukus susidomėjimo, žygiai su treniruotėmis ir mokymais, kaip išgyventi laukinėje gamtoje, veikti komandoje, pradėti rengti nuolat. Praktiniai mokymai praverčia ir kasdieniame gyvenime, stiprina žmonių bendrystę.

Alkas Paltarokas sako, kad projektas „Vanago Lietuva“, daugelį metų kaip brangi istorijos dalis daugiau dominęs mus pačius, ypač pradėjo dominti šalies jaunąją kartą bei užsieniečius. „Ta pasipriešinimo ugnis, kuri vyresniajai kartai atrodė savaime supranta duotybė, šiandien vertinama kaip ypatinga galia. Žygių dalyviai klausia – iš kur Lietuvos partizanai turėjo tiek motyvacijos, kodėl nenuleido rankų, kaip išgyveno tiek metų miškuose, žeminėse. Išaugęs susidomėjimas Lietuvos laisvės kovų istorija ir užduodami klausimai, kaip pasiruošti galimiems scenarijams, įgalina plačiau skleisti šią praktiką ir taip stiprinti piliečių pasirengimą ir valią gintis“, – pasakoja komunikacijų specialistas ir žygių programų organizatorius A. Paltarokas.

Alko Paltaroko asmeninio albumo nuotraukos