Kun. br. Marija Elijas Černiauskas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jėzų, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“

Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“
Tas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą, kaip save patį“.

Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi“.

Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“

Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taipogi ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse.

O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.

Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu.

Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“
Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumo“.

Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“  (Lk 10, 25–37)

*  *  *

Dievo įstatymas mums sako: Klausyk Viešpaties, savo Dievo visa širdimi, visa siela ir visu protu, o savo artimą kaip save patį. Jėzus patikslina, kad meilė artimui tai – gyvenimas rodant gailestingumą, kaip tai padarė gerasis samarietis. Siekdami gyventi gailestingumo dvasioje, mes turime atsisukti į Dievą ir gyventi vienybėje su Juo.

Praėjo jau beveik metai kai paskutinį kartą Trakų bazilikoje aukojau Šv. Mišias ir sakiau pamokslą,  labai džiaugiuosi, kad galiu vėl būti kartu su jumis. Šie metai tikrai buvo nelengvi kiekvienam iš mūsų, tai išbandymo metai, kai Viešpats suteikė mums galimybę būti dar arčiau Jo, bet tuo pačiu patikrino ir mūsų tikėjimo gelmes. Džiugu pamatyti, kad šiandien bažnyčioje Šventoji Komunija vėl priima pagarbiu būdu į burną, o ne į rankas.

Šis tradicinis Šventosios Komunijos priėmimo būdas yra brangi tradicija, kurią išsaugojo Lietuvos katalikų Bažnyčia, rodydama nusižeminimą ir pagarbą Kristui, pasilikusiam su mumis Eucharistijoje. Šiandieniniame pasaulyje mažėja tikėjimas realiu Jėzaus egzistavimu Eucharistijoje, o juk tai yra mūsų Bažnyčios tikėjimo centras. Išpažinties ir Eucharistijos sakramentai yra kertiniai akmenys mūsų dvasinėje kelionėje, kurie nuolat stiprina mus dvasiškai ir leidžia gyventi vienybėje su mūsų Išganytoju.

Eucharistija mums gali suteikti stiprybės, padeda išsaugoti šviesą savo gyvenime, savo mintyse ir savo mąstymuose. Šiandien pasaulyje sklinda milžiniška dezinformacija. Darosi sunku suprasti, kur tiesa, kur melas, kur gėris, o kur blogis. Covid pandemija nualino ir supriešino žmones, o šiais metais mes sulaukėme ir karo, kuris grasina ir mūsų Tėvynei. Prieš keletą dienų buvęs Rusijos prezidentas Medvedevas išdėstė absurdiškas mintis, kad Lietuva – tai maištingas Rusijos regionas. Tie žodžiai maištingas regionas, labai artimi Kinijos retorikai, taip jie įvardina Taivanį. Tai tikrai ligoto žmogaus kliedesiai, bet jie leidžia mums giliau suprasti, kokia didelė Dievo dovana buvo mūsų tautai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas ir kaip mes turime branginti ir saugoti. Šiandien grėsmė Lietuvai tikrai yra nemaža ir mes tikintieji turime melsti Dievo gailestingumo ir globos.

Šiandienis žmogus įsivaizduoja, kad atgaila tai atgyvenęs dalykas ir niekam nereikalingas. Bet tai ypatingai klaidinga pozicija. Šiandien ji kaip niekada yra reikalinga ir svarbi.    Dievas duodamas mums išbandymus nenori, kad mes kentėtume, bet Jis turi vienintelį troškimą, kad mes sugrįžtume pas Jį, atverdami Jam savo širdį. Dievas trokšta mus apsaugoti ir vesti mus į pažadėtą Dievo Karalystę.

ATGAILA tai atsigręžimas į Dievą per gailestingumo darbus, maldą ir pasninką. Tai mūsų nuoširdus atsiprašymas už nuodėmes ir klaidas, tai mūsų siekimas gyventi vienybėje su Juo. Mes egzistuojame tik todėl, kad Dievas yra ir mes esame Dievo meilės vaisiai. Tikėjimas duoda malonę pakelti sunkumus, išgyventi pačiose sunkiausiose situacijose, todėl lietuviai sugebėjo išgyventi Sibire. Lietuvių tautos gyvenime ir tikėjimo kelionėje visada buvo vietos maldai. Rožinio malda buvo stipriausias ginklas tamsos laikotarpiais.

Ir mums šiandien svarbu atminti, kad bendrystė su Dievu nėra tik atėjimas sekmadieniais į bažnyčią ir priėmimą Kristaus esančio Eucharistijoje. Svarbu kad mes kasdien gyventume Dievo akivaizdoje, kad Jis nuolatos būtų mūsų širdyse. Šiandien turime malonės laiką, kai mes galime artėti prie Dievo, tad išnaudokime deramai šį laiką, nes niekad nežinome kada išmuš atsiskaitymo valanda.

Melskimės Dievo malonės, kad apšviestų mūsų sielas ir protus, kad mes nepasiklystume gyvenimo kelionėje. Jau šiandien net Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad lytiškumas negali būti apribotas dviem lytimis moterimi ir vyru. Tai išties beprotiška mintis ir manau netoli tas laikas, kai genderizmo ideologija bus oficialiai įteisinta  šios organizacijos. Jau šiandien daugelyje Vakarų demokratijos valstybių yra priimtas neapykantos kalbos įstatymas. Tad ateis laikas, kai pasakyti poziciją, kad yra dvi lytys moteris ir vyras bus nusikaltimas.

Neseniai Europos Komisija padavė Vengriją į Europos Sąjungos teismą, nes Vengrijos vaikų apsaugos įstatymas draudžia nepilnamečiams rodyti bet kokią propagandinę LGBTQ medžiagą. O praėjusiais metais Europos Parlamentas didele balsų persvara priėmė rezoliucija paskelbdamas Europos Sąjunga laisva LGTBQ  zona. Ši rezoliucija tai buvo Europos Parlamento atsakymas į Lenkijos regionų iniciatyvas paskelbti atskiras savivaldybes laisvomis zonomis be LGTBQ  ideologijos. Šiandien ir Lietuvoje dedamos didelės pastangos įteisinti civilines sąjungas tarp tos pačios lyties asmenų, kaip atitikmenį šeimai.

Šiandien kenčianti ir rusiškojo fašizmo niokojama Ukraina yra labai artima kiekvienam iš mūsų, nes mes puikiai žinome, koks žiaurus gali būti rusiškasis imperializmas. Šiandien tai yra tikrai viska griaunanti demoniška jėga, manipuliuojanti krikščioniškomis. vertybėmis. Rusijos propaganda, kuriai pasiduoda kai kurie žmonės ir demokratiškose valstybėse, yra grįsta absoliučiu melu. O juk Šv. Jono Evangelijoje parašyta, kad velnias yra melo tėvas ir jis nuo pat pradžių buvo žmogžudys.

Tad šiandien mes esame tikrai sudėtingoje situacija, kai iš vienos pusės siaučia demoniška žmogžudystės ir melo dvasia, manipuliuojanti krikščioniškomis vertybėmis. O iš kitos pusės prisidengdama demokratinėmis laisvės vertybėmis ateina genderizmo ir LGTB ideologija, kuri siekia įsitvirtinti mūsų visuomenėje. Kokį kelią mes būdami krikščionys turime pasirinkti. Pirmiausia mes turime priimti kiekvieną žmogų, kaip Dievo atvaizdą, kiekviename žmoguje pirmiausia matyti Jėzų, kaip tai matė gerasis samarietis, bet tuo pačiu turime visada likti ištikimi Bažnyčiai ir jos mokymui bei niekada negalime pateisinti nuodėmės.

Turime pripažinti savo silpnumą ir polinkį į nuodėmę, bet turime su tuo drąsiai kovoti, nes Jėzus paliko visus šiai kovai reikalingus ginklus. Tiktai visuomenė, kuri gerbia Dievo įstatymus, žmogaus apsisprendimo laisvę ir saugo šeimos vertybes bei tradicijas gali turėti ateitį, nes tik Dievas yra Kūrėjas, o mes esame Jo kūriniai bei tikrąją laisvę galime rasti tiktai Dieve. Demonas yra reali dvasine jėga, tai kritusių angelų ir nepaklususių Dievui dvasia, kuri siekia sunaikinti žmoguje Dievo atvaizdą. Tad siekime kasdien gyventi vienybėje su Dievu, kad ši demoniška tamsos dvasia mūsų neįveiktų. Būkime drąsūs ir kaip Šv. Siluanas sakė: „Nepasiduokite kovoje, nes  Viešpats myli drąsius kovotojus. Viešpats myli drąsias sielas.“

Amen.