Daiva Červokienė, www.voruta.lt

Nors metai, kai Vievis buvo šalies mažąją kultūros sostine, kai minėta ir pirmojo Vievio vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 500 metų sukaktis, kai atidaryti nauji Vievio kultūros centras ir biblioteka, kraštiečius džiuginę daugybe puikių kultūros renginių – jau praeitis, jie atnešė  ir nemažai ilgaamžių dovanų, būtent tais 2022-aisais išleistas knygas. Tad ir pakalbėsime apie jas abi: „Vievis žemėlapiuose“ ir „Vievio miesto ir jo apylinkių istorija“. 

88 žemėlapiai

Pradėkime chronologiškai, nuo senesnius laikus analizuojančios istoriko, žemėlapių kolekcionieriaus Algimanto Muzikevičiaus knygos „Vievis žemėlapiuose“, kuri, akivaizdu, yra ilgo domėjimosi jais vaisius.

Leidinyje pristatomi 88 istoriniai ir šiuolaikiniai žemėlapiai, kuriuose buvo pažymėtas Vievis. Chronologiškai leidinys apima laikotarpį nuo pirmo žinomo Vievio paminėjimo žemėlapyje 1597-ai-siais iki šių dienų.

Leidinyje pristatomi visi žinomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpio žemėlapiai, kuriuose pažymėtas Vievis, akcentuojant miesto pavadinimo (transkripcijos, rašybos) kaitą įvairiais istorijos laikotarpiais. Knygos įžangoje pastebima, kad iš 37 žinomų LDK laikais išleistų žemėlapių, Vievį randame 14-oje.

Iš vėlesnių laikotarpių buvo atrinkti žemėlapiai, atspindintys kuo įvairesnius socialinio ir politinio gyvenimo aspektus — svarbiausius istorinius įvykius, kelių, pramonės, karinius topografinius, o taip pat ir gamtinius geografinius žemėlapius.

Išskirti penki laikotarpiai

Pagal laikotarpius leidinys suskirstytas penkias dalis: 1. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI—XVIII a. (13 žemėlapių). 2. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje, 1795-1918 (2o žemėlapių). 3. Pirmoji Lietuvos Respublika, sovietinė ir hitlerinė okupacijos, 1918-1944 (26 žemėlapiai). 4. Sovietmečio Lietuva, 1944-1990 (12 žemėlapių). 5. Po Nepriklausomybės atkūrimo, 1990-2022 (14 žemėlapių).

Visi žemėlapiai aprašyti labai kruopščiai – prie kiekvieno  pateikiamas jo aprašas (autorius, pavadinimas, technika, matmenys centimetrais, leidėjas, išleidimo vieta, data) ir trumpas žemėlapio ypatybių, autoriaus ir bendro istorinio fono pristatymas. Visti žemėlapių pavadinimai užrašyti taip, kaip originale (kalba, raidžių dydžiai ir t.t). Šalia pateikiamas išdidintas žemėlapio fragmentas, vaizduojantis Vievį su artimiausiais aplinkiniais objektais arba konkretaus laikotarpio administracinio vieneto, kuriam tuo metu priklausė Vievis, vaizdas ir tekstas apie to laikotarpio miesto pavadinimo specifiką bei istorijos faktus (administracinė priklausomybė, istoriniai įvykiai, transportas, asmenybės ir t. t.) Žemėlapiai knygoje sudėti chronologine tvarka pagal išleidimo datą, tačiau Vievio aprašymai ir istoriniai faktai pateikiami atsižvelgiant į žemėlapių tematiką ir ne visada atitinka chronologiją. Leidinio įžangoje pastebima, kad visą informaciją apie Vievį iš tarpukario periodinės spaudos (faktus, straipsnius, nuorodas) surinko Virgilijus Poviliūnas.

Šis 500 egzempliorių tiražu išleistas leidinys — labai originalus ir informatyvus, tai didelė dovana šio krašto istorija giliai besidomintiems kraštiečiams, o pavartyti jį įdomu visiems, kad ir tam, kad pamatytų, kaip  keitėsi Vievio ir gretimų miestų pavadinimai  įvairiais istorijos laikotarpiais. Senieji žemėlapiai neabejotinai turi didelę išliekamąją vertę mokslo ir kultūros istorijai, yra svarbūs pažintine prasme įvairiausių sričių specialistams.

Apie istoriją ir šiandieną

Ilgametės istorijos mokytojos Romutės Lapinskienės sudaryta „Vievio miesto ir jo apylinkių istorija“ –  kiek kitokio pobūdžio knyga, siekianti apžvelgti miesto istoriją ir šiandieną nepretenduojant į išsamią analizę. Ji pradedama vaikų piešiniais ir eilėraštukais (6 eilėraštukai ir 14 piešinių, sukurti 2005 m., tada kai R. Lapinskienė su mokiniais sumanė pradėti rinkti pagal projektą istorinę medžiagą apie miestą).

Knyga pradedama nuo glaustų bendrų duomenų, nusakant miesto dislokacija, seniūnijai priklausančių kaimų ir viensiedžių skaičių, kiek plačiau pasakojama apie Vievio įkūrimo istoriją ir galimas jo vardo kilmės versijas, Šv. Dvasios vienuolyno brolijos spaustuvę ir  čia išleistą reikšmingiausią leidinį M.G. Smotrickio gramatiką ir jos autorių, pro Vievį vedusius ir vedančius kelius  ir jų tvarkymą, geležinkelį, Vievio mokyklas, kultūrinį gyvenimą, biblioteką, Šv. Onos bažnyčią, Dievo Motinos Ėmimo dangų cerkvę bei šiandien veikiančias įmones ir organizacijas.

Tarsi prabėgama  ir per Vievio gyvenimą reikšmingesniais istorijos etapais  (Šiaurės karo (1700-1721 m.), prancūzų-rusų karo (1812 m.), Pirmojo pasaulinio karo metais ir carinės Rusijos sudėtyje, kovose už Lietuvos nepriklausomybę, Antrojo pasaulinio karo metais, sovietmečiu.

Leidinys baigiamas istoriko V. Poviliūno pasakojimu apie Vievyje ir jo apylinkėse rastus lobius bei daina apie Vievį, tapusia miesto himnu.

Informacija daugiausia surinkta iš kitų leidinių ir pateikta kiek vadovėliniu stiliumi, norėtųsi, kad lokaliajai istorijai skirtas leidinys pateiktų daugiau autentiškos informacijos šio krašto istoriją, šio krašto žmonių gyvenimą įvairiais istorijos etapais. Tačiau prisiminus Covid pandemijos metus, kai buvo ruoštas leidinys, akivaizdu, kaip sudėtinga tai būtų buvę padaryti. Tad manau, kad svarbiausias šio leidinio trūkumas yra mažas, vos 300 egzempliorių tiražas. Juk šią knygą pravartu turėti ne tik bibliotekoms ir mokykloms, bet ir nemažai miestelio gyventojų, ji gali labai dominti iš šio miesto ir jo apylinkių kilusius žmones, kuriems nėra jokios galimybės ją įsigyti.

Vietoj išvadų

Galima sakyti, kad šie leidiniai –   pagarbos ir meilės Vieviui išraiška, tad norisi tarti „ačiū“ jų sumanytojams ir sudarytojams, rengėjams ir finansuotojams. Belieka tikėtis, kad šie leidiniai skatins jaunimą domėtis turtinga Vievio istorija, didžiuotis miesto praeitimi ir labiau jį mylėti, gimtinėje kurti jos ateitį.

Tad imkim šiuos leidinius į rankas ir vartykim, skaitykim  iki kitos gražios Vievio vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose sukakties.