Karnavalas surengtas 1935 m. kovo 9 d. Buenos Airių Džiuzepės Verdžio teatre. Argentinos lietuvių „Balso“ nr. 235 (1935 m. kovo 14 d.) apie šį įvykį rašoma, kad karnavale dalyvavo apie 700 žmonių, renginio metu vyko šokiai, vaidinimas, atlikėjas Gasparas Velička, deja, negalėjo dainuoti dėl ligos. Nuotraukos autorius S. Antonovas. Argentinos lietuvių muziejuje „Olgbrun“ saugomų nuotraukų paroda

Pirmieji lietuviai į Argentiną atvyko dar XIX a. pradžioje. Kartu su kitais čia gyvenančiais atvykėliais lietuviai padėjo argentiniečiams Nepriklausomybės kare (1810–1818 m.). 1924–1931 m. kilo nauja imigracijos banga. Skaičiuojama, kad per kiek daugiau nei dešimtmetį į Buenos Airių uostą atvyko virš 20 tūkstančių lietuvių.

Dauguma atvykusių žmonių buvo 20–30 metų amžiaus. Atvykėliai greitai paplito po visą Argentinos teritoriją. Daugiausia į Argentiną atvykę lietuviai vertėsi žemdirbyste, dirbo kombinatuose, gamyklose, rinkosi geležinkelininkų profesiją, nemažai atvykusiųjų kūrė savo verslus. Nenuostabu, kad ir praėjus beveik šimtui metų, lietuvių kilmės žmonių galima sutikti beveik visose srityse – gausu lietuvių kilmės ekonomistų, teisininkų, gydytojų, mokytojų, žemdirbių, darbininkų, verslininkų ir kt. 1946–1951 m. nemažai lietuvių persikėlė į Argentiną iš perkeltųjų asmenų (DP) stovyklų. XX a. vid. Argentinoje buvo apie 50 000 lietuvių. Paprastai lietuviai kūrėsi aplink didesnius miestus, steigė savo organizacijas, leido savo spaudą (paminėtini periodiniai leidiniai „Balsas“, „Laikas“). Lietuvių bendruomeniškumas lėmė aktyvų bendruomenių kūrimąsi Rosario, Tukumano, Kordobos, Beriso, Aveljanedos, Lanuso, Temperlio, Buenos Airių miestuose. Nedidelė lietuvių kolonija 20 a. devintajame dešimtmetyje susikūrė ir Eskelio miestelyje Čobuto provincijoje, Patagonijoje, netoli sienos su Čile.

Seniausia Pietų Amerikos lietuvių savišalpos ir kultūros draugija „Nemunas“ buvo įkurta dar 1909 m. Beriso mieste. Nuotraukoje įamžinta draugijos veiklos 40-mečio jubiliejaus šventė 1949 m. Salėje susirinkę draugijos veteranai ir valdyba

Nedidelė dalis šioje virtualioje parodoje eksponuojamų fotografijų darytos ekspedicijos į muziejų „Olgbrun“, vykusios 2022 m. lapkričio mėnesį, dalyvių. Vis dėl to didžioji dalis nuotraukų priklauso Eskelio mieste įkurtam Argentinos lietuvių muziejui „Olgbrun“. Iki šiol fotografijos buvo prieinamos tik Argentinos lietuvių Olgos ir Bruno Lukoševičių 2003 m. įsteigto muziejaus lankytojams, taip pat dalis fotografijų buvo viešintos Argentinos lietuvių periodikoje, pavieniuose leidiniuose. Parodoje pateikiamos fotografijos suskaitmenintos lietuvių archyvistų vykdyto, Lietuvos kultūros tarybos lėšomis finansuoto projekto „Lietuvių muziejaus „Olgbrun“ Argentinoje dokumentų inventorizavimas“ (projekto vykdytojas — Lietuvos  vyriausiojo archyvaro tarnyba, projekto partneris — Lietuvos centrinis valstybės archyvas) metu.

Lietuviai susirinkę į parodą apie komunistinį terorą 1957 m. birželio mėn. Parodos dalyviai prie lietuviškos tekstilės ekspozicijos. Pirmoje fotografijoje pirmas ir antra iš kairės stovi Argentinos lietuvių laikraščio „Balsas“ leidėjai Pranas ir Ona Ožinskai. Nuotraukos autorius Foto „Reporter“

Parodą sudaro keturios dalys. Pirmoji dalis skirta „Olgbrun“ muziejui bei jo įkūrėjams Olgai ir Bruno Lukoševičiams. Antrojoje dalyje atrinktos fotografijos iš Argentinos lietuvių laikraščio „Balsas“ archyvo, kuriose užfiksuoti Argentinos lietuvių visuomeniniai renginiai. Trečiojoje dalyje pateikiamos nuotraukos, kuriose įamžinta Argentinos lietuvių kasdienybė tolimame krašte. Paskutinėje dalyje parodos lankytojams pateikiamos nuotraukos, kuriose matomos su Lietuva susijusios detalės Eskelyje.

Parodą apžiūrėti galite čia: https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/argentinos-lietuviu-muziejuje-olgbrun-saugomu-nuotrauku-paroda/exh-315