Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Žvalgausi po interneto platybes. Lankau įvairias svetaines – tiek draugiškas Ukrainai, tiek priešiškas, žinoma, daugiausiai rusiškas. Kad susidaryčiau, kaip sakoma, objektyvų vaizdą. Tokia gi žurnalisto priedermė. Bet tai nelengvas užsiėmimas. Atskirti grūdus nuo pelų net profesionalui sunku. Juk tą informacija kuria irgi išmanantys technologijas, kurias dažnai vadiname juodomis.

Jeigu atvirai, tai už gryną pinigą nereikia priimti nė vienos pusės žinių. Štai Volodimyro Zelenskio aplinkos pranešimai, kad kare su Rusija prasidėjo lūžis, Vakarų ekspertams atrodė kaip perdėtas optimizmo skatinimas kariams ir gyventojams. Tiesa, nėra pagrindo netikėti, kad taip ir yra: priešas stumiamas iš Charkovo srities, o kai kur ukrainiečiai priėjo ir dviejų valstybių sieną.

Putinas nuduoda, kad jis ramus, o „specialioji karinė operacija“ vyksta „pagal planą“. Samarkande, kur vyko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikimas, jis pareiškė, kad „Rusijos kariuomenė užima vis naujas ir naujas teritorijas, ir mes niekur neskubame…“

Matyt, Putinas renkasi sekinančio karo taktiką ir naudos Maskvai įprasto įšaldyto konflikto strategiją. Bet šis karas Rusijai atneša didžiules netektis, ekonominius praradimus, pražūtingą tarptautinę izoliaciją, kurios rezultatai pasimatys po metų kitų. Tai aiškus nusikaltimas savo žmonėms, kurių apie 70 proc. vis dar tiki, kad dėl visko kalti Vakarai ir Kijeve tarpstantys nacistai.

Kremlius duoda ženklus, kad jis sutiktų kuo greičiau užbaigti karą, tik štai kita pusė neina į derybas. Tokį priekaištą Kijevui Uzbekistane išsakė Rusijos vadovas į Indijos premjero Narendros Modi ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pastabas, kad karą Ukrainoje reikia baigti kuo greičiau. Dar visai neseniai, kai rusai okupavo vis naujas Ukrainos teritorijas, Putinas tvirtino, kad jokių derybų su Zelenskiu nebus, kol Kijevas nekapituliuos. Pasakykite jūs man, gerbiamieji, koks save gerbiantis lyderis gali nulenkti galvą prieš okupantą, kuris sėja mirtį ištisai tautai ir tai vadina „išvadavimu“?

Kremliniuose portaluose gausu įvairiausių „feikų“ (lietuviškai „melagienų“), kurie taikomi pirmiausiai savai auditorijai. Antai viename jų kažkoks publicistas Zacharas Prilepinas giria Putiną, kad šis toks kilniaširdis, jog nedavė nurodymo sunaikinti Zelenskį, kai jis lankėsi Iziume. Esą juk jis ne koks amerikietis, kuris nulinčiavo Husseiną ir kuris planavo 854 pasikėsinimus į Fidelį Kastro…

Kilnusis Putinas, kuris neva pasigailėjo Zelenskio, nesibodėjo duoti leidimą dar vienoms masinėms žudynėms Ukrainoje. Ukrainiečių išvaduotame Iziume rasta kapavietė su beveik 500 nužudytų civilių ir kareivių. Ekshumacijos metu nustatyta, kad kai kurie jų kankinti, surištomis rankomis ar virvėmis ant kaklų, daugelis mirę prievartine mirtimi – sužaloti, sumesti į duobę ir nušauti, kai kuriems nupjaustytos ausys… Štai koks Putinas humanistas…

Dažnai atsidarau dar vieną rusišką svetainę, kurioje pateikiami išversti straipsniai iš pasaulio leidinių (vadinama „daidžestu“ – apžvalga, santrauka, rinkinys). Kažkada portalas iš tikrųjų objektyviai atspindėjo pasaulinės žiniasklaidos tendencijas, bet pastaruoju metu jame galima skaityti tik Kremliui palankius rašinius, ypač iš Pekinui artimų leidinių. O tokių straipsnių pristatymai tiesiog verčia iš kojų…

Štai Billo Gertzo publikaciją iš „The Washington Times“ apie Maskvos ir Pekino santykius vertėjas pristato taip: Putino ir kinų lyderio Xi Jinpingo susitikimas Samarkande taip išgąsdino JAV, kad šios puolė į paniką. Originaliame tekste to nėra, kaip nevengiama ir žodžio „karas“, kuris taip piktina Maskvą ir kurio rusiškoje portalo versijoje, žinoma, nėra. Be abejo jame nutylimas ir incidentas SCO viršūnių susitikime: Kinijos lyderis ignoravo vakarienę su Putinu, į kurią rinkosi 11-kos regiono šalių lyderiai, jo nebuvo ir grupinėse nuotraukose, kuriose paprastai stovėdavo prie Rusijos vadovo. „Reuters“ nuomone, tai liudija Maskvos ir Pekino santykių atšalimą, kuris pastebimas nuo pat karo Ukrainoje pradžios.

Galima be galo be krašto cituoti panašias melagienas, kuriomis Kremliaus nurodymu plaunamas rusų protas. Tačiau mums svarbu kitkas. Ne paslaptis, kad jomis kvėpuoja ir kai kas Lietuvoje, o paskui tie „kai kas“ puola į agresoriams kojas Minske ar Maskvoje, kviečia „išvaduoti“ Lietuvą. Jeigu mes užkardome panašios „orkinės“ informacijos patekimą iki mūsų vartotojo, tad atitinkamos tarnybos privalo nedelsti ir užkirsti kelią panašių Penktosios kolonos veikėjų veiksmams.