Zigmas Tamakauskas, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Gediminas Reutas, Algimantas Kurlavičius

Zigmas Tamakauskas, LLKS dim. vyr. ltn., štabo viršininko pavaduotojas, www.voruta.lt

        Šių metų balandžio mėnesį J. Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius šventė savo kunigystės šešiasdešimties  metų sukaktį.  Į šios sukakties vainiką įsipynė ir jo priklausomybės Jėzaus draugijai  penkiasdešimt  ketverių metų,  ir trisdešimt vienerių  vyskupystės metų, ir trejų metų kardinolu paskyrimo žiedai.  Ryškiomis spalvomis švytėjo ir jo 11 metų redaguotos legendinės  „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ 50-čio žiedas, simbolizavęs Kardinolo gyvenimo auką bei jo nepalaužtą  pasišventimą dirbti Bažnyčios ir Lietuvos prisikėlimo labui.   

       Kauno miesto Garbės pilietį, VDU Garbės daktarą, Laisvės premijos laureatą ir Lietuvos šaulių sąjungos Garbės šaulį, garbingąjį kardinolą Sigitą Tamkevičių aplankėme jo aštuoniasdešimt  ketverių  metų sukakties  proga kartu su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininku, Lietuvos kariuomenės kūrėju majoru Gediminu Reutu bei Lietuvos šaulių sąjungos Aleksoto kuopos aktyviu nariu Algimantu Kurlavičiumi.  Pasveikinome Kardinolą, įteikdami jam baltų rožių puokštę bei   Mariaus Jovaišos  foto albumą „Neregėta Lietuva“.

        Pokalbio metu jautėme Kardinolo rūpestį dėl krikščioniškų tautinių vertybių  dažno  ignoravimo, savomis rankomis kapojant mūsų kultūros gelmės dvasines šaknis kosmopolitinio liberalizmo  kirviais.  Pasidžiaugėme  ukrainiečių tautos pergalėmis prieš tą patį rusiškąjį imperializmą, kuris prisidengdamas įvairiomis kaukėmis daugelį metų niokojo ir mūsų tautą, prisiminėme mūsų tautos tremtinių ir laisvės kovotojų ištvermę, jų auką ir maldą, vedusią į tą didelį stebuklą – Lietuvos laisvę. Šis stebuklas pavaizduotas ir kuklia plytele Vilniaus Katedros aikštės grindinyje.

      Atsisveikinant   J. Eminencija mums įteikė LKB kronikos jubiliejinius medalius, padovanojo  neseniai Ateities leidybos centro išleistą savo knygą „Priespaudos, kovos ir nelaisvės metai: 1968-1988“, kuriuos pats  autorius pavadino „ne tik priespaudos, bet ir  kovos metais, kai pamažu budo Lietuvos kunigai, tikintieji žmonės ir visa Lietuva“.  Sovietinis okupantas neįstengė pavergti Lietuvos žmonių dvasios, neįstengė sunaikinti gyvosios Bažnyčios ir mūsų tautos gyvųjų  šaknų.

       Šią knygą istorikas  Arūnas  Streikus apibūdino kaip „Kronikos kroniką, pamatytą ir surašytą jos  spiritus movens – anuomet dar tik jauno, drąsaus ir išmanaus kunigo, dabar kardinolo Sigito Tamkevičiaus akimis“.  Kardinolo judinančią dvasią jautė  visi su kuriais jam teko bendradarbiauti. Ši judinančios dvasios Šviesa iš jo asmenybės sklinda ir dabar. Šios spinduliuojančios dvasios šiluma sušildė ir mūsų širdis.