Dr. Povilas JAKUČIONIS, Vilnius

Visi, mes, kam daugiau nei 40 metų, gerai prisimename „kasperviziją“ ir kokie šmeižto bei šlykštaus melo upeliai liejosi iš šios sovietų armijos užgrobtos televizijos po 1991 metų Sausio 13-osios beginklių taikių žmonių žudynių prie televizijos bokšto ir kitose vietose. „LKP- ant TSKP platformos“ propagandistai Burokevičius, Jarmalavičius, Kasperavičius, Švedas, Jonienė ir kiti tautos išdavikai kruvinomis rankomis ir meluoti įgudusiais liežiuviais kūrė bei skleidė šmeižtus, esą žmones žudę ne sovietų kariuomenė, bet saviškiai – Sąjūdžio smogikai.

Dabar, kada aukų artimieji ir visi dori Lietuvos žmonės rengiasi deramai paminėti Laisvės gynėjų didvyriškos Sausio 13-osios kovos 20-metį, vėl pasigirsta tie patys melai bei šmeižtai tik jau iš kitų – „Stalino saulę“ 1940 metais parvežusių „revoliucionierių“ vaikaičių lūpų. Šmeižtai kartojami pažodžiui iš „kaspervizijos“ archyvų. Lietuvos socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis 2010 m. lapkričio 2 dieną Žinių radijo laidoje „Raktas“ pasakė: „O kas buvo sausio 13 dieną prie bokšto? Ir, kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į saviškius“. Tūkstančiai žmonių, tada gynę televizijos bokštą, ir šimtai sužeistųjų gerai matė bei girdėjo kas ir iš kur į juos šaudė. Ir kas tankų vikšrais žmones traiškė. Tikrai ne „sąjūdistai“. Nuo tokio „anūkėlio“ šmeižto jiems akys ašaromis plūsta ir širdys alpsta dėl tokios jo begėdystės, nuo pylimo nuodų ant dar neužgijusių žaizdų. Bet „anūkėliui“ visa tai – kaip žąsinui vanduo, pasipurtė ir vėl sausas.

Pagalvoji, iš kur jaunas, išsilavinęs žmogus turi tiek daug ciniško abejingumo bendrapiliečių skausmui? Arba žmogus prekiauja savo sąžine – jam brangiai užmokama, arba jis jau susipykęs su protu. A. Paleckis per trumpą laiką suskubo tapti naujos visuomeninės organizacijos „Lietuva be nacizmo“ pirmininko pavaduotoju ir dalyvauti 2010 m. gruodžio 17-19 dienomis Maskvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Pasaulis be nacizmo – visos žmonijos uždavinys“.

Ją surengti padėjo Rusijos Federacijos Taryba, kuriai atstovavo pats Tarybos pirmininkas Sergijus Mironovas. Konferencijoje A. Paleckis „išrėžė“ kalbą pagal visas Kremliaus propagandistų natas. Melas ir šmeižtas tekėjo upeliais. Purvo teko visiems, kas kovojo prieš sovietų okupantus ir kas kūrė Nepriklausomą Lietuvą Valstybę. Lietuvos partizanai buvo išvadinti nacių kolaborantais – žydšaudžiais ir banditais, aukštinti raudonieji partizanai bei sovietinių okupantų represinių struktūrų darbuotojai už „miško brolių“ likvidavimą, o Lietuvos sąjūdžio žmonės vadinti užsimaskavusiais neonaciais.

Verta pacituoti keletą tos kalbos „perliukų“. Pavyzdžiui, iš mokyklinio istorijos vadovėlio teksto ištraukta citata ir iškraipyta jos prasmė: „1941m. birželio 22 dieną prasidėjo Vokietijos ir TSRS karas. Lietuvos gyventojams jis reiškė pirmosios tarybinės okupacijos pabaigą ir teikė naujų vilčių.“ Toliau citatos mintis iškreipiama kalbėtojui norima linkme: „Gilią prasmę turintis pranešimas jaunuomenei, kuri turi suprasti, kad „nacizmas teikia vilčių.“[?!] Tuo tarpu vadovėlio autoriai norėjo pasakyti visai kitą gilią prasmę, tą, kad karas teikė vilčių atkurti Lietuvos Nepriklausomybę ir kad nebus naujų trėmimų į Sibirą. Toliau A. Paleleckis šitaip šmeižė Lietuvos partizanus: „Lietuvoje juridiškai persekiojami tarybiniai partizanai ir jėgos organų darbuotojai, kurie karo ir pokario metais likvidavo „miško brolius“, kurių didžioji dalis, gerai nacių išmuštruoti ir paruošti, prie nacių naikino taikius gyventojus ir ne tik Lietuvoje, bet „apsilankydavo“ ir kaimyninėse respublikose. Nuo šitų „didvyrių“ ir „laisvės kovotojų“ kentėjo visi, ypač žydai, jų vaikai, moterys, seneliai. Lietuvoje nužudyta 95 procentai žydų [apie 200 000 gyvybių] – nacių ir jų „policijų“, vėlesnių „miško brolių“, pastangomis… O „miško broliai“ – atvirkščiai – Lietuvoje garbinami, nors daugelis jų buvo banditai…. drąsos jiems pakako tik žudyti beginklius vaikus ir senelius…. Lietuvoje ir ne tik joje dirva neonacizmui beveik išpurenta.“ Toliau kalbėtojas šmeižė Lietuvos Sąjūdį ir Kovo 11-osios Akto signatarus tokiais žodžiais: „Prieš 20 metų griaudami socialinio teisingumo, žmonių lygybės, socializmo idėjas, griovėjai mainais nieko nepasiūlė – ir negalėjo pasiūlyti, nes patys sąmoningiausi tarp griovėjų buvo užsimaskavę neonaciai, kai kurie iš jų – nacių ar jų pakalikų ainiai tiesiogine prasme“[!?].

Visa neorevoliucionieriaus kalba atrodo, kaip ciniško melo, šmeižto, apsimetėlio, nieko neišmanančio, sumaišyta mišrainė. Gal vertėtų A. Paleckiui kokius 2-3 mėnesius pasėdėti Genocido centro Istorinių tyrimų departamente ir pastudijuoti Laisvės kovų istoriją, nors veikiausiai jis tą istoriją žino, tik apsimetinėja „šlangu“. Dabar su juo pradeda kalbėtis prokurorai, gal išblaivins?

Nežinia ar tai tik sutapimas, ar suderinti veiksmai, kad tuo pačiu metu, kai A. Paleckis sakė savo kalbą Maskvoje, gruodžio 17 d. Kaliningrade vykusioje Lietuvos-Rusijos apvaliojo stalo diskusijoje jo beveik bendramintis Seimo narys Julius Veselka atkakliai neigė Lietuvos sovietinės okupacijos faktą, motyvuodamas tuo, kad „prie ruso“ Lietuvos žmonės gyveno geriau, nei rusai Rusijoje. Jam esą atrodę, kad pati Rusija buvusi okupuota. Gali pagalvoti, jog Baltijos šalys buvo okupavę, nes jų žmonės gyveno geriau. Tai šiaip sau, juokais. O jei rimtai, tai ir Rusija buvo okupuota bolševikų. Gaila, kad patys rusai iki šiol to nesuprato. J. Veselka apie okupaciją kalbėjo taip: „Mes su džiaugsmu ir be spaudimo pamatėme rusus su jų komunizmu ir metėmės į jų pusę.“ Jis įtikinėjo, jog SSRS kolonializmo nebuvę: „Tu esi draugas, jei nepažeidi ideologinių standartų. Sovietų sąjungos politika…nebuvo nukreipta į tai, kad viena nacija pavergtų kitą naciją… Komunistai buvę valdžioje sovietiniais laikais tapo beveik šventaisiais ir visą kaltę suvertė Rusijai ir rusams.“ Pagal J. Veselką išeitų taip, jog lietuviai nesugebėję tvarkytis savo valstybėje patys pasikvietė rusus ir dar apkaltino juos okupacija. Jei būtume buvę nuolankūs, nesipriešinę melui, privartai ir demagogijai, tai būtume ir represijų nepatyrę. Ir mūsų pačių komunistai buvo šunsnukiai be jokių prievaizdų iš Maskvos. Žodžiu, dėl visų mūsų skriaudų ir nelaimių kalti tik mes patys, ir neturime jokios teisės skųstis ir reikalauti okupacijos žalos atlyginimo. Šitaip seniai kalba Kremliaus propagandistai, šitaip prakalbo ir Lietuvos Respublikos Seimo narys, matyt sąmoningai painiodamas Rusiją ir rusų tautą su SSRS ir Kremliaus bei jo represinių struktūrų nusikaltimais žmoniškumui, ir tarptautinės teisės pažeidimais.

Keisčiausia, jog J. Veselka sakosi esąs „bandito“, suprask partizano, sūnus, visa jo šeima buvusi ištremta į Sibirą, tik kur tuo metu buvo jis pats – nieko nepasako. Vien tai, kad savo tėvą vadina ne partizanu, bet banditu šį tą liudija. Jo sumaišyto vinegreto skonis labai panašus į A. Paleckio mišrainę. Gal neblogai būtų jam, kartu su A. Paleckiu, pavarstyti prokuratūros duris ir pasiaiškinti ar nėra pažeidęs Lietuvos įstatymų neigdamas sovietinę okupaciją.

Tuo tarpu, rinkėjai eidami prie urnų, turėtų rimtai pamastyti už kokius politikus jie balsuoja, ar už tuos, kurie rūpinasi Lietuvos žmonių interesais, ar už tuos, kurie uoliai padeda Kremliui įgyvendinti jo revanšinius siekius.

Nuotraukoje: Dr. P. Jakučionis